Tai jau antras bendras dviejų valstybių centrinių bankų projektas. 2021 metų balandį bankai išleido monetas, skirtas 1791 metų Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos 230 metų sukakčiai, pranešė Lietuvos bankas (LB).

Naujas monetas, kurios bus išleistos spalio 12-ąją, vienys bendri ikonografiniai motyvai. LB  planuoja išleisti kolekcinę 10 eurų sidabro monetą, Lenkijos bankas – 10 zlotų sidabro monetą.

Pasak LB, monetų tiražai, dizainas bus paskelbti vėliau.

Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Edukacinė komisija buvo įkurta 1773 metų spalio 14 dieną. Ji laikoma pirmąja švietimo ministerija Europoje.

Kaip nurodoma ketvirtadienį išplatintame pranešime, iš viso Lietuvos bankas pardavė 4391 monetą iš 5 tūkst. bendro tiražo.

Didžioji dalis monetos kainos yra skirta paremti Rusijos užpultą Ukrainą, iš viso į šios šalies nacionalinio banko atidarytą sąskaitą jau pervesta 307 tūkst. 370 eurų.

„Ukrainai, kenčiančiai nuo karo baisumų, elektros, šilumos, kitų būtiniausių dalykų stygiaus, pagalbos reikia dabar. Per ne visą mėnesį išplatinę beveik 90 proc. monetos tiražo, žmonių, įmonių skirtas lėšas pervedame nedelsdami. Dėkojame visiems, pirkusiems kolekcines monetas, ir kviečiame toliau prisidėti – liko tik kiek daugiau nei 500 kolekcinių monetų“, – sakė Lietuvos bankoB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Ukrainai, kenčiančiai nuo karo baisumų, elektros, šilumos, kitų būtiniausių dalykų stygiaus, pagalbos reikia dabar. Per ne visą mėnesį išplatinę beveik 90 proc. monetos tiražo, žmonių, įmonių skirtas lėšas pervedame nedelsdami.

Pardavus likusias tiražo monetas, lėšos Ukrainai bus pervestos į tą pačią sąskaitą humanitarinei pagalbai rinkti.

Asmens, perkančio šią kolekcinę monetą, pagalba Ukrainai – 70 eurų, bendra monetos kaina – 96,8 euro.

Ukrainos kovai už laisvę skirtos monetos averse – tarsi išsiuvinėtas stilizuotas Vytis ir Ukrainos herbo simbolis Trišakis. Monetos autorė – ukrainietė dailininkė Svitlana Matvieienko.

Monetos reverse – rankos, simboliškai apglėbiančios viską, kas yra valstybė, tauta, kovojanti už tradicijas, istoriją, dabartį ir ateitį.

Stilizuotas Ukrainos valstybės kontūras užpildytas audinio etnografinių ornamentų tūrinėmis detalėmis. Kompozicijoje taip pat yra užrašai lietuvių kalba „UKRAINOS KOVAI UŽ LAISVĘ“ ir ukrainiečių kalba „УКРАЇНА БОРЕТЬСЯ ЗА СВОБОДУ“.

Sidabro monetos briaunoje iškaltas garsaus ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos šūkis „ВСТАНЕ ПРАВДА! ВСТАНЕ ВОЛЯ! STOS TEISYBĖ! LAISVĖ STOSIS!“.

Netradicinės elipsės formos moneta „Nėra planetos B“ skirta atkreipti visuomenės dėmesį į klimato kaitos keliamus iššūkius ir gamtos apsaugos būtinybę, pranešė Lietuvos bankas.

Sidabro monetos averse – meninėmis priemonėmis atskleistas pagrindinis motyvas – dėl, pasak Lietuvos banko, neapdairaus ir savanaudiško žmonijos elgesio nykstanti Žemės planeta. Monetos reverse – tuštuma ir simboliškas užrašas „Nėra planetos B“.

Monetos reversas / Lietuvos banko nuotr.

„Vietoj tobulai apvalios – šįkart išleidžiame tarsi deformuotą, keistos formos monetą. Ji simbolizuoja, kad esamą pasaulio tvarką ir darną ardo vykstanti klimato kaita“, – pranešime teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Pasak jo, sprendžiant šią problemą, svarbios ir individualios pastangos mažinant vartojimą, tai pat reikšmingas ir vyriausybių, verslo, centrinių bankų indėlis kovoje su klimato kaita.

