Anot jo, fakto, jog Seimas antradienį atmetė „valstiečių“ atstovo Justo Džiugelio pataisas dėl atviro balsavimo apkaltų metu, nereikėtų vertinti kaip galutinio Seimo sprendimo.

„Manau, kad tie pasiūlymai bus teikiami ir toliau ir tikrai bus svarstoma ir šita galimybė“, – teigė V. Pranckietis.

J. Džiugelis pataisas teikė reaguodamas į žlugusį balsavimą dėl priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio mandato panaikinimo. Vis dėlto palaikymo Seime sulaukė „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio projektas atvirai balsuoti dėl nepasitikėjimo Seimo pareigūnais ar valstybės institucijų vadovais. Dabar visais šiais atvejais privalu rengti slaptus balsavimus.

R. Karbauskis teigė, kad svarstymo stadijoje siūlys keisti savo projektą, jog dėl nepasitikėjimo kaskart būtų balsuojama ne atvirai, o nusprendžiant Seimui, kokį balsavimo būdą pasirinkti.

Praėjusią savaitę Seime žlugo balsavimas dėl M. Basčio mandato panaikinimo. Jis vėliau paskelbė pats atsistatydinantis, o balsavimo rezultatais pasipiktinę žmonės susirinko į tūkstantinį mitingą prie Seimo.

Žlugus balsavimui dėl apkaltos, frakcijos ėmė svaidytis kaltinimais, kas dėl to kaltas: „valstiečiai“ rodė į konservatorius ir atvirkščiai.

Parlamentarai antradienį nutarė sudaryti specialią tyrimo komisiją, kuri Seimo narių grupės siūlymu tirs, ar verta pradėti apkaltą Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūro Skardžiui.

Siūlys palaikyti žemės reikalus tirsiančią komisiją

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žada įtikinėti „valstiečių“ frakciją, kad ji pritartų opozicijos siūlymui sukurti specialią komisiją, turinčią tirti didelių žemės plotų įsigijimą.

„Aš manau, kad šiandien Valstiečių ir žaliųjų frakcija rinksis ir tarsis šiuo klausimu. Standartai turėtų būti visiems vienodi“, – interviu Žinių radijui teigė V. Pranckietis.

„Taip, aš agituosiu pritarti, kad nebūtų dvigubų standartų“, – pridūrė Seimo pirmininkas paklaustas, ar agituos, jog „valstiečių“ frakcija pritartų komisijos sudarymui.

Jo teigimu, nereikėtų bijoti komisijos darbo, nes ji leis visiems pasisakyti ir apsiginti.

„Mes priimame komisijas kaip kažkokį blogį. Tai yra būdas pateikti savo argumentus. Komisijų išvados ne visada būna neigiamos, jos būna ir teigiamos. Nereikia tų komisijų bijoti ar abejoti jų kompetencija“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pirmadienį nepritarė specialios komisijos sudarymui.

Galutinis balsavimas dėl komisijos sudarymo numatomas ketvirtadienį – jeigu Seimas komiteto sprendimui pritars, komisija nebus kuriama, o jeigu atmes, klausimą dėl jos sukūrimo iš naujo svarstys kitas parlamentinis komitetas, ir Seimas dėl jo balsuos vėl.

Parlamentinio tyrimo, kuris iki lapkričio pateiktų Seimui atsakymus į daugelį klausimų dėl žemės valdymo ir įsigijimo, prašo opozicinė konservatorių frakcija, iniciatyvą parėmė ir keli liberalai bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai.

Tyrimo siūloma imtis paaiškėjus, kad Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Jeigu Seimas sudarys komisiją, ji turės atsakyti į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimus, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą. 

Be to, siūloma aiškintis, kas valdo daugiau nei 500 hektarų žemės, nustatyti, kiek jos yra įsigijusios žemės ūkio, technikos ar trąšų prekybos įmonės.

Taip būtų bandoma nustatyti, kaip žmonės ir įmonės apeina 500 hektarų ribojimą ir ar dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas. Be to, komisija aiškinsis, kaip plačiai paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkyje ir kiek žmonių dėl to prarado savo žemę.

Komisija turėtų pateikti išvadą, kaip reikėtų keisti žemės įsigijimo ir valdymo politiką bei tai numatančius įstatymus.

Ragina sutarti dėl gynybos išlaidų

Seimo pirmininkas ragina partijas pritarti Valstybės gynimo tarybos (VGT) siūlymui didinti gynybos finansavimą ir pasiekti 2,5 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2030-ųjų.

Jis siūlo, kad VGT pozicija būtų įtvirtinta partijų susitarimu.

„Pasiūliau, kad skatinkime ir partijų susitarimą, kad jis atitiktų šį dokumentą ir kad partijų susitarimas, kuris niekaip nepasirašomas jau, turbūt, trečias mėnuo, galėtų būti pasirašytas integruojant ir šį dokumentą. Neabejoju, kad mes turime gynybai skirti pakankamą biudžetą, kad galėtumėme sakyti, jog mūsų šalis įsipareigojimus vykdo“, – Žinių radijui teigė V. Pranckietis.

Jis nevertino „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio abejonių dėl įsipareigojimų didinimo.

Valstybės gynimo taryba antradienį pasiūlė ir toliau po truputį didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais tam būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. VGT kitąmet pasiūlė gynybai skirti 2,05 proc. BVP.

Šiemet Lietuva krašto apsaugai skiria 2,01 proc. prognozuojamo BVP arba 873 mln. eurų.