Savivaldybė skelbia, kad 39 metų P. Ignatavičius Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje yra įgijęs meno studijų srities, teatro ir kino krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą, magistro laipsnį.

2023 m. jam suteiktas menų daktaro laipsnis.

Režisierius, aktorius P. Ignatavičius yra dirbęs Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, Oskaro Koršunovo Vilniaus miesto teatre.

Pagrindinės Kultūros skyriaus vedėjo veiklos kryptys – dalyvauti formuojant ir įgyvendinti savivaldybės ir valstybės kultūros politiką, vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių kultūros plėtrą regionuose, priežiūrą savivaldybės teritorijoje, užtikrinti tinkamą savivaldybės kultūros įstaigų veiklą, jų paslaugų įvairovę ir sudaryti sąlygas privačių iniciatyvų kūrybinių procesų plėtrai.

Darbą pradedantis naujasis Kultūros skyriaus vedėjas teigė, kad visų pirma sieks dialogo su visais miesto kultūros lauko dalyviais, kad būtų užtikrintas ne tik sklandus kultūros įstaigų darbas, kultūrinė ir meninė kokybė, bet ir būtų auginama bei puoselėjama Klaipėdos kultūra nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bei skatinamos naujos meninės idėjos ir inovatyvūs jų įgyvendinimo modeliai, kurie galėtų kurti harmoningą, gyvą augančio miesto veidą ir kurtų pridėtinę vertę kiekvienam miestiečiui.

Peilis geriems sumanymams

Anksčiau privalomų konkursų visiems meno kūriniams, kuriais kas nors norėdavo papuošti miestą, esą nebuvo.

Dabar siekiama, kad tokia nuostata būtų įrašyta į taisykles.

„Šio sprendimo tikslas – siekti kokybinio pokyčio, kai kalbama apie dailės kūrinius miesto viešosiose erdvėse. Pagrindinis pakeitimas yra tas, kad iniciatoriai būtų įpareigoti organizuoti konkursus dailės kūriniams“, – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė.

Finansų ir ekonomikos komiteto narys Rimantas Taraškevičius pastebėjo, kad ši taisyklių pataisa gali būti labiau žalinga nei naudinga, nes slopintų kūrėjų iniciatyvas.

„Senamiestyje yra skverelis, kuriame klaipėdiečiai Andželika ir Isroildžonas Baroti organizuodavo įvairių kūrinių eksponavimą. Tai dabar jie turės tiems darbams demonstruoti skelbti konkursą?“ – teiravosi R.Taraškevičius.

E.Deltuvaitė pripažino, kad galbūt formalumų ir padaugės, bet esą tokiems profesionaliems menininkams problemų neturėtų kilti.

Šansas prarasti kūrinius

Kultūros skyriaus vedėjos teigimu, kalbant apie viešųjų erdvių puošybą, ekspertų komisija turėtų vertinti tų meno kūrinių kokybinį parametrą.

„Manyčiau, kad, priimdami jūsų siūlymą, mes supykdysime menininkus. Šis pasiūlymas niekam tinkamas“, – sakė Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Aidas Kaveckis.

Kito komiteto nario Arvydo Vaitkaus manymu, šiomis taisyklių pataisomis būtų užkirstas kelias galimybei padovanoti miestui jau sukurtus paminklus, o to esą neturėtų būti.

A.Vaitkus pateikė kapitonui Liudvikui Stulpinui skirto paminklo istorijos pavyzdį.

Skulptūra trejus metus buvo laikoma garaže, o galiausiai pastatyta ne Klaipėdoje, o Telšiuose, todėl esą būtina aiškiai suformuluoti koncepciją dėl meno kūrinių atsiradimo Klaipėdos mieste.

„Šiaip detaliuosiuose planuose yra numatytos zonos, kur galėtų atsirasti meniniai objektai. Galiu pasakyti, kad piliavietės detaliajame plane yra suplanuotos vietos meniniams objektams. Bet, kalbant apie planą, kur jie turėtų atsirasti senojoje miesto dalyje, yra parengtas dokumentas, kuriame pažymėta, kur galėtų būti išdėstyti tie kūriniai“, – kalbėjo Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Petrulis.

