Užlieja tas pačias vietas

Nuo rugpjūčio 6 iki 9 d. avarinėms tarnyboms buvo pranešta apie kelias dešimtis užlietų namų rūsių. Didžioji dauguma tokių pranešimų užregistruota rugpjūčio 9-ąją, trečiadienį. Tą dieną avarinė tarnyba buvo kviečiama 36 kartus.

Vienoje vietoje nuo gatvės plūstantis vandens srautas išlenkė garažo vartus, pateko į katilinę, pirties patalpas, apsėmė automobilį, motociklą, pirties įrangą.

Tomis įsimintinomis dienomis žmonės pranešė ir apie apsemtus pastatus. Tiesa, mieste veikiančios įmonės su panašiomis bėdomis nesusidūrė.

Pasirodo, nuo smarkių liūčių labiausiai nukentėjo šiaurinė Klaipėdos dalis, nors buvo užlietų kiemų bei atskirų teritorijų pietinėje miesto pusėje.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovė spaudai Eglė Jurevičiūtė vardijo labiausiai nuo vandens pertekliaus nukentėjusias vietas: Herkaus Manto gatvė po viaduku, Liepų, Danės, Naujoji Uosto, Tauralaukio, Sausio 15-osios, Mokyklos, Dubysos, Reikjaviko gatvės.

Vanduo telkšojo Paryžiaus Komunos ir Ryšininkų bei S. Daukanto ir J. Karoso gatvių sankryžoje, Mogiliovo ir Lūžų gatvių sankirtoje, Baltijos prospekte, Šilutės plente. Buvo apsemti atskiri šių gatvių ruožai.

Į didžiąją dalį šių teritorijų vandentiekininkams jau yra tekę vykti ankstesnių liūčių metu.

Nieko nuostabaus, kad smarkios liūtys suneša į lietaus kanalizaciją medžių lapus, šakeles, mulčą, gruntą nuo gatvių ir šaligatvių paviršiaus.

Atsivėrė smegduobės

Milžiniški vandens srautai kai kuriose Klaipėdos vietose išgraužė gruntą po gatvių bei šaligatvių danga ir suformavo smegduobes.

Taip atsitiko Sausio 15-osios gatvėje bei Minijos ir Perkėlos gatvių sankirtoje. Bendrovės darbuotojams buvo pranešta, kad Liepojos gatvėje vanduo išplovė trinkeles.

Nieko nuostabaus, kad smarkios liūtys suneša į lietaus kanalizaciją medžių lapus, šakeles, mulčą, gruntą nuo gatvių ir šaligatvių paviršiaus.

Tačiau ne vienoje vietoje kanalizacija nebūtų užsikimšusi, jeigu į ją nebūtų patekę stichijos nuplėšti automobilių valstybiniai numeriai, variklių dugno apsaugos. Visa tai sulėtina vandens subėgimą į lietaus nuotekų šulinius per groteles.

Pumpuodami vandenį iš užlietų teritorijų įmonės darbuotojai pastebi ir broko įrengiant viešąsias erdves atvejus, tačiau kur kas didesnė problema – neatsakingas gyventojų elgesys, kai į nuotekų tinklus metamos atliekos ar net kilimo, laminato dalys, kitos kamšatis nuotekų tinkluose sudarančios medžiagos.

Kolektoriai paseno

Įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovė pripažino, kad jau susiduriama ir su iššūkiais, keliamais besikeičiančio klimato.

„Per metus pastebimas kritulių kiekio padidėjimas. Pastaruoju metu užfiksuota atvejų, kai per kelias valandas iškrito mėnesio ir ilgesnio laikotarpio kritulių kiekis. Vanduo nespėja sutekėti į nuotekų tinklus, susidaro didelės vandens sankaupos. Kai kurie lietaus vandens surinkimui įrengti kolektoriai skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį ir jų pajėgumų nebepakanka, kyla infrastruktūros pralaidumo problemų. Taip pat dėl dažnesnių stiprių vėjo gūsių sutrikdomas elektros tiekimas, atsiranda įrangos gedimų, sutrikdoma siurblinių veikla. Dėl klimato kaitos įtakos pastebimas ir kylantis vandens lygis Kuršių mariose, upėse, todėl vietomis apsemiami tinklai, kurie nebegali efektyviai atlikti savo funkcijos“, – komentavo bendrovės atstovė.

