Joje priduriama, kad Europa turėtų pasiruošti iškęsti daugiau mirtinų karščio bangų, kurias lemia klimato kaita.

Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) ir Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ (C3S) ataskaitoje pateikiamos tokios pasekmės kaip pasėlius alinanti sausra, rekordinė jūros paviršiaus temperatūra ir precedento neturintis ledynų tirpimas.

Praėjusių metų vasara žemyne, kuris nuo devintojo XX amžiaus dešimtmečio šyla dvigubai greičiau nei vidutiniškai pasaulyje, buvo šilčiausia per visą istoriją, o tokiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Portugalija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė šilčiausi per visą istoriją buvo 2022 metai.

Nuo XIX amžiaus vidurio pasaulis vidutiniškai atšilo beveik 1,2 laipsnio Celsijaus, o tai sukėlė pražūtingą ekstremalių oro sąlygų virtinę, įskaitant intensyvesnes karščio bangas, didesnes sausras kai kuriose vietovėse ir audras, kurios dėl kylančių jūrų tapo dar stipresnės.

Labiausiai nukentėjo pažeidžiamiausi žmonės ir skurdžiausios pasaulio šalys, kurios mažai prisidėjo prie iškastinio kuro emisijų, skatinančių temperatūros kilimą.

Tačiau poveikis darosi vis stipresnis visame pasaulyje, o šiaurės pusrutulio regionuose ir aplink ašigalius atšilimas vyksta ypač sparčiai.

Europoje aukšta temperatūra „paaštrino dideles ir plačiai paplitusias sausras, paskatino smarkius miškų gaisrus, dėl kurių susidarė antras pagal dydį išdegęs plotas, ir sukėlė tūkstančius su karščiu susijusių mirčių“, sakė PMO generalinis sekretorius Petteris Taalas (Pėteris Talas).

Ataskaitoje „Europos klimato būklė 2022 metais“ teigiama, kad per 30 metų – nuo 1991-ųjų iki 2021-ųjų – temperatūra visame žemyne pakilo 1,5 laipsnio Celsijaus.

Ataskaitoje sakoma, kad pernai dėl didelių karščių žuvo daugiau kaip 16 000 žmonių, o potvyniai ir audros atnešė didžiąją dalį 2 mlrd. dolerių (1,82 mln. eurų) nuostolių, patirtų dėl ekstremalių oro ir klimato sąlygų.

„Deja, to negalima laikyti vienkartiniu reiškiniu ar klimato keistenybe, – ataskaitoje teigė C3S direktorius Carlo Buontempo (Karlas Buontempas). – Dabartinis mūsų supratimas apie klimato sistemą ir jos raidą rodo, kad tokie reiškiniai yra dalis tendencijos, dėl kurios ekstremalus karštis regione bus dažnesnis ir intensyvesnis.“

Viltys dėl atsinaujinančios energijos

Ataskaitoje teigiama, kad dėl kylančios temperatūros nukentėjo šalių ekonomikos ir ekosistemos.

Alpėse 2022 metais buvo užfiksuotas naujas rekordinis ledynų sumažėjimas per vienerius metus, kurį lėmė labai mažas žiemos sniego kiekis, karšta vasara ir vėjo atneštos Sacharos dulkės.

Panaši situacija buvo ir vandenynuose: vidutinė jūros paviršiaus temperatūra Šiaurės Atlante buvo karščiausia per visą istoriją, o Viduržemio jūros rytuose, Baltijos ir Juodojoje jūrose bei pietinėje Arkties dalyje atšilimas daugiau nei tris kartus viršijo pasaulinį vidurkį.

Jūros karščio bangos, kurios gali išstumti ar net pražudyti gyvūnų rūšis, taip pat truko iki penkių mėnesių keliuose regionuose, įskaitant vakarinę Viduržemio jūros dalį, Lamanšo sąsiaurį ir pietinę Arkties dalį.

