Pradžioje seniūnaičiai dirbo nemokamai, vėliau jų veiklai per mėnesį buvo skiriama po 15 eurų, prieš trejus metus ši suma pakelta iki 50 eurų.

Politechnikos seniūnaitijos seniūnaitis Tomas Meškinis buvo vienas tų, kuris palaikė idėją, kad pinigus seniūnaičių veiklai reikia vėl didinti.

"Nuo to laiko kainos pasikeitė. Be to, jei seniūnaičiai nori būti aktyvūs, jie turi daugiau išlaidų. Viskas kainuoja", – teigė T.Meškinis.

T.Meškiniui pritarė ir Universiteto seniūnaitijos seniūnaitė Virginija Jurgilevičienė, kuri tikino, kad viskas pabrango.

"Mes neturime patalpų, dirbame namuose, mums išlaidos žymiai didesnės. Reikia mokėti už savo kompiuterį, už savo rašalą. Dar reikia važiuoti į savivaldybę, tvarkyti visokius menkniekius. Mūsų išlaidos padidėjo, niekas nestovi vietoje", – tvirtino V.Jurgilevičienė.

Šilojų seniūnaitijos seniūnaitis Aurimas Mockus buvo labai nustebęs kolegų iškeltais prioritetais, esą kalba buvo ne apie miesto taršą ir jos mažinimo reikalus, o kaip padidinti seniūnaičių veiklai skiriamus pinigus.

Kad mėnesio veiklai skiriama suma būtų padvigubinta iki 100 eurų, balsavo 15 seniūnaičių, 6 buvo prieš, 3 susilaikė.

"Susidarė įspūdis, kad nėra svarbesnių reikalų. Dar suprasčiau, kad būtume kalbėję apie miesto taršą, gal reikėtų vienytis, pareikšti kažkokią poziciją, bet svarbiau buvo pinigai. Pakels iki 100 eurų, kas pasikeis? Kas nedirbo, tas ir nedirbs. Manau, kad tų 50 eurų mėnesiui ir taip pakanka, gal net per daug", – dėstė A.Mockus.

Sulupės seniūnaitijos seniūnaitis Saulius Liekis ironizavo, kad pinigų visada mažai.

"Prieš kelerius metus pradėdami savo darbą seniūnaičiai pradėjo kalbomis ir ginčais nuo pinigų, tas tęsiasi ir dabar. Man tai nepriimtina. Be to, neišgirdome argumentų, kaip tai pagerins seniūnaičių darbą. Mano žiniomis, Klaipėdoje ir taip yra didžiausios išmokos seniūnaičiams, lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis", – kalbėjo S.Liekis.

Seniūnaičių kadencija sutampa su miesto tarybos kadencija. Po savivaldybių rinkimų praėjus daugiau nei pusmečiui, Klaipėdoje pagaliau išrinkta 20 seniūnaičių.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus vyr. padėjėja Raminta Virvičienė dienraščiui teigė, kad dar penki seniūnaičiai turėtų būti išrinkti artimiausiu metu.

Tarp naujų seniūnaičių – dešimt išrinkta tose seniūnaitijose, kurios iki tol seniūnaičių iš viso neturėjo.

Seniūnaičių gretose – žinomi klaipėdiečiai visuomenininkai, aktyvistai ir politikai, tarp jų yra ir trys buvę praėjusios kadencijos Klaipėdos miesto tarybos nariai.

Atvejo, kad būtų tekę atšaukti seniūnaitį iš pareigų, Klaipėdoje nepasitaikė.

Kol kas, panašu, vėl bent pusė miesto seniūnaitijų seniūnaičių neturės, nors savivaldybės atstovai ketina nuolat rengti jų rinkimus.

"Rinkimai į seniūnaičių vietas prasidės lapkričio 4 d. Miesto tarybos kadencija ketveri metai, taip pat – ir seniūnaičių. Ir visus tuos metus privalėsime organizuoti tuos rinkimus. Todėl juos nuolat kartosime, nes yra tokia įstatymo prievolė. Gaila, bet kol kas neatsiranda, kas norėtų dirbti visuomeniniais pagrindais", – teigė R.Virvičienė.

Kandidatais buvo užsiregistravę 29 seniūnaičiai į 27 seniūnaitijas.

Pretendentams pristačius gyventojų balsavimo apklausos lapus ir juos patikrinus, išaiškėjo, kad 20 kandidatų surinko reikiamą 5 proc. balsavimo teisę turinčių seniūnaitijos gyventojų parašų skaičių, du kandidatai iš viso nepateikė gyventojų apklausos lapų, o 5 seniūnaitijose bus vykdomi pakartotiniai rinkimai, kandidatams pritrūkus reikiamo parašų skaičiaus.