Menkės žvejų prisiminimuose

Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir kitų rytinės Baltijos jūros dalies šalių žvejai jau keletą metų beveik nematė menkių. Jų žvejyba yra uždrausta ir kol kas nėra jokių vilčių, kad menkių populiacija rytinės Baltijos dalyje atsikurs.

Kodėl Baltijos jūroje nyksta menkės yra įvairiausių versijų. Viena iš jų, kad žuvų miltų gamybai pernelyg daug išgaudoma smulkesnių žuvų, kuriomis menkės maitinasi.

Egzistuoja ir tokia versija, kad dėl klimato kaitos Baltijos jūros vanduo pernelyg greitai šyla ir tai nebėra palanku menkėms veistis.

Tokia versija turi sąsajų su tuo, kas vyksta Šiaurės ir Norvegijos jūrose. Vyresnės kartos Lietuvos žvejai prisimena, kaip sovietmetį pavasarį prie Norvegijos plaukdavo gaudyti menkių.

Sovietų laivų neleisdavo priplaukti arčiau kranto. Jie žuvis gaudydavo labiau atviroje jūroje. Nepaisant to, pagal dalies vyresnės kartos žvejų pasakojimą, laimikiai būdavo fantastiški.

Norvegijos menkių žvejybos sezonas prasidėdavo iš karto po Naujųjų metų šventės ir tęsdavosi iki balandžio vidurio.

Pramoga: suvilioti menkes ant kabliukų kasmet į Norvegiją atvyksta ir tūkstančiai žvejų mėgėjų, taip pat ir iš Lietuvos. Nrk.no nuotr.

Nerimas Norvegijoje

Pačioje Norvegijoje menkės suformavo savotišką šių žuvų apdorojimo kultūrą. Seniausia Norvegijos eksporto preke laikomos ant specialių žaginių sukabintos ir atvirame ore džiovintos menkės. Iš Norvegų džiovintas menkes noriai perka pietinės Europos šalys, pirmiausia Italija, kur jos laikomos didžiausiu delikatesu.

Taip Norvegijoje susiformavo ištisi džiovintų menkių regionai prie Tromsės, Nordlando, Lofotenuose, Finmarke.

Šiemet bene pirmą kartą į šiaurinę Norvegijos dalį atėjo nerimas dėl menkių. Nuo metų pradžios iki kovo vidurio Norvegijos žvejai pernai buvo sugavę dvigubai daugiau menkių nei šiemet.

Nerimo jau buvo pasėję Norvegijos jūrų tyrimų institutas, kuris skelbė prognozes, kad neršiančių menkių ištekliai prie Norvegijos krantų bus mažiausi per pastarąjį dešimtmetį. Maži menkių ištekliai buvo ir 2008 m., tačiau paskui jie atsikūrė.

Abejojama, ar tas pats įvyks ir po šių metų menkių išteklių mažėjimo. Norvegijoje pripažįstama, kad menkių ištekliams didelę įtaką daro šylantis klimatas. Prie Norvegijos krantų neršusios menkės ieško naujų nerštaviečių su šaltesniais vandenimis Barenco jūroje.

Delikatesas: Norvegijoje sugautas ir džiovintas menkes noriai perka Italijos restoranų savininkai. Nrk.no nuotr.

Atsisako sezoniniu darbininkų

Šimtmečius Norvegijos pakrantės žvejus maitinusios ir net uždirbti iš džiovintų menkių leidusios žuvys traukiasi į Rusijos šiaurines platumas.