23,3 gramo svorio sidabro moneta išleidžiama 2 750 vienetų tiražu. Monetos dizainą sukūrė dailininkas Egidijus Rapolis, monetos nukaldintos Lietuvos monetų kalykloje. Dėžutė pagaminta iš tvarios pakuotės – gofruoto kartono.

Kartu su moneta išleidžiamoje el. skrajutėje meteorologas Silvestras Dikčius rašo: „Klimato kaita yra egzistencinė žmonijos problema. Norėdami ją suvokti, turime išeiti už įprasto mums laiko suvokimo ir pragmatizmo. Tai tobulas galvosūkis. Turime pasikeisti dabar, kad ilgalaikis planas „žmonija planetoje Žemė“ nesužlugtų“.

Už kolekcinę monetą aplinkos apsaugos tematika prieš kelerius metus pasisakė visuomenė – Lietuvos banko interneto svetainėje vykusioje apklausoje savo balsus šiai temai skyrė 40 proc. balsavusiųjų. Lietuvos bankas klimato kaitos rizikų valdymą kelia kaip vieną savo strateginių tikslų.

Naujoji moneta bus pristatyta antradienio vakarą Panevėžyje, po Lietuvą keliaujančio Klimato muziejaus atidarymo šventėje.

Kaip pranešė bankas, kolekcinė 10 eurų sidabro moneta „Nėra planetos B“, skirta gamtos apsaugai, bus išleista birželio 28 dieną, jos tiražas – 2750 vienetų. Monetos dailininkas – Egidijus Rapolis.

Liepos 1 dieną 300 tūkst. vienetų tiražu apyvartoje pasirodys proginė 2 eurų vertės moneta, skirta Erasmus programos 35-mečiui. Šiai sukakčiai paminėti vienodo dizaino monetas išleidžia visos deyniolika euro zonos valstybių.

Lietuviškoje monetos pusėje – programos pavadinimas lietuvių kalba (ERASMUS programa), užrašas LIETUVA. Nacionalinės pusės dailininkas – Joaquinas Jimenezas (Choakinas Chimenesas), bendrosios pusės – Lucas Luycxas (Liukas Leiksas).

Lietuvos banko nuotr.

Trečiąjį ketvirtį Lietuvos bankas ketina išleisti kolekcinę 50 eurų aukso monetą, skirtą Lietuvos Konstitucijos 100-mečiui.  Monetos dailininkas – Egidijus Rapolis, jos tiražas – 3 tūkst. vienetų.

2 eurų proginė moneta bus skirta Lietuvos krepšinio 100-mečiui. Kita 2 eurų proginė moneta bus skirta „Erasmus“ programos 35-mečiui, tai pačiai progai skirtas analogiško dizaino monetas išleis ir kitos euro zonos šalys narės.

2022 m. bus minima ir Lietuvos banko 100 metų sukaktis, šiai progai įamžinti bus išleistos 3 kolekcinės monetos: 50 eurų aukso, 20 eurų sidabro ir 1,5 euro metalų lydinio. 50 eurų aukso moneta bus pagerbtas ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-metis.

Klimato kaitos problematiką Lietuvos bankas pabrėš ir sieks atkreipti į ją dėmesį, išleisdamas kolekcinę monetą „Nėra planetos B“', skirtą gamtos apsaugai. Kita aktuali tema – dirbtinis intelektas, jam 2022 m. bankas išleis kolekcinę sidabro monetą.

Bus tęsiamos monetų serijos: planuojame išleisti pasakai „Zuikis Puikis“ skirtas kolekcines 1,5 euro ir 5 eurų monetas iš serijos „Mano pasakos“ ir Suvalkijai skirtą 2 eurų proginę monetą iš serijos „Lietuvos etnografiniai regionai“. Kaip ir kiekvienais metais, bus išleistas numizmatinis apyvartinių eurų monetų rinkinys.

„Vilties moneta yra simbolis, įrodantis, kad mes galime išgyventi sunkumus, kad ir tamsiausiu metu ateiname į pagalbą, susitelkiame ir dirbame vieni kitų labui“, – pranešime sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.