Didžiojoje žemyno dalyje iškrito mažiau kritulių nei įprastai, todėl nukentėjo žemės ūkio produkcija ir vandens atsargos, taip pat susidarė sąlygos gaisrams kilti.

Šiais metais buvo užfiksuotas antras didžiausias išdegęs plotas regione – dideli gaisrai nusiaubė dalį Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos, Slovėnijos ir Čekijos.

Ispanijos vandens atsargos iki liepos mėnesio sumažėjo iki mažiau nei iki pusės, o 2022 metai Pirėnų pusiasalyje buvo ketvirti sausesni nei vidutiniai metai iš eilės.

Kai kuriose Prancūzijos dalyse ūkininkai negalėjo drėkinti laukų, o Vokietijoje dėl sausros nukentėjo javų ir vynuogių derlius.

Sausra taip pat paveikė energijos gamybą – sumažėjo hidroelektrinių ir kai kurių atominių elektrinių, kurių aušinimui naudojamas vanduo, gamyba.

Tačiau ataskaitoje pažymima, kad vėjo ir saulės energija 2022 metais sugeneravo 22,3 proc. Europos Sąjungos elektros ir pirmą kartą aplenkė iškastinį kurą (20 proc.).

„Saulės ir vėjo energija paprastai papildo viena kitą ištisus metus: saulės spinduliuotė didesnė vėlyvą pavasarį ir vasarą, o vėjo intensyvumas paprastai didesnis žiemą“, – sakoma ataskaitoje.

Nors per pastaruosius 30 metų Europoje nepastebėta didelių vėjo ar lietaus tendencijų, ataskaitoje nurodoma, kad pastebimas ryškus saulės spinduliuotės padidėjimas – 2022 metais saulės spinduliuotė buvo didžiausia nuo 1983 metų, kai buvo pradėti registruoti duomenys.

Apie tai JT vadovas kalbėjo pradėdamas aukščiausiojo lygio susitikimą, surengtą minint penktąsias istorinio Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos metines.

Viršūnių susitikimas dėl klimato užmojų (angl. Climate Ambition Summit) vyksta nuotoliniu būdu. Jį kartu organizavo Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.

A. Guterresas įžanginėje kalboje pažymėjo, kad 2015-aisiais Paryžiuje prisiimti įsipareigojimai „toli gražu nepakankami“ siekiant apriboti temperatūros augimą iki 1,5 laipsnio pagal Celsijų.

„Jei nepakeisime kurso, temperatūra šiame amžiuje gali pakilti katastrofiškai – daugiau nei trimis laipsniais“, – įspėjo JT vadovas.

„Todėl šiandien kviečiu visus pasaulio lyderius paskelbti klimato ekstremaliąją situaciją savo šalyse, kol bus pasiektas anglies dioksido poveikio neutralizavimas“, – sakė jis.

Anot JT vadovo, atsigavimas po COVID-19 pandemijos suteikia retą galimybę „perkalibruoti“ augimą.

Europos Sąjungos šalių lyderiai penktadienį užsibrėžė ambicingą tikslą iki 2030-ųjų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 55 procentais, lyginant su 1990 metais. 

Sausį iš Bendrijos išstojusi Didžioji Britanija neseniai paskelbė, kad per šį laikotarpį išmetamųjų teršalų kiekį sieks sumažinti 68 procentais.

Šeštadienį Rusijos ekonominės plėtros ministerija internete paviešino septyniolikos puslapių apimties dokumentą, kuriame nurodomos priemonės, kaip valdžia sieks sušvelninti klimato kaitos daromą žalą ir tinkamai pasinaudoti šiltesnės temperatūros teikiamais pranašumais.

Dokumentu pripažįstama, kad klimato pokyčiai daro poveikį pramonei, socioekonominei plėtrai bei gyventojų sveikatai ir gerovei, o šis poveikis vis didėja.

Dvejų metų programa – pirmoji šalies prisitaikymo prie klimato kaitos iki 2022 m. fazė, ja siekiama sumažinti neigiamus globalinio atšilimo padarinius.