Pakartotini rinkimai vyks Alksnynės, Berželio, Brožynų g., Luizės, Strėvos g. seniūnaitijose.

Seniūnaičius gali siūlyti visuomenė, kelti savo kandidatūras gali ir asmenys, norintys tapti seniūnaičiais.

"Išvijau ją lauk"

Taikos pr. 35A namo gyventojai į savo susirinkimą, kaip patys teigia, tik iš antro karto prisikvietė jų daugiabutį kuruojančią seniūnaitę.

Esą daugelis ją matė pirmą kartą, nors moteris, klaipėdiečio Kęstučio teigimu, šias pareigas eina jau vienuoliktus metus.

"Mūsų keli namai yra susivieniję, ir pradėjome kariauti su biurokratais. Ėmėme aiškintis dėl seniūnaičių, kurie turi būti tarpininkai tarp gyventojų ir visų institucijų. Paaiškėjo, kad Vaida Vasiliauskaitė mūsų namo seniūnaitė yra jau 11 metų, o mes jos nė karto nematėme. Ji į susirinkimą atėjo tik pakviesta antrą kartą. Mes paprašėme jos paaiškinti, ką ji konkretaus padarė dėl mūsų namo", – pasakojo Taikos pr. 35A gyventojas Kęstutis.

Vyras pasiūlė seniūnaitei "išpirkti" kaltę už esą savo neveiklumą ir padėti parengti projektą, kad ne pagal eilę būtų padidintas minėto namo kiemas.

"Ji pasakė, kad to padaryti negali. Tai kam ji mums reikalinga? Todėl grubiai išvijau ją lauk, kaimynai kaip per koncertą ploti pradėjo", – kalbėjo Kęstutis.

Pareikalavo surinkti šiukšles?

Seniūnaitė V.Vasiliauskaitė pripažino, jog pokalbis su gyventojais, tiksliau, jos žodžiais tariant, vienu gyventoju Kęstučiu, buvo itin nemalonus.

"Tame susirinkime buvo labai nedaug žmonių ir dauguma jų tylėjo, išskyrus vieną. Jis man pareiškė, kad įvaža į jų kiemą yra duobėta ir aš turinti pasirūpinti, kad ji būtų sutvarkyta, kalbėjo ir daug kitų dalykų. Bet jie nesupranta, kad seniūnaičiai tokių dalykų daryti negali, tai neįeina į mūsų pareigas. Tas gyventojas man net liepė rinkti šiukšles prie jo namo. Jas paskleidė gretimą daugiabutį renovuojantys darbininkai", – teigė V.Vasiliauskaitė.

Seniūnaitė neslėpė, kad gyventojų reikalavimai šiuo atveju buvo nepagrįsti ir netgi užgaulūs.

"Beje, šio namo gyventojai per visą tą laiką raštu į mane nesikreipė jokiu klausimu. Jie turbūt įsivaizduoja, kad aš gaunu kažkokį atlyginimą, sėdžiu valdiškame kabinete ir nieko nedirbu. Tai pirmas konfliktas per visus 11 metų", – tvirtino V.Vasiliauskaitė.

Kas už ką atsakingas

Pagal patvirtintus LR įstatymus, seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose, turi teisę tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybės institucijų sprendimų projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais.

Taip pat seniūnaitis dalyvauja svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo miesto tarybos nustatyta tvarka.

Dalyvauja ir pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijoje ar organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su miesto tarybos nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais.

Seniūnaitis turi dalyvauti seniūnaičių sueigoje, o, pasibaigus kalendoriniams metams, per 2 mėnesius seniūnaitijos gyventojams pateikti praėjusių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems metams.

Dar seniūnaitis turi skatinti gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją, rūpintis aplinkos apsauga.

Seniūnaitis turėtų rūpintis ir labiausiai pažeidžiamais bendruomenės nariais (socialinę riziką patiriančiomis šeimomis, nepilnamečiais, vienais gyvenančiais asmenimis, neįgaliaisiais ir kt.).

Šiuo metu Klaipėdoje visuomeniniais pagrindais dirba 25 išrinkti seniūnaičiai. Iš viso mieste yra 55 seniūnaitijos.