„Kartu ši moneta yra ir galimybė pagerbti kiekvieną, prisidėjusį suvaldant pandemiją, – pradedant medikais ir baigiant kiekvienu Lietuvos žmogumi – sąžiningai besilaikiusį visų rekomendacijų, dirbusį, mokiusį namuose vaikus, palaikiusį artimuosius“, – pridūrė ji.

Vienoje monetos pusėje – šviesos spinduliu apšviesti 2020-ieji, pagrindinis monetos simbolis. Nuo metų skaitmenų krintantis šešėlis suformuoja tarptautinį nelaimės signalą SOS. Monetos averse vaizduojama matavimų prietaiso rodyklė, pasiekusi pavojingą ribą.

Monetos grafinio dizaino autorė – Marija Marcelionytė-Paliukė. Moneta nukaldinta Lietuvos monetų kalykloje.

Penkių eurų sidabro Vilties moneta išleidžiama 2,5 tūkst. vienetų, o 1,5 euro – 30 tūkst. tiražu.

„Populiarumu šiais metais išsiskyrė moneta, skirta Žemaitijai. Ši moneta pradėjo naują seriją, skirtą Lietuvos etnografiniams regionams“, – BNS teigė Lietuvos banko Monetų kūrimo komisijos pirmininkas Deivis Stankevičius.

„Taip pat populiari ir greitai išpirkta buvo ir kita 2 eurų proginė moneta, skirta daugiabalsėms sutartinėms“, – pridūrė jis.

Lietuvos bankas šiais metais išleido šešias kolekcines monetas: stintų žvejybai, Užgavėnėms, aukso monetą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui, sutartinėms, lyčių lygybei ir Sapiegų rūmams.

Taip pat išleistos dvi proginės monetos, skirtos Žemaitijai ir skautams.

„Šiais metais kolekcinių monetų daugiau leidžiama nebus, tačiau kitų metų sausio viduryje pasirodys 2020 metų kolekcinių monetų rinkinys. Kaip įprasta, tokiu rinkiniu pradedame kiekvienus metus“, – teigė D. Stankevičius.

Kitais metais planuojama išleisti aštuonias kolekcines monetas.

Jis teigė, kad kiek pajamų LB gavo iš kolekcinių monetų pardavimo 2019 metais, paaiškės metinėje finansinėje ataskaitoje.

2018 metais LB gavo 2,8 mln. eurų pajamų iš kolekcinių monetų pardavimo, o 2017 metais – 899 tūkst. eurų.

„Atkreipiame dėmesį, kad 2018 metais pajamos buvo didesnės dėl išleistų šimtmečio monetų, tarp kurių buvo ir aukso moneta“, – nurodė D. Stankevičius.

Anot jo, Lietuvos bankas išleisdamas kolekcines ir progines monetas siekia, kad gautos pajamos padengtų su monetų kaldinimu susijusias išlaidas.

Monetos bus to paties dizaino, tačiau skirtingų nominalų – 5 eurų spalvota sidabro moneta ir 1,5 euro moneta iš vario ir nikelio lydinio, teigiama Lietuvos banko pranešime.

„Leisti šią seriją pradėjome siekdami praplėsti monetų įvairovę ir paskatinti daugiau žmonių domėtis kolekcionavimu. Joje planuojame išleisti apie 10 monetų, skirtų įvairioms šventėms – tiek turinčioms gilias tradicijas, tiek šiuolaikinėms. Pirmoji šios serijos moneta, skirta Kaziuko mugei, buvo labai populiari, tad tikimės, kad pasisekimo sulauks ir antroji, skirta Joninėms“, – pranešime sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Joninių šventei skirta 5 eurų sidabro moneta bus išleista 3 tūkst. vienetų, o pusantrokas – 30 tūkst. vienetų tiražu. Kartu išleidžiamas ir leidinys apie Joninių tradicijas nuo pagonybės iki mūsų dienų, kurį parengė etnologas Libertas Klimka.

Lietuvos banko nuotr.

Abiejų monetų reverse pavaizduoti Joninių šventės simboliai – besiskleidžiantis paparčio lapas, mėnuo, saulė ir žolynų vainikas, sujungti į vieną sūkurį, kurio centre yra stilizuotas paparčio žiedas, tarsi prasišviečiantis per rasos lašą. Sidabro monetoje jis yra spalvotas, o paparčio žiedo įspūdžiui sudaryti panaudota reljefo dengimo spalvomis technologija. Monetų reverse – iš vandens lašelių susiformuojantis Vytis.