Svarstys po papildymo

Anot M.Petrulio, statant paminklą Vydūnui, buvo skelbiamas konkursas skulptūros ir tos teritorijos sutvarkymui.

„Ir man teko dalyvauti to konkurso vertinimo komisijoje. Žvelgiant iš šalies, tie konkursai nėra blogai. Iš pačių kūrėjų esu girdėjęs, kad tos viešosios erdvės, kurios humanizuojamos per meninius objektus, turėtų nedevalvuoti tų asmenų, kuriems tie paminklai skiriami, atminimo“, – pabrėžė M.Petrulis.

R.Taraškevičius pastebėjo, kad yra atvejų, kai konkurso neįmanoma paskelbti.

„Ir savo taisyklėmis mes tik apribotume kūrėjams galimybę puošti miestą. Nesakau, kad nereikia tų taisyklių taisyti, bet neskubėkime, nes mano pateiktas konkretus pavyzdys liudija, kad iniciatyva bus žlugdoma. Konkursai ten, kur jie privalomi, tegul ir lieka, bet neužverkime kelio geroms iniciatyvoms“, – kalbėjo R.Taraškevičius.

A.Vaitkus pasiūlė tas taisykles papildyti, kad paskui nebūtų prarasta daug gerų minčių.

Taisyklių papildymo klausimo svarstymas atidėtas kitam komiteto posėdžiui.

Nuo balandžio 27 d. atsilaisvins Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo vieta. Esą kandidatų į šias pareigas yra, tai – žmonės iš Klaipėdos kultūrinės bendruomenės žmonių, kurie pretenduos užimti šias pareigas. Tačiau personalijos kol kas dar neįvardijamos.

"N.Lendraitis tikrai buvo geras skyriaus vedėjas, jam jokių priekaištų neturiu. Paprastai, kai atsilaisvina kokia nors pareigybė, savivaldybėje yra skelbiamas konkursas. Mes dažnai darome ir vidinę atranką, tada siūlome tam tikriems savivaldybės administracijos darbuotojams pagalvoti apie savo karjeros pokyčius. Įvertinę tai, kad netrukus prasidės vasara ir neišvengiamai kils kultūrinių renginių bumas, Kultūros skyriaus vedėjo vietos tuščios ilgai nelaikysime", – dienraščiui sakė S.Budinas.

Per pastaruosius metus Klaipėdos kultūros srityje įvyko nemažai pokyčių.

Pernai patvirtinta miesto kultūros strategija iki 2030 metų, kuri gana ambicinga, kartelė užkelta aukštai, iššūkių esą yra daug, finansavimas, palyginti su 2014 metais, kultūrai yra padvigubintas.

Tad, pasak S.Budino, atėjusiajam į Kultūros skyriaus vedėjo vietą bus ką veikti.

Vėtrungių metus mininti Klaipėda ne tik pasipuoš vėjarodžių alėjomis, bet ir šurmuliuos nuo renginių gausos. Uostamiestyje visus metus bus rengiamos konferencijos, dirbtuvės bei festivaliai, dedikuoti Vėtrungių metams. Manoma, kad šventinis šurmulys persikels ir į 2015-uosius.

"Visi laukia ir tikisi stebuklų – jų ir bus", – pažadėjo Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Klaipėdos etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė prisiminė, kad jau 1998 metais rengiant festivalį "Parbėg laivelis" buvo atkreiptas dėmesys į vėtrunges, jos ir tapo festivalio simboliu.

Kultūros taryba šiais metais skyrė 25 tūkst. litų, už juos bus kuriamas pirmasis vėtrungių modulis.

Numatoma, kad pirmoji vėtrungių alėja bus atidaryta liepos 17–20 dienomis, kai vyks festivalis "Parbėg laivelis".
Jo metu taip pat veiks kūrybinės dirbtuvės, kuriose žmonės bus mokomi gaminti vėtrunges.