Šią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinti dar keturi išrinkti seniūnaičiai: Berželio seniūnaitė Audronė Zalumskienė, Girulių seniūnaitis Viktoras Kavolis, Menų mokyklos seniūnaitė Virginija Vitkauskienė ir Strėvos g. seniūnaitė Rasa Senkienė.

Savivaldybės administracija balandžio mėnesį planuoja organizuoti seniūnaičių rinkimus ir išrinkti seniūnaičius tose seniūnaitijose, kuriose nėra išrinktų ir patvirtintų visuomenės deleguotų atstovų. Išrinktų seniūnaičių kadencija baigsis 2019 metais po savivaldybių tarybų rinkimų.

Seniūnaičius gali siūlyti visuomenė, kelti savo kandidatūras gali ir asmenys, norintys tapti seniūnaičiais.

Klaipėdos savivaldybė nežino, kodėl seniūnaičių rinkimai nesulaukia didelio susidomėjimo. Spėjama, kad trūksta motyvacijos.

Beje, daugiau laisvų seniūnaitijų yra pietinėje miesto dalyje. Centrinėje seniūnaičių išrinkta daugiau.

Mokės avansu už pusmetį

Iki šiol seniūnaičiams, kurie dirba visuomeniniais pagrindais, buvo mokama 15 eurų per mėnesį.

Išmoka gali būti panaudota išlaidoms, susijusioms su šia veikla, apmokėti. Prie tokių priskiriamos išlaidos transportui, kanceliarinėms prekėms, telefonui, internetui.

Miesto taryba padidinimo išmoką seniūnaičiams. Dabar jie per mėnesį gaus 50 eurų. Per metus seniūnaičiams būtų išmokėta 33 tūkst. eurų.

Klaipėdos savivaldybės administracija siūlė šias visuomenines pareigas einantiems miestiečiams patvirtinti mažesnę išmoka – 35 eurus. Tokia suma suskaičiuota, įvertinant seniūnaičių išlaidas ryšiui, kanceliarinėms prekėms transportui, kitų savivaldybių patirtį.

Taip pat buvo numatyta galimybė, kad šias pareigas užimantys galėtų naudotis savivaldybės patalpomis du kartus per savaitę, naudotis kompiuterine technika, internetu.

Tačiau seniūnaičiai atkreipė dėmesį, jog šiems tai nebūtų labai patogu. Pabrėžė, kad gali patys užsitikrinti naudojimąsi kompiuteriais. Dėl to prašė padidinti išmoką iki 50 eurų.

Tokio dydžio išmoką siūlė nustatyti ir konservatorių frakcija. Miesto taryba pritarė šiam dydžiui.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova atkreipė dėmesį, kad seniūnaičiams išmokos bus mokamos avansu už pusę metų.

Šie turės pateikti ataskaitą, kaip buvo panaudoti pinigai. Jei dalis sumos nebus pagrįsta, kito pusmečio išmoka bus atitinkamai sumažinta. Šiuo metu Klaipėdoje dirba 19 seniūnaičių. Dar du turėtų būti išrinkti artimiausiu metu. Iš viso mieste yra 55 seniūnaitijos.

Vėl prabilo apie seniūnijas

Svarstant klausimą, kai kurie tarybos nariai stebėjosi, kad dalis naujai išrinktų seniūnaičių veiklą pradėjo nuo išmokų didinimo, o ne nuo darbų.

„Pats ėjau šias pareigas ir žinau virtuvę. Liūdna, kad kai kurie naujai išrinkti seniūnaičiai veiklą pradėjo nuo atlygio. Manau, kad pirmiausia reikėtų imtis darbų, parodyti, kad esi reikalingas. Tada gali reikalauti didesnės išmokos. Anksčiau išmoka buvo dar didesnė, o kai kurie seniūnaičiai iš vis jos buvo atsisakę ir sėkmingai dirbo“, – tvirtino tarybos narys Saulius Liekis.

Vėl prabilta ir apie seniūnijų mieste steigimą. Tarybos narys Vytautas Čepas tvirtino, kad yra pasiūlęs miestą suskirstyti į rajonus. Politiko nuomone, pastaruosiuose turėtų būti įsteigtos seniūnijos.

„Vilkiname tuos dalykus. Seniūnaičiai galėtų būti to pradžia. Reikia aprašyti, ką seniūnaičiai turi daryti. Tada viskas būtų aiškiau. Seniūnaičiai nebūtų paleisti laigyti pievoje. Žinotų, ką turi dirbti. Nereikėtų reikalauti ataskaitų dėl 50 eurų rašyti. Tai maža suma. Mažiausiai seniūnaičiams reikėtų skirti 100 eurų išmoką, tačiau tokio pasiūlymo nėra“, – tvirtino tarybos narys.