Ataskaitoje teigiama, kad klimato kaita kelia pavojų visuomenės sveikatai, grėsmę ledynams, taip pat padidina įvairių infekcijų ir ligų plitimo tikimybę. Manoma, kad ateityje Rusijoje pasitaikys vis daugiau ir ilgiau trunkančių sausrų, taip pat šalį gali užklupti ypač didelis kritulių kiekis, potvyniai, didėja gaisrų tikimybė, vis daugiau gyvūnų rūšių bus išstumiami iš jiems įprastų gyvenamųjų teritorijų.

Plane nurodomi ir, kaip teigiama, pozityvūs klimato kaitos rezultatai: šiltuoju metu laikotarpiu sunaudojama mažiau energijos, dėl mažėjančio ledo kiekio šalis esą galės plėsti laivybą Arkties vandenyne ir didinti žemės ūkiui skirtos žemės plotą.

Dokumentas apima 30 ekonominės ir socialinės srities žingsnių, kuriais ketinama sumažinti Rusijos gyventojų, šalies ekonomikos bei gamtinių išteklių pažeidžiamumą klimato krizės akivaizdoje.

Bus aiškinamasi, ar Rusijos gamintojai taps nekonkurencingi, jei šalies produkcijos nepavyktų pritaikyti prie naujų su klimato kaita susijusių standartų. Taip pat žadama parengti naują edukacinę medžiagą, kuria turėtų remtis mokykloje apie klimato kaitą kalbantys pedagogai. Į veiksmų sąrašą įtrauktas ir siūlymas statyti užtvankas, sodinti sausroms atsparius pasėlius bei tokios pasirengimo krizei priemonės, kaip skubių skiepų ir evakuacijos katastrofos atveju parengimas.

Rusijos temperatūra šyla greičiau nei vidutinė pasaulio temperatūra – vidutinė metinė temperatūra Rusijoje nuo 8 dešimtmečio vidurio didėjo 2,5 karto greičiau nei vidutinė pasaulio temperatūra.

Rusija yra klimato kaitos atžvilgiu viena labiausiai pažeidžiamų šalių pasaulyje, nes šalies teritorija apima didžiules tirpstančių ledynų zonas, kuriose daug infrastruktūros pastatyta būtent ant amžinojo įšalo. Pastaraisiais metais Rusijoje buvo stiprių potvynių ir gaisrų, 2019 m. Sibire degė didžiuliai miškų plotai, o dėl šios nelaimės šalies vyriausybė buvo priversta skelbti nepaprastąją padėtį.

Pasaulio gamtos fondo (WWF) Rusijos skyrius nurodė, kad kalta klimato kaita – neįprastai aukšta temperatūra neleido prie krantų susiformuoti ledui.

WWF pranešime sakoma, kad 56 sulysę baltieji lokiai susirinko 1 kv. km plote prie Ryrkaipio kaimo Čiukčių autonominėje apygardoje Rusijos šiaurės rytų pakraštyje.

Nuogąstaujama, kad jie gali ateiti į mažiau nei 1 tūkst. gyventojų turintį kaimą, todėl jų judėjimą pradėjo stebėti patruliai.

„Žmonių ir plėšrūnų susidūrimų Arktyje daugėja, – nurodė WWF. – Pagrindinė priežastis yra jūros ledo plotų mažėjimas dėl klimato kaitos. Kai nėra jūros ledo, gyvūnai priversti eiti į krantą ieškoti maisto.“

Gyventojai lokių susibūrimo vietoje paliko pakrantėse surinktų jūrų vėplių gaišenų, kad gyvūnai neitų į kaimą.

Rusijos meteorologai prognozuoja, kad oro temperatūra tame regione nuo šeštadienio turi kristi ir kad ledas prie krantų turi susidaryti iki gruodžio 11 dienos.