Norvegijai tai bus didelis ekonominis smūgis. Daugelyje šiaurinės Norvegijos miestelių gyventojų vienaip ar kitaip susiję su menkių žvejyba. Nedideliame Rost miestelyje, kur yra 480 gyventojų, apie 100 tiesiogiai susiję su žvejyba.

Norvegijai tai bus didelis ekonominis smūgis.

Šiemet Rost žvejai sugavo 2 tūkst. t menkių, kai pernai tokiu pat metu buvo 5 tūkst. t.

Panašūs, beveik perpus mažesni sugavimo skaičiai ir pas Tromsės, Torsko, Vesteraleno, Lofoteno, Salteno žvejus. Gal kiek geriau sekėsi Finmarko žvejams, kurių sugavimai šiemet mažesni gal tik 10 ar 20 proc. nei pernai.

Gerokai mažiau šiemet Norvegijos žvejai sugavo ir plekšnių, kurios yra vertinamos taip pat gerai, kaip ir menkės.

Dalis Norvegijos žvejybos bendrovių jau atleido sezoninius žvejus, mažiau samdė ir žuvies apdorotojų. Didesnė dalis Norvegijos žuvų apdorojimo versle dirbančių žmonių yra iš kitų šalių, tarp jų ir iš Lietuvos.

Pernai Norvegijos žvejybos verslas į užsienį eksportavo 199 tūkst. t džiovintų menkių už 10 mlrd. Norvegijos kronų (apie 885 mln. eurų). Šiemet eksportas gali būti beveik per pusę mažesnis ir tai būtų nemenkas smūgis Norvegijos žvejybos verslui ir pramonei.

Menkių nykimas įtakos gali turėti ir į Norvegiją žvejoti mėgstantiems važiuoti mėgėjams. Lašišos ir įspūdingo dydžio šiaurinės menkės buvo tos žuvys, kurios traukė žvejus mėgėjus.

Menkių ištekliai nebeatsikuria

Tokią išvadą padarė Vokietijos Hamburgo, Leipcigo ir Kylio universitetų mokslininkai. Jie analizavo Baltijos jūros kritiško menkių populiacijos mažėjimo priežastis.

Jų teigimu, pradžioje menkių populiacija smarkiai sumažėjo dėl per didelės ir intensyvios jų žvejybos. Buvusi padaryta didelė klaida, kai nekreiptas dėmesys į menkių nykimo priežastis.

Dabar jau keleri metai menkių žvejyba ribojama. Tačiau menkių ištekliai beveik nebeatsikuria.

Vokietijos mokslininkai padarė išvadą, kad menkių populiaciją jau pradėjo veikti klimato kaitos pokyčiai. Bal-tijos jūra menkėms tampa per šilta. Jos neprisitaiko prie šiltesnės aplinkos ir tai mažina jų produktyvumą.

Priežastys: kai kurias žuvis sunaikina intensyvi žvejyba ir klimato kaita.

Laivus – į metalo laužą

Vokietijos mokslininkų išvados Baltijos jūros regionui yra neguodžiančios. Pastaraisiais metais menkių populiacijos mažėjimą labiausiai pajuto rytinės Baltijos jūros žvejai. Ateityje ją pajus viso Baltijos jūros regiono žvejai. Ne išimtis bus ir Vokietijos žvejai, kur menkių mažėjimo tendencijos jau yra prasidėjusios prieš porą dešimtmečių.

Vokietijos Hamburgo, Leipcigo ir Kylio universitetų mokslininkų vertinimu, visame Baltijos jūros regione laukia panašios tendencijos, kai didesnė dalis žvejų praras pragyvenimo šaltinius, jų laivai bus atiduodami į metalo laužą. Menkių nykimas turės įtakos ir rekreacinei žvejybai, ir turizmo smukimui.

Vokietijos mokslininkų vertinimu, Baltijos jūros regionas nebus toks vienintelis. Dėl klimato kaitos panašūs dalykai vyks daugelyje pasaulio šalių tiek vidaus vandenyse, tiek jūrų baseinuose. Dalis žuvų negrįžtamai ims nykti ir išnyks per palyginti trumpą laiką.