Kolegai, kad mieste reikia įkurti seniūnijas, pritarė ir Nina Puteikienė: „Sukurkime seniūnijas ir tapkime tikru didmiesčiu“.

Pageidavo ir 200 eurų

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas atkreipė dėmesį, kad kai kurie nauji išrinkti seniūnaičiai pageidavo ir 200 eurų dydžio išmokos.

„Matyt, gyventojai juos palaiko. Gal šie seniūnaičiai padėjo per potvynius, tiekė karštą maistą įkalintiems ar griebė lapus nuo grotelių. Tad kodėl tik 50 eurų?“, – ironizavo vicemeras.

A.Šulcas atviravo, kad jam svarstant šį klausimą truputį nejauku ir gėda.

„Toks jausmas, kad dalyvaujame akcijoje „Pirmyn prie lovio“. Pasirinkdamas darbo vietą, žmogus žino sąlygas. O čia surinko kelių gyventojų balsus ir jau reikalauja. Mano akimis, ši situacija nėra korektiška. Seimas taip pat neskuba tvirtintis sau algų pirmos kadencijos metu“, – dėstė vicemeras.

A.Šulco nuomone, nekorektišku įvardijo ir kai kurių politikų įvertinimą, kad 50 eurų nėra didelė suma: „Paklauskite pensininkų, ką jie galvoja“.

Pasak tarybos narė Lilijos Petraitienės, Klaipėda per mažas miestas kurti seniūnijoms.

„Kam tada reikalinga savivaldybės administracija? Seniūnaičiai skatina bendruomeniškumą, pilietiškumą. Reikia palaikyti seniūnaičius. Pabandykite suburti laiptines, kaimynus. Tai yra sudėtinga“, – tvirtino politikė.

Pasiūlė dvigubai daugiau

Siūlymą persvarstyti iki šiol mokamos 15 eurų išmokos dydį miesto valdžiai siūlė seniūnaičių sueiga.

Seniūnaičiai įsitikinę, kad jų darbui reikėtų kur kas didesnės sumos nei 15 eurų.

Akcentuodami, jog jų darbe pasitaiko situacijų, dėl kurių tenka turėti nemenkų išlaidų, seniūnaičiai inicijavo išmokos dydžio persvarstymą.

Šiuo metu iš 55 seniūnaičių vietų užimtos yra tik 19. Tačiau skaičiuota, jog paskyrus po 200 eurų daugiau nei pusšimčiui seniūnaičių, iš biudžeto tektų atseikėti 132 tūkst. eurų.

Apsvarsčiusi seniūnaičių norus, savivaldybės administracija apsisprendė siūlyti patvirtinti 35 eurų išmokų sumą.

"Verta pažymėti, jog į seniūnaičių norus ir pasiūlymus yra atsižvelgta. Mes analizavome, kokie išmokų dydžiai mokami kitose savivaldybėse, ir peržiūrėjome, kokia praktika buvo taikoma mūsų savivaldybėje kitų kadencijų metu", – aiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova.

Pokalbiams – 7 eurai

Specialistai ne tik atliko apklausas ir domėjosi, už kokią sumą Klaipėdoje galima įsigyti mobiliojo ryšio operatorių paslaugų ir kiek kilometrų galima nuvažiuoti per mėnesį už 20 eurų.

"Aiškinomės, kiek kainuoja mėnesinis viešojo transporto bilietas. Lyginome, kiek kainuoja pagal mobiliojo ryšio operatorių kainodarą siūlomi mobiliojo ryšio planai su interneto prieiga. Visa tai suskaičiavus, aiškėja, jog vidutiniškai už 7 eurus galima įsigyti SIM kortelę su interneto prieiga", – pastebėjo E.Mantulova.

Savivaldybės specialistai domėjosi, kiek reikėtų pinigų, kad seniūnaičiai būtų aprūpinti susisiekimo galimybe.

Benzinui – 20 eurų

"Darbo dienomis galiojantis viešojo transporto bilietas kainuoja 24 eurus. Tačiau lyginant šią sumą su degalų kainomis, atrodo, kad per mėnesį už 20 eurų galima nuvažiuoti 200 kilometrų. 200 kilometrų padalijus iš 20-ies darbo dienų, išeitų, jog per dieną seniūnaitis gali nuvažiuoti apie 10 kilometrų. Kasdien jie tikrai nevažinėja, o Klaipėda nėra tokia didelė. Tiesa, kiti skundėsi, jog net iki savivaldybės yra toloka iš atokesnių seniūnaitijų. Bet seniūnaitis yra laisvas pasirinkti, kokiu transportu jam naudotis – autobusu ar automobiliu", – aiškino E.Mantulova.