Lietuvos banko nuotr.

Monetų dizainą sukūrė dailininkė Eglė Ratkutė. Ji 2015 metais yra pelniusi tarptautinį apdovanojimą už Baltijos kelio 25-mečiui skirtos monetos dizainą.

LB Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius sako, kad pernai pradėtos leisti 1,5 euro nominalo monetos yra labai populiarios, jos išperkamos per kelias dienas. 

„Pernai pradėjome leisti pusantrokus – 1,5 euro nominalo monetas. Tai nebrangios monetos (pardavimo kaina 2 eurai), leidžiamos populiariomis temomis – Kaziuko mugei, FiDi50, lietuvių skalikui ir žemaitukui. Tokių monetų 25-30 tūkst. vienetų tiražas išgraibstomas vos per kelias dienas nuo išleidimo ir tai leidžia daryti prielaidą, kad vis daugiau žmonių susidomi monetomis ir jų kolekcionavimu“, – BNS sakė D. Stankevičius.

Pasak jo, didesnė monetų įvairovė keičia ir jas kolekcionuojančių žmonių ratą, kuriame iki šiol dominavo ilgamečiai numizmatai, ieškantys ir perkantys brangesnes sidabro ar aukso monetas, į jas žiūrintys kaip į investiciją.

„Daugėja naujų, jaunų žmonių, kurie ieško įdomesnio dizaino jiems artimos temos, šiai grupei svarbus ir mažesnės kainos veiksnys – jiems moneta yra ne investicija, o mielas suvenyras, kurį galbūt net nešiojasi piniginėje. Galbūt kai kuriems šie pusantrokai taps naujos kolekcijos pradžia“ – aiškino D. Stankevičius.

Tai, kad didesniu tiražu išleidžiamos monetos nuperkamos greičiau nei mažesnio tiražo brangesnės monetos, rodo, jog monetų mėgėjų daugėja gan sparčiai.

„Aišku, yra ir tas žmogus, kuris įsigis tik vieną monetą, išleistą jam rūpima tema – pavyzdžiui, šunų mylėtojas monetą lietuvių skalikui ir žemaitukui, fizikas monetą Fizikų dienoms arba semiotikas monetą A.J. Greimo sukakčiai“, – sakė D. Stankevičius.

Atsižvelgdamas į tai, kad monetos tema bei jos aktualumas dažnai yra lemiamas veiksnys jos populiarumui, Lietuvos bankas, rinkdamasis monetų temas, atsiklausia ir visuomenės nuomonės.

„Neseniai išleisto FiDi50 pusantroko tema buvo išrinkta būtent kviečiant žmones balsuoti, šiuo metu vyksta balsavimas dėl vienos monetos temos kitiems metams – siūloma rinktis iš skautų, aviacijos, aitvaro. Mūsų patirtis patvirtino, kad visuomenė linkusi aktyviai įsitraukti į balsavimą ir vėliau įsigyti jiems aktualia tema išleistą monetą“, – tvirtino D. Stankevičius.

Jo teigimu, gyventojų susidomėjimą monetomis padidino ir šiemet minimas Valstybės atkūrimo šimtmetis – net 5 iš 7 iki dabar išleistų kolekcinių monetų buvo skirtos būtent šiai progai.

„Atsižvelgdami į monetų gausą ir vertindami šių metų jų pardavimo tendencijas, neabejotinai galime tvirtinti, kad pirminė rinka yra aktyvi. Kelių monetų tiražai buvo visiškai išpirkti per kelias dienas nuo oficialios išleidimo dienos, brangesnių sidabro ir aukso monetų jau parduota daugiau kaip po 2/3 tiražo“, – sakė D. Stankevičius.

Pasak jo, didžioji dauguma monetų parduodama Lietuvoje, tačiau užsieniečiai lietuviškų kolekcinių monetų įsigyja per Lietuvos banko elektroninę parduotuvę arba jo pasirinktus platintojus kuriems skiriama iki 30 proc. viso monetų tiražo. Lietuvos bankas turi ir kelis platintojus užsienyje – Portugalijoje ir Vokietijoje.