Po menkių – strimelės

Baltijos jūroje klimato kaitos tendencijas pirmosios pajuto menkės, tačiau – panaši tendencija jau apima ir Baltijos jūros silkėmis vadinamas strimeles. Jos yra mažesnės už įprastas Atlanto silkes.

Tendenciją dėl strimelių jau yra patvirtinusi ir Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES). Ji akcentavo, kad toliau gaudant Baltijos jūros strimeles būtų rizikuojama prarasti jų atsikūrimo pajėgumą.

Šiuo metu Baltijos jūros silkes intensyviausiai gaudo Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos ir Estijos žvejai. ICES ėmėsi žingsnių jau šiemet nuo rugsėjo 15 d. riboti Baltijos silkių žvejybą. Drastiški šių žuvų ribojimai būtų įvedami nuo 2022 m.

Šiuo metu kalbama apie galimą iki 40 proc. šių žuvų gaudymo kvotų ribojimą.

Nors būtų naivu sakyti, kad visi tokie klimato reiškiniai kyla dėl klimato kaitos, mokslininkai jau ne kartą įspėjo – vienintelė klimato kaitos kryptis yra visuotinio atšilimo link. Siekdama nustatyti klimato kaitos poveikį Europoje, Jungtinės Karalystės (JK) žaliosios energetikos konsultavimo bendrovė „GreenMatch“ ištyrė 32-ų Europos šalių klimato kaitos tendencijas nuo 1960 iki 2015 m.

Tyrime buvo skaičiuojamos valstybių oro temperatūros, jūros vandens temperatūros, jūros lygio ir kritulių kiekio tendencijos. Pasak tyrėjų, Europoje labiausiai klimato kaita veikia Baltijos šalis ir Suomiją, o pirmoje vietoje atsidūrė Lietuva. Mažiausiai klimato kaitos paveikta yra Islandija. Tyrėjai kiekvienai šaliai priskyrė klimato kaitos indeksą nuo 0 iki 100 balų. Kuo rodiklis didesnis, tuo labiau šalis yra veikiama klimato kaitos.

„GreenMatch“ tyrimo duomenimis, Lietuvoje jūros lygis 1970-2015 metais kilo po 4,46 mm per metus, o jūros vandens temperatūra 1960-2014 m. padidėjo 0,73 laipsnio Celsijaus.

Tuo metu oro temperatūra kilo 0,325 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, o kritulių kiekis – 20 mm per dešimtmetį. Lietuvos klimato kaitos indeksas sudaro 75,04 balo.

Po Lietuvos labiausiai klimato kaitos veikiamos yra Baltijos sesės ir Suomija. Šios Šiaurės šalies klimato kaitos indeksas siekia 72,96 balo, Latvijos – 72,82 balo, o Estijos – 72,7 balo. Įdomu, kad Latvijos ir Lietuvos klimato kaitos rodikliai buvo identiški, išskyrus jūros lygio kaitą. Latvijoje jūros lygis kas metus kilo 4,02 mm, o Lietuvoje – 4,46 mm.

Tuo metu mažiausiai klimato kaitos veikiamos yra Islandija, kurios klimato kaitos indeksas sudaro vos 36,07 balo, ir Graikija, kurios indeksas yra 37,15 balo. Kitų valstybių indeksai perkopia 40 balų ribą.

32-ų tirtų Europos šalių klimato kaitos indeksų vidurkis siekė 55,36 balo. Vidutiniškai Europos oro temperatūra per pastarąją pusę amžiaus kilo 0,274 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, o jūrų vandens temperatūra nuo 1960 iki 2014 m. – 0,621 laipsnio Celsijaus. Kritulių kiekis Europoje mažėjo 1,95 mm per dešimtmetį, o jūrų lygis 1970-2015 metais kilo 2,03 mm per metus.