Savivaldybės administracija suskaičiavo, kad iš siūlomos 35 eurų sumos išleidus 20 eurų degalams ir 7 eurų ryšiui, seniūnaičiui lieka keli eurai kanceliarinėms prekėms.

Iš viso šis išmokų padidinimas biudžetui atsieitų 23,1 tūkst. eurų per metus.

Šį siūlymą turės apsvarstyti ne tik seniūnaičių sueiga, bet Klaipėdos tarybos komitetai, o mėnesio pabaigoje galutinį sprendimą priims miesto taryba.

"Niekas nenori dirbti"

Projektą miesto tarybai svarstyti pateikė seniūnaičių sueiga.

Jame prašoma skirti 200 eurų dydžio mėnesio išmoką visuomeniniais pagrindais dirbančių seniūnaičių veiklai ir su tuo susijusioms išlaidoms apmokėti.

Sueigos pirmininkė Virginija Jurgilevičienė įsitikinusi, šis siūlymas net atneštų naudos pačiai savivaldybei, nes šiuo metu iš 55 seniūnaičių vakansijų užimta labi nedaug – tik 19.

"Niekas nenori dirbti. Pagalvokite, kam gali užtekti 15 eurų sumos? Seniūnaičiai man surašė, kokių reikmių jie turi – nori įsigyti telefoną, kompiuterį, atmintuką, spausdintuvą, reikia mokėti už ryšio paslaugas. Reikia pinigų net ir transportui, vizitinėms kortelėms. Tie, kas turi mašinas, turi į jas pilti benzino. Kiti dviračiais galėtų važinėti. Pageidautume lėšų kanceliarinėms priemonėms. Kaip informuoti gyventojus apie jų teritorijoje išrinktus seniūnaičius? Geriausia būtų pagaminti lipdukus ir priklijuoti laiptinėse. Visi žinotų. Bet reikia pinigų", – poreikius vardijo V.Jurgilevičienė.

Seniūnaičių sueigoje buvo siūlytas ir 100 eurų išmokos dydis, tačiau dauguma nubalsavo už dvigubai didesnę sumą.

"Kas yra seniūnaitis? Tai yra tarpininkas tarp žmonių ir savivaldybės. Juokinga ta 15 eurų suma. Net batams po gyventojų namus vaikščioti jų neužtektų, o dar kitos išlaidos prisideda", – įtikinėjo V.Jurgilevičienė.

Išmokomis nesipiktins

Aršia valdžios kritika garsėjanti V.Jurgilevičienė, paklausta, ar pakeis ir nuomonę dėl piketuotojų keikiamų miesto tarybos narių gaunamų kanceliarinių išmokų, netikėtai pareiškė, kad niekada jomis ir nesipiktino.

"Jei tarybos narys dirba miestui, jis sukuria naudą ir man, gyventojai. Nemanau, jog 300 eurų jau tokios didelės išlaidos, kad man, kaip visuomenininkei, reikėtų kritikuoti. Kitas klausimas – kai tarybos narys nieko nedaro ir gauna tokius pinigus", – kalbėjo V.Jurgilevičienė.

Tyrinės nuveiktus darbus

Klausimą, kas gi kontroliuoja, ką nuveikė seniūnaitis per metus ar mėnesį, kėlė ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova.

"132 tūkst. eurų yra didelė suma. Šiuo metu mes nežinome, kokias savo veiklos pareigas sau numato patys seniūnaičiai. Nes teises jiems numato įstatymas. Jie turi teisę dalyvauti komisijose, turi teisę dalyvauti svarstant miesto strateginius planus. Jie turi teisę teikti savo kandidatus į Antikorupcijos, Etikos komisijas. Teises seniūnaičiai turi, bet išmokų poreikio jie nėra pagrindę darbais. Kol kas nėra aišku, ką jie nori įgyvendinti. Todėl ir nėra aišku, ar prašoma suma didelė ar maža", – įžvelgė E.Mantulova.

Ji svarstė, kad galbūt seniūnaičiai yra išsikėlę didelius iššūkius ir numatę plačią veiklą. Tokiu atveju prašoma suma gali net atrodyti per maža.