Planuojama kartu su uostamiesčio dailininkais informaciją apie vėtrunges skleisti ir Meno kieme. N.Sliužinskienė prisiminė, jog Tarmių metams išleistas plakatas daugiausia dėmesio sulaukė būtent Meno kieme.
Lapkritį Klaipėdoje numatoma surengti konferenciją, kurios metu bus apibendrinti Vėtrungių metų rezultatai.

"Nepadėsime taško, tai turėtų būti pokalbis apie perspektyvas, kaip toliau populiarinsime pačią vėtrungių idėją ir skleisime ją visame regione", – patikino N.Sliužinskienė.

Etnokultūros centras, bendradarbiaudamas su Šilutės rajono savivaldybe, parengė turistinį maršrutą-žaidimą "Surask vėtrungę", kuris bus pristatytas visuomenei jau gegužės pabaigoje.

Maršrute yra numatyti regiono objektai, kuriuos aplankę turistai gaus suvenyrinę vėtrungę.

Etninės kultūros globos taryba prie Seimo parengė visus reikiamus dokumentus ir siūlo, kad vėtrungės būtų paskelbtos UNESCO nematerialaus paveldo vertybe.

N.Lendraitis patikino, kad Kaliningrado srities atstovai aktyviai domisi užgimusia idėja ir ketina įsitraukti į bendradarbiavimo tarp sienų projektus.
Gali būti, jog uostamiestyje atsiras tarptautinė vėtrungių alėja.

2015-ieji bus paskelbti Regionų metais, todėl planuojama, kad vėtrungės simboliškai suvienys visą regioną ir jį identifikuos.

Valdžios užmojis uostamiestyje įkurti bent kelias vėtrungių alėjas sunkiai tampa realybe. Nors šiuo metu jau parengti visi reikiami dokumentai, gauta pinigų tik pirmajai vėtrungei, kuri uostamiestį papuoš vasaros pradžioje.

2014-uosius Klaipėdos miesto taryba paskelbė Vėtrungių metais. Siekiant tai įprasminti, užsimota uostamiestyje įrengti bent penkias vėjarodžių alėjas.

Šiuo metu dar tiksliai nežinoma, kas finansuos didžiąją dalį vėtrungių gamybos bei įrengimo, tačiau pirmajam moduliui, ant kurio bus penki vėjarodžiai, pinigų jau gauta.

„Dabar pakartotinai kreipsimės į visas didžiąsias Klaipėdos įmones, prašysime, kad prisidėtų prie vėtrungių alėjų atsiradimo“, – dėstė Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Į verslininkus buvo kreiptasi ir anksčiau, tačiau tikslių atsakymų negauta, nors susidomėjusių ir buvo.

Svarstoma, jog verslininkai delsia todėl, kad nebuvo tiksliai žinoma, kiek kainuos vienas vėtrungės modulis.
Dabar tuos skaičius jau galima įvardyti: vieno vėtrungių modulio, kurį puoš penki vėjarodžiai, kaina – daugiau nei 10 tūkst. litų.

„Labai džiaugiamės, jog pavyko gauti paramą per Etninės kultūros centrą. Dabar jau tiksliai žinoma, kad pirmasis vėtrungių modulis tikrai atsiras“, – užtikrino N.Lendraitis.

Kultūros skyriaus vedėjas informavo, jog paramos prašoma ir iš Kultūros paveldo departamento, tačiau atsakymo dar nėra.

„Jeigu mums pavyks šiais metais pastatyti penkis vėtrungių modulius, mes būsime čempionai“, – šypsojosi pašnekovas.

Šiuo metu dar nėra tiksliai žinoma, kur bus pastatyta pirmoji vėtrungė. Kultūros skyriaus vedėjo teigimu, vieta – ne svarbiausias klausimas.

„Vėtrungių moduliai bus mobilūs, todėl, reikalui esant, juos bus galima perkelti iš vienos vietos į kitą“, – aiškino N.Lendraitis.

Svarstant pasiūlymus, kur statyti pirmąjį vėtrungių modulį, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras išreiškė nuomonę, kad jį norėtų išvysti prie Kruizinių laivų terminalo, kur vėtrunges pamatytų didžiausi turistų srautai.