Aštuoniose valstybėse, įskaitant Rusiją ir Prancūziją, tuo tarpu dažniausiai grėsme buvo įvardyta teroristinė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS). Keturiose šalyse, tarp jų - JAV ir Nyderlanduose, labiausiai paplitusi kibernetinių atakų baimė.

Institutas praėjusių metų pavasarį ir vasarą apklausė daugiau kaip 27 000 žmonių.

Iš didžiųjų galybių - JAV, Rusijos ir Kinijos - žmonės, anot apklausos, dažniausiai bijo JAV. Ši tendencija, instituto duomenimis, smarkiai išaugo 2016-aisiais prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą. Pastaraisiais metais reikšminga tapo ir klimato kaitos baimė.

Daugiau nei 50 proc. ekstremalių meteorologinių reiškinių, kurie buvo užregistruoti nuo 2011 iki 2015 metų, yra siejami su žmogaus sukeltu visuotiniu atšilimu, nurodė Pasaulio meteorologijos organizacija JT derybų dėl klimato kaitos kuluaruose Marakeše.

„Klimato pokyčiai vyksta dabar – ir daug greičiau negu tikėtasi“, – sakė buvęs Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) vadovas seras Robertas Watsonas (Robertas Votsonas). Šiai institucijai yra patikėta nagrinėti klimatologijos tyrimus ir teikti rekomendacijas sprendimus priimančioms institucijoms.

Nuo 1990 metų dvigubai padaugėjo niokojančių klimato reiškinių – potvynių, sausrų, smarkesnių audrų, kaitros bangų ir miškų gaisrų, sakoma R.Watsono ir kitų mokslininkų parengtoje ataskaitoje.

„Jeigu visi pagrindiniai teršėjai (šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis) nesiims papildomų pastangų, 2 °C riba bus pasiekta dar greičiau“, – telefonu sakė žurnalistams R.Watsonas.

Planeta jau įšilo vienu laipsnių, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. Per ateinantį dešimtmetį gali būti užfiksuoti metai, kai klimatas bus 1,5 laipsnio šiltesnis, mokslininkai pranešė per praeitą savaitę Oksforde vykusią konferenciją.

Pernai gruodį 195 šalys pasirašė Paryžiaus sutartį, nustatančią ambicingą tikslą – kad pasaulio klimato atšilimas iki šio šimtmečio pabaigos liktų „gerokai mažesnis“ negu 2 °C arba netgi liautųsi ties 1,5 laipsnio riba.

Ši sutartis tikriausiai įsigalios iki šių metų pabaigos – greičiau negu bet kuris nors kitas tarptautinis susitarimas.

Sutartį pasirašiusios šalys prisiėmė savanoriškus nacionalinius įsipareigojimus mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Visgi šie įsipareigojimai yra „visiškai neadekvatūs“, sakoma naujoje studijoje.

„Jeigu vyriausybės rimtai nusiteikusios siekti netgi 2 laipsnių tikslo, jos turėtų padvigubinti ir dar kartą padvigubinti savo pastangas – jau dabar“, – pabrėžė R.Watsonas.

„Manau, būtų sakyti, kad iš esmės nėra jokių galimybių pasiekti 1,5 °C tikslą“, – pridūrė jis.

Ataskaitoje „Tiesa apie klimato pokyčius“ aiškinama, kad pasaulio ekonomika būtina skubiai perorientuoti, drastiškai mažinant iškastinio kuro naudojimą, pereinant prie atsinaujinančių šaltinių energetikos, taip pat naikinant subsidijas iškastiniam kurui.

Rengiant šią ataskaitą taip pat prisidėjo Italijoje įsikūrusio Eni Enrico Mattei (Enio Enriko Matėjo) fondo mokslo direktorius Carlo Carraro (Karlas Karatas), vienos iš trijų IPCC darbo grupių pirmininko pavaduotojas.