"Bet, jei tikslų nėra, tuomet gali atrodyti, kad tai per dideli pinigai. Vis dėlto į seniūnaičių sueigos siūlymus yra atsižvelgta. Išties seniūnaičių išlaidoms skirtas lėšas reikėtų peržiūrėti. Ar tai bus ta suma, kurios prašo seniūnaičiai, neaišku. Galų gale dėl to turės apsispręsti ir tarybos nariai", – aiškino E.Mantulova.

Pavaduotoja pridūrė, kad, prieš teikiant projektą tarybai svarstyti, teks aiškintis prašomos sumos pagrįstumą, bus būtina išanalizuoti praktiką Lietuvoje.

Juokinga ta 15 eurų suma. Net batams po gyventojų namus vaikščioti jų neužtektų, o dar kitos išlaidos prisideda.

"Reikėtų išanalizuoti praėjusių kadencijų seniūnaičių ataskaitas ir išsiaiškinti, kam buvo naudojamos lėšos. Gal net verta atsižvelgti į infliaciją, gal ši suma neatitinka realybės?" – pripažino E.Mantulova.

Paskatins dirbti

"Šie pinigai seniūnaičius paskatins geriau dirbti", – neabejoja V.Jurgilevičienė.

Seniūnaičių sueigos pirmininkė tikino, kad ji savo nuveiktus darbus fiksuoja žurnale.

"Galima būtų tokių žurnalų užsakyti spaustuvėje, ir kiekvienas seniūnaitis fiksuotų visus savo darbus. Net jei nėra rezultato, bet seniūnaitis rašo raštus, kreipiasi į savivaldybę dėl gyventojų problemų, tai juk irgi yra darbas. Ir net ne kartą tenka tai daryti, kol kas nors pajuda. Daugeliui atrodo, kad tie seniūnaičiai nieko neveikia. O mūsų darbas labai sunkus yra. Aš gaunu 150 eurų pensijos ir, pavyzdžiui, iki Vilniaus niekaip nepavyktų nuvažiuoti. Teikėme peticiją, kad būtų mažinamos socialinių butų įsigijimo kainos daugiavaikėms šeimoms", – aiškino V.Jurgilevičienė.

Už darbą reikia mokėti

Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas tikino, kad šiuo metu skiriamų 15 eurų net iš viso nereikėtų mokėti, tai yra tik žeminanti suma.

"Čia jau pasityčiojimas. Aš galvoju, kad seniūnaičiai tiek laiškų nerašo, kad reikėtų didelių sumų popieriui. Jie juk vaikšto po namus ir bendrauja su gyventojais. O už telefoną reikia jiems mokėti, daug skambina. Kita vertus, už darbą taip pat turi būti mokama. Reikia išeiti iš tos sovietinės visuomenės – esą dirbk, o pinigus gaus kiti", – kalbėjo V.Čepas.

Tiesa, tarybos narys paminėjo kelis seniūnaičius, kurie jo akyse pelnė pagarbą.

"Yra tokių, kurie atrodytų, kad seniūnaičiais dirba daugiau nei savo tiesioginiuose darbuose. Žmonės juos žino, organizuoja labdarą, renginius. Tai juk sunkus darbas ir už jį reikia mokėti. Sakome, kad nieko jie nedirba. Bet kaip jie dirbs ir už ką?" – pastebėjo V.Čepas.

Išmokos – gėdinga

O štai kitas visuomenininkas, seniūnaičio poste dvi kadencijas išbuvęs Aurimas Mockus, įsitikinęs, kad už visuomeninę veiklą prašyti pinigų yra nepadoru.

"Aš esu prieš kanceliarines išmokas seniūnaičiams. Tai neišspręs kandidatų trūkumo mieste klausimo. Tai lėmė nauja tvarka. Nereikėjo iki kosmoso ribų iškelti reikalavimų. Kone kaip tarybos nariui tenka surinkti 5 procentus viso rajono gyventojų parašų. Juk ieškoma visuomenininko. Buvo žmonių, sutinkančių už ačiū dirbti. Ir aš už ačiū dirbau dvi kadencijas", – tikino A.Mockus.

A.Mockus prognozavo, kad, įtvirtinus 200 eurų mėnesio išmoką seniūnaičiams, atsiras tokių, kurie žūtbūt posto sieks tik dėl finansinių sumetimų.