Baltieji lokiai neretai lankosi žmonių gyvenamose vietose Rusijos Arktyje ir ieško ten maisto, dažnai – tarp šiukšlių.

Tačiau tokių apsilankymų skaičius auga. Tirpstant Arkties ledui lokiai turi daugiau laiko praleisti sausumoje, kur konkuruoja dėl maisto.

Jeigu anglies junginių išmetalai nebus mažinami, iki 2100 metų vidutinė temperatūra gali pakilti 7 Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, rodo modeliai, atskirai sukurti dviejų Prancūzijoje įsikūrusių autoritetingų mokslo centrų.

Toks atšilimas yra dviem laipsniais didesnis negu prognozuojamas pagal scenarijų, pateikiamą Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2014-aisiais paskelbtoje 5-ojoje vertinimo ataskaitoje ir laikomą standartiniu modeliu.

Naujausi skaičiavimai taip pat rodo, kad 2015 metų Paryžiaus sutartį, raginančią imtis veiksmų, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ negu dviem laipsniais, o jeigu įmanoma – ne daugiau kaip 1,5 laipsnio, įgyvendinti bus mažų mažiausiai sunku, pabrėžė mokslininkai.

„Remdamiesi savo dviem modeliais, matome, kad scenarijus, žinomas kaip SSP1 2.6 – paprastai leidžiantis mums pasilikti žemiau 2 °C – ne visiškai veda mus prie šio tikslo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Paryžiuje veikiančio Pierre'o Simono Laplace'o (Pjero Simono Laplaso) instituto Klimato modeliavimo centro vedėjas Olivier Boucher (Olivjė Bušė).

Šiuo metu klimatas yra atšilęs tik apie vienu laipsniu, bet pasauliui tenka prisitaikyti prie vis pražūtingesnių kaitros bangų, sausrų, potvynių ir atogrąžų ciklonų, tampančių dar pavojingesniais dėl kylančio vandenynų lygio.

Daugiau kaip 30 naujausių klimato modelių, žinomų kaip CMIP6 paketas, bus naudojami pagrįsti naujai svarbiai IPCC ataskaitai, turinčiai pasirodyti 2021 metais. Antradienį pristatyti du prancūzų modeliai irgi bus CMIP6 dalis.

„Aišku, kad CMIP6 apima naujausius modeliavimo patobulinimus“, nors svarbių neapibrėžtumų vis dar išlieka, AFP sakė Londono imperinio koledžo profesorius adjunktas Joeri Rogelj'is (Juris Rogelis), vienas iš pagrindinių IPCC ataskaitos autorių.

Tyrėjai gali pasitelkti išaugusius superkompiuterių pajėgumus ir tikslesnius orų sistemų, gamtinių bei dėl žmogaus veiklos pasklindančių dalelių modelius, taip pat geriau prognozuoti debesų susidarymą šylančiame pasaulyje.

„Dabar turime geresnių modelių, – sakė O. Boucher. – Jų geresnė raiška, be to, jie tiksliau atspindi dabartines klimato tendencijas.“

„Lūžio taškai“

Pagrindinė išvada, pagrįsta skaičiavimais, atliktais naudojant naujausius modelius – jog atmosferoje didėjant anglies dvideginio koncentracijai Žemės paviršius įšils labiau ir lengviau, nei rodė ankstesni skaičiavimai.

Jeigu tai būtų patvirtinta, tektų koreguoti vertinimus, koks yra pusiausvyros būsenos klimato jautrumas (Equilibrium Climate Sensitivity, ECS). Juo šis rodiklis didesnis, juo labiau šyla mūsų planeta, atmosferoje gausėjant šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Prancūzijos sukurti modeliai bus paskelbti pirmieji iš virtinės naujųjų modelių.

„Prancūzijos modeliavimo grupės bus pasveikintos, kad pirmosios užbaigė savo skaičiavimus“, – sakė Jungtinėje Karalystėje veikiančio Lidso universiteto Priestley (Pristlio) tarptautinio klimato centro direktorius Piersas Forsteris (Pirsas Forsteris).