Dar vienas studijos bendraautorius – Nebojša Nakičenovičius (Neboiša Nakičenovičius), Vienoje įsikūrusio Tarptautinio taikomosios sistemų analizės instituto direktoriaus pavaduotojas ir IPCC 3-osios darbo grupės pagrindinis ekspertas.

2015 metai buvo karščiausi per tikslių mokslinių matavimų istoriją, o 2016-ieji, panašu, bus dar šiltesni, prognozuoja JAV ir Europos vyriausybinių institucijų mokslininkai.

Augalai prie pasaulinio klimato pokyčių prisitaiko šiek tiek geriau negu iki šiol manė mokslininkai, todėl šio proceso padariniai tikriausiai nebūtų tokie pragaištingi, kaip kai kurie prognozavo, rodo nauja studija.

Didėjant oro temperatūrai augalų kvėpavimas, kurio metu naudojamas deguonis ir išsiskiria anglies dvideginis, tampa intensyvesnis. Dėl to tyrėjai laikėsi nuomonės, kad Žemės klimatui šylant dėl anglies dvideginio, išmetamo į atmosferą dėl žmogaus ūkinės veiklos, suintensyvėjęs augalų kvėpavimas dar labiau padidintų šio proceso mastą.

Augalai paprastai pasisavina anglies dvideginį dieną, vykstant fotosintezei, ir išskiria jį naktį, kvėpuodami. Fotosintezės procese sunaudojama daug daugiau anglies dvideginio, negu jo augalai išskiria.

Tačiau dabar, „naudodami šį naują modelį, prognozuojama, kad kai kurios ekosistemos išleidžia daug mažiau CO2, vykstant kvėpavimui lapuose, negu iki šiol manėme“, – sakė vienas iš studijos autorių Kevinas Griffinas (Kevinas Grifinas), augalų fiziologas, dirbantis Kolumbijos universiteto Lamontų–Doherty (Lamontų–Doherčių) Žemės observatorijoje.

Ši studija buvo paskelbta pirmadienį JAV mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Tyrėjai nustatė, kad didėjant temperatūrai augalų kvėpavimo intensyvumas didėja nuspėjamai mažėjančia sparta kiekviename tirtame regione. Pagal šią naujai nubrėžtą kvėpavimo intensyvumo pokyčių kreivę reikėtų reikšmingai patikslinti ankstesnes šio proceso poveikio prognozes, ypač šalčiausiuose regionuose.

„Manėme, kad kreivė yra stati, bet kai kuriose vietose ji iš tikrųjų yra lėkštesnė“, – pažymėjo K.Griffinas.

Patikslintas modelis nuo ankstesnio labiausiai skiriasi šalčiausiuose regionuose, kuriuose klimato šiltėjimas pastaruoju metu buvo daug didesnio masto negu vidutinio klimato juostoje.

„Visa tai susiveda į reikšmingą anglies kiekį, todėl manome, jog į tai verta atkreipti dėmesį“, – sakė K.Griffinas.

Studijos pagrindinė autorė Mary Heskel (Meri Heskel), dirbanti Masačusetso jūrų biologijos laboratorijoje, sakė, kad šis tyrimas labai padės vertinant „anglies kaupimą augalijoje ir prognozuojant anglies dvideginio koncentraciją atmosferoje bei būsimą paviršiaus temperatūrą“.

Pasaulio lyderiai pažadėjo siekti priimti išsamią sutartį, numatančią priemones, turinčias švelninti klimato pokyčius, per artėjančią Jungtinių Tautų konferenciją Paryžiuje, sakoma komunikato juodraštyje, su kuriuo pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

„Patvirtiname savo ryžtą priimti protokolą, kitą teisinį instrumentą arba teisiškai įpareigojantį susitarimą“ per konferenciją COP21, sakoma pranešime, kurio tekstas buvo parengtas per visą naktį trukusias naktines derybas.

„Dar kartą patvirtiname tikslą, kad klimato atšilimas neviršytų 2 laipsnių Celsijaus“, – sakoma pranešimo juodraštyje.