"Yra tokių, kurie tik protestus rengia, į kiekvieną valdžios sprendimą reaguoja vien tik kritika, o racionalių veiksmų – jokių. Jei jau nuspręsta bus mokėti tokius pinigus, o tai yra 2,4 tūkst. per metus, siūlyčiau bent kompetencijos patikrinimu užsiimti. Ateis žmogus, baigęs devynias klases, susirinks reikalingus parašus, o ką veikti, net nežinos. Tai yra pusė minimalaus etato atlyginimas. Visi žino, kiek aš esu įdėjęs į šį darbą. Nevertas šis darbas 200 eurų iš biudžeto. Absurdas. Būkite sąžiningi. Čia gal kiti galvoja, kad tai postas, o ne veikla visuomenei", – nuomonę išsakė A.Mockus.

Vakar seniūnaitė Aida Dambrauskaitė, paskambinusi į "Klaipėdos" redakciją, aiškino, jog seniūnaičiai yra taip pat renkami, kaip ir tarybos, Seimo ar Europos Parlamento nariai.

"Šis postas skiriasi tik tuo, kad teritorija yra mažesnė. Tarybos narys gauna 300 eurų išmokų. Seimo narys – 800 eurų išmokų. O iš seniūnaičių daroma pajuoka. Ir kas jums leido rašyti apie tai? Sprendimo dar nėra. Kaip tai seniūnaitis nėra tas pats, kaip Europos parlamentaras? Čia kažkieno užsakytas "piaras"? Kuri partija tai užsakė? Nešmeižkite seniūnaičių", – nelabai suvokiama, dėl kokios priežasties pyktį liejo A.Dambrauskaitė.

Reikia gyventojų rekomendacijų

Dokumentus registruoja Vieno langelio ir e. paslaugų poskyrio specialistės.

Kandidatai turi patiekti sutikimą dalyvausi seniūnaičių rinkimuose, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, trumpą gyvenimo aprašymą, savo nuotrauką, susirinkimo protokolo kopiją arba jo išrašą, jei kandidatą siūlo bendruomeninė organizacija, sutikimą tvarkyti kandidato asmens duomenis, gyventojų siūlymą teikti kandidatu į seniūnaičius asmenį konkrečioje seniūnaitijoje, kandidato į seniūnaičius atitikties deklaraciją.

Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai ir bendruomeninės organizacijos. Į savivaldybę gali kreiptis ir pats kandidatas, tačiau turi pateikti jį rekomenduojančių gyventojų užpildytą formą.

Pretenduoti į seniūnaičio pareigas gali tik pilnametis asmuo. Jis privalo būti deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje kandidatuoja.

Galės balsuoti ir elektroniniu būdu

Seniūnaičiu negali būti renkamas miesto tarybos narys, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, asmuo, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Kandidatų sąrašas bus tvirtinamas balandžio 7 d. Prieš tai bus patikrinti kandidatų duomenys. Kandidatų sąrašas bus paskelbtas viešai, o nuo balandžio 10 iki 28 d. vyks gyventojų apklausa.

Kiekvienas galės pasisakyti, kurį kandidatą palaiko. Nuo balandžio 10 d. gyventojai už pretendentus galės balsuoti ir elektroniniu būdu.

Rinkėjų apklausą vyks patys kandidatai į seniūnaičius. Palaikantys vieną ar kitą pretendentą turės pasirašyti jo apklausos lape. Išrinktais seniūnaičiais bus laikomi tie kandidatai, kurie surinks daugiausiai savo seniūnaitijos gyventojų parašų.

Rinkimai bus laikomi įvykusiais, jei juose dalyvaus ne mažiau kaip 5 proc. teisę rinkti seniūnaitį turinčių seniūnaitijos gyventojų.

Kvietė būti aktyviais

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, Komisijos seniūnaičių rinkimams organizuoti pirmininkė Elida Mantulova visus gyventojus kvietė aktyviai reikšti savo nuomonę.

„Jei žmonės bus pasyvūs, seniūnaitija liks be savo atstovo, o savivaldybė rengs pakartotinius rinkimus“, – tvirtino pirmininkė.

2017–2019 metų kadencijos seniūnaičių sąrašas bus patvirtintas ir paskelbtas gegužės 5 d. Jei seniūnaičiai bus išrinkti ne visose seniūnaitijose, bus skelbiami pakartotiniai rinkimai.

Pirmadienį mero potvarkiu patvirtinta Smiltynės seniūnaitija ir pakoreguotos Kuršių seniūnaitijos ribos bei patvirtintas Klaipėdos miesto teritorijos suskirstymo į seniūnaitijas planas.