Tačiau kiti, nepriklausomai sukurti modeliai gali pateikti tokias pačias neraminančias išvadas, patvirtino O. Boucher.

„Autoritetingiausieji – iš Jungtinių Valstijų ir Britanijos meteorologijos agentūros – taip pat rodo didesnį ECS“ negu ankstesnės kartos modeliai, sakė jis.

Tai yra bloga žinia stengiantis stabdyti pasaulio klimato atšilimą, nors tokios pastangos ir šiaip susiduria su dideliu politiniu pasipriešinimu ir institucijų vangumu, net jeigu visuomenė reiškia susirūpinimą ir reikalauja imtis veiksmų.

„Didesnis ECS reikštų didesnę tikimybę, kad bus pasiektas aukštesnio lygio pasaulinis atšilimas, net jeigu būtų smarkiau apribota tarša“, – anksčiau šiais metais paskelbtame pranešime pažymėjo O. Boucher ir du britų mokslininkai, JK Meteorologijos biuro darbuotojas Stephenas Belcheris (Stivenas Belčeris) ir JK Nacionalinio atmosferos mokslų centro tyrėjas Rowanas Suttonas (Rovanas Satonas).

„Didesnis atšilimas taip pat suteiktų mažiau laiko prisitaikyti ir reikštų didesnę tikimybę, kad būtų peržengti klimato „lūžio taškai“, tokie kaip amžinojo įšalo tirpsmas, galintys dar labiau paspartinti šiltėjimą“, – pridūrė jie.

Jeigu atmosferos tarša nemažės, iki 2100 metų gali ištirpti nuo trečdalio iki 99 proc. amžinojo įšalo viršutinio sluoksnio. Tokiu atveju į orą patektų dar milijardai tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, sakoma IPCC specialiosios ataskaitos dėl vandenynų ir įšalusių mūsų planetos sričių juodraščio, su kuriuo susipažino AFP.

„Deja, mūsų nesugebėjimas pastaraisiais dešimtmečiais pasaulio mastu imtis reikšmingų veiksmų dėl klimato pokyčių veda mus į padėtį, kai norėdami išlaikyti saugų atšilimo lygį turėsime atlikti itin paprastą dalyką“, – sakė J. Rogelj'is.

„Pasauliniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalai turi mažėti jau šiandien, o ne rytoj, tuo tarpu pasaulinis anglies dvideginio išmetalų balansas turėtų būti sumažintas iki nulio“, – pridūrė jis.

2014 metų klimato modeliai rodė, kad išliekant dabartinei padėčiai pasaulio klimatas iki 2100 metų atšils trimis laipsniais – arba mažiausiai dviem laipsniais, jeigu valstybės įvykdys įsipareigojimus mažinti išmetamų anglies junginių kiekį.

Minėti prancūzų tyrėjų sukurti klimato modeliai, iš kurių vieną parengė Prancūzijos nacionalinis meteorologinių tyrimų centras, buvo pristatyti per Paryžiuje surengtą spaudos konferenciją.

Osnabriuko dienraštis „Neue Osnabrücker“ ragino „bent jau dabar nenuleisti rankų“.

„Taip, klimato apsauga – tai daug jėgų reikalaujantis projektas. Bet praėjo dveji metai nuo didžiosios Paryžiaus sutarties sudarymo, o vis dar nėra aiškių taisyklių kaip pasiekti numatytus tikslus. Be to, reikia sugerti skaudžias atatrankas, kaip antai Jungtinių Amerikos Valstijų pasitraukimas iš sutarties.

O vis dėlto nėra jokios alternatyvos kaip tik žiūrėti į priekį. Užtat aukščiausiojo lygio susitikimas Bonoje būtinai privalo baigtis sėkme.

