Bendrame Lietuvos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Kroatijos, Čekijos, Lenkijos bei Vengrijos teisingumo ir užsienio reikalų ministerijų atstovų pareiškime pažymima, kad darbas tiriant komunizmo nusikaltimus nėra baigtas – svarbu jį tęsti nacionalinėse teisėsaugos institucijose ir intensyvinti šioje srityje tarptautinį bendradarbiavimą.

Iš Talino grįžęs E. Jankevičius BNS penktadienį sakė, kad pareiškimas svarbus siekiant parodyti šalių vienybę.

„Padaryti nusikaltimai neturi būti pamiršti, reikia aktyvinti bendradarbiavimą persekiojant nusikaltėlius, atminti aukas, kad tai neatsitiktų ateityje (...). Politinis pareiškimas buvo padarytas, siekiant parodyti, kad ne tik fašizmo nusikaltimai yra žinomi, bet yra ir kita pusė – komunizmas, apie kurio padarytą žalą palyginti mažai šnekama“, – teigė ministras.

Anot jo, susitikimo Taline dalyviai, be kita ko, pasidalijo informacija apie šalyse vykstančius teismų procesus, kuriuose nagrinėjami komunizmo nusikaltimai.

„Dalijamės praktika tarp Europos Sąjungos valstybių, sakome, kad nepamiršime tų nusikaltimų, sakome, kad fašizmas yra lygus komunizmui, ir keičiamės praktika, kaip vyksta teisminiai procesai“, – pasakojo E. Jankevičius.

Susitikimas Taline vyko prisimenant 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pasirašytą nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus. Jais Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalijo Rytų Europą.

Ketvirtadienį Taline komunistinių režimų padaryti nusikaltimai ir jų aukos prisiminti tarptautinėje konferencijoje „Utopija neįgyvendinta, nors nukentėjo milijonai? Komunizmo nusikaltimai ir Europos atmintis“.

Sprendimas ES mastu pagerbti totalitarinių režimų aukų atminimą priimtas 2011 metais Vengrijos, Lenkijos ir Lietuvos iniciatyva. ES Tarybos sprendimu totalitarinių režimų atminties diena minima kasmet rugpjūčio 23-ąją.