LB iki birželio pabaigos dar išleis monetas Joninėms ir Dainų šventei, tačiau antrąjį pusmetį bus išleista tik viena kolekcinė moneta iš serijos „Lietuvos mokslas“. Anot D. Stankevičiaus, taip sutapo, kad šiemet monetos buvo leidžiamos konkrečioms progoms ir visos jos susitelkusios būtent pirmoje metų pusėje.

Kolekcines monetas LB leidžia nuo 1993 metų - pati pirmoji kolekcinė moneta buvo skirta Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms. Per 25-erius metus Lietuvos bankas yra išleidęs monetas 120 skirtingų temų (pačią monetų – 138, nes ta pačia tema kartais išleidžiamos dvi arba trys monetos, skirtingo metalo ir tiražo).

Pirmaisiais kolekcinių monetų leidybos metais kai kurios kolekcinės sidabro monetos buvo išleidžiamos ir 10 tūkst. vienetų tiražu, vėliau atsižvelgiant į monetų pardavimo tendencijas, tiražus imta mažinti. Šiuo metu kolekcinių aukso ir sidabro monetų tiražai yra 2,5–4 tūkst. vienetų, jis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios monetos temą ir galimą paklausą.

Didesniu 25-30 tūkst. vienetų tiražu leidžiamos vario, aliumino, cinko lydinio monetos. Didžiausiu tiražu išleidžiamos proginės 2 eurų monetos – jis siekia nuo 0,5 mln. iki 1 mln. vienetų, o šios monetos cirkuliuoja apyvartoje visoje euro zonoje.

Mažiausias kolekcinės monetos tiražas per 25-erius metus buvo 1 tūkst. vienetų – taip įvyko tik du kartus 2004 metais su 50 litų moneta, skirta Pirmojo Lietuvos Statuto 475-erių metų sukakčiai, ir 2005 metais su 500 litų aukso moneta, skirta LDK valdovų rūmams.

Tai pirmas kartas, kai išleidžiamos kolekcinės monetos, skirtos pirmajam Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimui.

„Simboliška, kad Šimtmečio monetos pristatomos būtent ten, kur radosi dokumentas, leidžiantis mums šiemet minėti valstybės atkūrimo šimtmetį. Monetų kolekciją skyrėme tiems, be kurių nebūtume apsiėję Nepriklausomybės pradžioje: signatarams, kurių drąsos reikėjo Nepriklausomybei atkurti; diplomatams, kurie dirbo, kad Lietuva būtų pripažinta tarptautiniu mastu; teisininkams, kūrusiems valstybės pamatus ir siekusiems, kad Nepriklausomybė būtų įtvirtinta ir pačioje Lietuvoje, ir, žinoma, nepriklausomos šalies gynėjams – kariams ir savanoriams“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Kolekcinių monetų seriją „Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui“ sudaro keturios monetos – visos jos išleidžiamos ir pristatomos vieną dieną. Jų forma parinkta ir monetos nukaldintos taip, kad visas keturias būtų galima sudėti į vieną bloką, kurio centre yra aukso moneta. Joje vaizduojamos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, 1918 m. vasario 16 d. pasirašiusių istorinį Lietuvos Tarybos dokumentą, parašų faksimilės.

Pirmasis sidabro žiedas yra skirtas diplomatijai. Šios 5 eurų sidabro monetos reverse – trys datos, primenančios pastangas nepriklausomybę pasiekti ne prievarta, o diplomatiniais, politiniais, teisiniais veiksmais.

Antrasis sidabro žiedas – tai 10 eurų sidabro moneta, skirta ginkluotosioms pajėgoms ir sukarintoms struktūroms. Ji įamžina Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos įkūrimą bei Lietuvos nepriklausomybės kovas 1918–1920 m.

Teisinei sistemai skirtoje 20 eurų sidabro monetoje – Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimas, teismų ir advokatūros veiklos pradžia, pirmosios Vyriausybės ir Steigiamojo Seimo įkūrimo datos.

Kolekcines monetas iš serijos „Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui“ nukaldino UAB Lietuvos monetų kalykla, kiekviena moneta išleista 4 000 egz. tiražu. Monetas galima įsigyti Lietuvos banko el. parduotuvėje monetos.lb.lt, per numizmatinių vertybių platintojus arba Lietuvos banko kasose (Žirmūnų g. 151 Vilniuje arba Maironio g. 25 Kaune).