Ar JAV prezidentas D. Trumpas praregės, kol kas dar neaišku. Kaip tik todėl daug kas priklauso nuo kitų pramonės šalių vadovų. Dabar ir Vokietija turi galimybę perimti istorinį pirmūnės vaidmenį“, – rašė regioninis šiaurės Vokietijos laikraštis.

Pasak Pietvakarių Vokietijos regioninio dienraščio „Stuttgarter“, „Vokietija, pradėjusi išstojimą iš atominės energetikos, tradiciškai imasi iniciatyvos klimato saugojimo dalykuose. Todėl ji turėtų vadovauti ir išstojimui iš anglies deginimo bei drąsiems žygiams transporto priemonių energetikoje“.

Anot Regensburgo dienraščio „Mittelbayerische“, „JAV prezidentas D. Trumpas klimato kaitą laiko netikromis žiniomis, europiečių ir kinų išsigalvojimu tam, kad pakenktų JAV ekonomikai“.

„Todėl susidaro šizofreniška situacija, kad JAV diplomatai, nors sėdi Bomoje prie derybų stalo, tačiau jų balsas beveik nieko nevertas“, – rašė Bavarijos laikraštis.

Hanoverio dienraštis „Allgemeine“ atkreipė dėmesį į tai, kad šalia Vokietijos klimato konferencijos Bonoje rengėja yra ir Fidžio Salų Respublika.

„Šitas pietiniame Ramiajame vandenyne išsidėstęs salynas pasmerktas nuskęsti, jeigu tarptautinė bendrija neįstengs sulaikyti globalinio įsilimo. Už tai atsakinga bus ir Vokietija“, – įspėjo Hanoverio laikraštis.

Belgijos dienraščio „Het Belang van Limburg“ požiūriu, „Žemės šiltėjimo tema sudėtinga, nes klimato kaita tik dalis viso ryšulio glaudžiai tarpusavy susijusių problemų. Prie jų priklauso ir kitos aplinkos teršimo formos bei didėjanti nelygybė“.

„Gyvename pasaulyje, kuriame turtingi žmonės mieliau šimtus milijardų padeda į „mokesčių rojus“, užuot savo tėvynėje davę indėlį į visuomenės susiglaudimą ir susigyvenimą. Politinį klimatą nuodija ir nacionalizmas bei neapykanta svetimšaliams.

Ko mums reikia, tai naujo visuomenės modelio, vertinančio patvarumą, atsakomybę ir socialinę darną“, – rašė šiaurės rytų Belgijos Haselto mieste leidžiamas dienraštis.

Anot Barselonos dienraščio „Periodico de Catalunya“, „nors Kinija kaip pati didžiausia pasaulyje klimato kenkėja vis dėlto pasuko teigiamų energetikos politikos pokyčių link, Jungtinės Amerikos Valstijos, deja, nori iš Paryžiaus susitarimo pasitraukti. Ir šitą liūdną žinią reikia įvertinti“.

„Iš tiesų Bonoje turėtų būti nustatyti vieningi techniniai kriterijai, nes ant svarstyklių padėta ne ką mažiau nei visa būsimų kartų ateitis. Vietoj to patikimas mūsų planetai sprendimas vis toliau nusistumia į ateitį“, – būgštavo Katalonijos sostinės laikraštis.

Oslo dienraštis „Dagsavisen“ taip pat įsitikinęs, kad „D. Trumpo vyriausybė Bonoje aktyvaus vaidmens neturės. Scenoje pasireikš kiti aktoriai, visų pirma Kinija ir Europos Sąjunga. Bet tai nebūtinai bloga žinia pasaulio klimatui“.

„Jungtinės Amerikos Valstijos gali išeiti pralaimėtoju. Juk kai kurios atskiros valstijos užsibrėžė siekti savo tikslų klimato atžvilgiu, nepriklausomai nuo įstaigų federacijos sostinėje Vašingtone.