Iki šiol uostamiestyje buvo 54 seniūnaitijos. Visuomeniniais pagrindais dirbo 38 seniūnaičiai. Jų kadencija baigiasi gegužės 4 d.

Detalus seniūnaičių rinkimų Klaipėdos savivaldybėje grafikas

Informacijos dėl seniūnaičių rinkim paskelbimas - iki kovo 9 d.

Kandidatų į seniūnaičius registracija – nuo kovo 13 iki 28 d.

Registruotų kandidatų duomenų patikrinimas – nuo kovo 28 iki balandžio 5 d.

Kandidatų į seniūnaičius sąrašo patvirtinimas – balandžio 7 d.

Gyventojų apklausos dėl seniūnaičių rinkimo vykdymas – nuo balandžio 10 iki 28 d.

Gyventojų apklausos rezultatų tikrinimas – balandžio 28 iki gegužės 4 d.

Išrinktų seniūnaičių sąrašo patvirtinimas ir paskelbimas – gegužės 5 d.

Dabartinių seniūnaičių kadencija baigiasi gegužės 4 d. Tada jie bus renkami kitai, kuri truks trejus metus. Artimiausiame posėdyje miesto tarybai bus teikiamas svarstyti seniūnaičių rinkimų tvarkos aprašas. To prireikė, nes pasikeitė kai kurios Vietos savivaldos įstatymo nuostatos.

Pabrėžiama, kad pati seniūnaičių rinkimų tvarka dabar nebus keičiama. Tačiau atsiras nuostatos dėl jų atšaukimo iš pareigų. Tai darys savivaldybės administracijos direktorius, jei nepasitikėjimą seniūnaičiu pareikš ne mažiau kaip 5 proc. seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį.

Iki šiol šis procesas nebuvo reglamentuotas. Seniūnaičiai tiesiog pateikdavo prašymą savivaldybės administracijai atšaukti juos iš pareigų.

Kaip ir anksčiau, seniūnaičių rinkimus Klaipėdoje organizuos komisija. Miestiečiai kviečiami aktyviai siūlyti kandidatus. Tai daryti gali tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai, bendruomeninės organizacijos. Kandidatu gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje siūlomas.

Išrinktais seniūnaičiais bus laikomi tie kandidatai, kurie surinks daugiausia seniūnaitijos gyventojų parašų. Tradiciškai balsą bus galima atiduoti, pasirašant rinkimų lapuose arba elektroninėmis priemonėmis.

Rinkimai bus laikomi įvykusiais, jei dalyvaus ne mažiau kaip 5 proc. seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti miesto tarybą toje seniūnaitijoje. Anksčiau tokios nuostatos nebuvo.

Taip pat atsiranda apribojimai kandidatams į seniūnaičius. Šių pareigų negalės užimti asmuo, kuris teismo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, miesto tarybos narys, savivaldybės administracijos direktorius, kontrolierius, valstybės tarnautojas, asmuo, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Savivaldybė kviečia kadenciją baigiančius seniūnaičius organizuoti susitikimus su priskirtų teritorijų gyventojais, aiškinti jiems apie seniūnaičių svarbą, skleisti žinią, kad, prasidėjus rinkimams, gyventojai nesibaimintų parašus renkantiems kandidatams atidaryti namų durų.

Šiuo metu 54 seniūnaitijose visuomeniniais pagrindais dirba išrinkti 38 seniūnaičiai. Iš jų ypač aktyvūs – apie 14.

Pasibaigus pakartotiniams seniūnaičių rinkimams, uostamiestyje išrinkti dar 8 visuomenės atstovai. Iš 54 Klaipėdoje esančių seniūnaitijų aštuoniose seniūnaičiai neišrinkti, nes neatsirado kandidatų.

2014-2017 metų kadencijos seniūnaičių rinkimuose yra patvirtinti 46 seniūnaičiai. Po pakartotinių rinkimų patvirtinti seniūnaičiai šiose seniūnaitijose: Volungėlės - Rasa Paukšto; Želmenėlio - Zita Leketienė; Smiltelės g. - Kęstutis Rudys; Aukuro - Birutė Žvinklienė;  Eglės - Danutė Galvelienė; Olimpijos - Egidijus Vaitkevičius; Brožynų g. - Jelena Jegorova; Brigantinos - Ligita Guldupienė.

Pirmadienį, 16 val. Rotušėje meras Vytautas Grubliauskas naujai išrinktiems seniūnaičiams įteiks seniūnaičių pažymėjimus.

Seniūnaičiai išrinkti trijų metų kadencijai.