Be to, nemaža JAV ekonomikos dalis savarankiškai įsipareigojo Paryžiaus sutarties tikslams. Taigi klimato politika yra dar vienas pavyzdys, kad keisti prezidento D. Trumpo manevrai ir jo trenksmai nebūtinai turi didžiausias pasekmes realybėje“, – aiškino Norvegijos sostinės laikraštis.

Pekino dienraštis „Renmin Ribao“ reiškė „viltį, kad laukiantys uždaviniai ir jų įgyvendinimas galės būti konkretizuoti, tuo  atveriant duris glaudesniam bendradarbiavimui“.

„Kaip didžiausia plėtros šalis Kinija savo atsakomybę yra įsisąmoninusi. Liaudies respublika be abejonės ne tik įneš savo indėlį, atitinkantį jos išsivystymo lygį, bet ir bandys tiesti tiltus tarp skirtingų interesų grupių.

Tačiau nerealistiška Kinijai taikyti tuos pačius kriterijus kaip ir pramonės šalims“, – teigė Kinijos sostinės laikraštis.

Kadangi Jungtinės Tautos negali savo tikslų siekti prievarta, tai, Paryžiaus verslo dienraščio „Echos“ nuomone, „klimato konferencija turėtų visus dalyvius įpareigoti bent tuo, kad ji viešai paskelbtų paprastus ekologinio elgesio rodiklius“.

„Esmė ta – duoti pasaulio visuomenei galimybę identifikuoti ir nubausti tuos, kurie vykdo mūsų planetos sabotažą“, – rašė Prancūzijos sostinės laikraštis.

Ankstesnių studijų autoriai prognozavo, jog daugiau kaip 70 proc. planetos patirs didesnes sausras, kai per maždaug 100 ateinančių metų anglies dvideginio koncentracija padidės keturgubai palyginti su lygiu, buvusiu prieš pramonės atsiradimą.

Tačiau daugelis tų modelių buvo sukurti neatsižvelgiant į tai, kaip šiltėjančiame pasaulyje keisis augalų elgesys, rašoma žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Augalai anglies dvideginį pasisavina pro angeles, kurios yra vadinamos žiotelėmis ir pro kurias taip pat garinama drėgmė. Tačiau kai anglies dvideginio yra daug, tos žiotelės būna atviros trumpesnį laiką ir augalai praranda mažiau vandens, todėl jiems reikia mažiau vandens iš dirvožemio.

„Virtinėje studijų daroma prielaida, kad augalų vandens poreikis išlieka toks pats, o tai, ką žinome apie augalus, augančius (sąlygomis), kai anglies dvideginio yra daug, rodo priešingai“, – sakė pagrindinė naujo tyrimo autorė Abigail Swann (Abigail Svan), biologė, atmosferos mokslų specialistė iš Vašingtono universiteto.

A. Swann nustatė, kad tik maždaug 37 proc. pasaulio susidurs su klimato šiltėjimo nulemtomis sausromis, nes augalams yra naudinga tokia aplinka, kurioje yra daugiau anglies dvideginio.

Karštesniame pasaulyje, kuriame bus mažiau lietaus, sausros tikriausiai padidės Šiaurės Amerikos pietuose, Pietų Europoje ir Pietų Amerikos šiaurės rytuose, sakoma straipsnyje.

„Tačiau rezultatai rodo, kad centrinėje Afrikoje ir vidutinėje Azijos (juostoje), įskaitant Kiniją, Artimuosius Rytus, Rytų Aziją ir daugumą Rusijos, augalų vandens saugojimas didele dalimi atsvers džiovinimą dėl klimato kaitos“, – nurodoma jame.

Tačiau ir naujoji studija rodo, kad sausros klimatui keičiantis didės, tik ne tokiose didelėse teritorijose, kaip prognozuota.

„Yra daug dalykų, kurių nežinome, ypač – apie karštas sausras“, – sakė A. Swann. „Net jei sausros nebus daug labiau dominuojančios ar dažnesnės, jos gali pareikalauti daugiau gyvybių“, – pridūrė ji.