Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas pirmadienį socialiniame tinkle X parašė, kad prašo generalinį prokurorą ir specialiųjų tarnybų koordinatorių išsiaiškinti šią situaciją.

„Šiandien paprašiau generalinį prokurorą ir specialiųjų tarnybų koordinatorių apsilankyti pas mane dėl esminio valstybės saugumui klausimo: milijardinių nuostolių ir galimų buvusio „Orlen“ vadovo ryšių su „Hezbollah“. Lenkai turi sužinoti tiesą. Negalima laukti“, – pabrėžė D. Tuskas.

Leidinys „Onet.pl“ pirmadienį taip pat pranešė, kad koncerno „Orlen“ vidaus saugumo tarnyba įspėjo D. Obajteką nebendradarbiauti su iš Libano kilusiu Sameru A., ​​kuris įtariamas ryšiais su „Hezbollah“ ir buvo įsivėlęs į skandalą dėl nelegalios prekybos nafta su Iranu.

Pasak leidinio, D. Obajtekas nepaisė įspėjimų ir paskyrė Samerą A. vadovauti koncerno  antrinei kompanijai Šveicarijoje – „Orlen Trader Switzerland“ (OTS). Dėl to „Orlen“ prarado 1,6 mlrd. zlotų. Tai paaiškėjo, kai Lenkijoje į valdžią atėjo D. Tusko vyriausybė ir buvo atleistas D. Obajtekas.

Buvęs „Orlen“ vadovas pirmadienį platformoje X parašė: „Premjere Donaldai Tuskai, Jūs ieškote aferų ten, kur jų nėra“.

Tuo metu Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdantis Lenkijos koncernas „Orlen“ tikina neturintis informacijos apie arabiškos kilmės naftos gabenimo sutrikimus. 

Tai bendrovės BNS nurodė šią savaitę Kataro ministrui pirmininkui pareiškus, jog SGD gabenimą paveiks vis dažniau  Raudonojoje jūroje rengiami išpuoliai, dėl kurių tarptautinės laivybos įmonės vengia šio kelio.

„KN Energies“ BNS teigė, kad į Klaipėdos SGD terminalą nei pernai, nei šių metų pradžioje kroviniai per Raudonąją jūrą negabenami.

Bendrovės teigimu, pernai 50 proc. SGD krovinių į Klaipėdą atplaukė iš JAV, 40 proc. – iš Norvegijos, likę – iš Nigerijos, Alžyro bei Trinidado ir Tobago. Tuo metu šiemet sausį ir vasarį, preliminariais duomenimis, visi penki suplanuoti kroviniai turėtų atplaukti iš JAV bei Norvegijos.

Pasak „KN Energies“ bei vienos terminalo naudotojų – dujų tiekėjos „Ignitis“, Kataro – pagrindinės šalies, iš kur per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą į Europą plukdomi SGD kroviniai – dujovežiai yra didesni nei gali priimti Klaipėdos terminalas.  

„Terminalo naudotojai anksčiau yra domėjęsi SGD krovinių iš Kataro pristatymo galimybe. Visgi Kataro dujų tiekėjai paprastai naudoja didesnio standartinio dydžio dujovežius ir gabena didesnius krovinius, tai reiškia, kad į Klaipėdą galėtų būti pristatomi daliniai kroviniai. Tad iki šiol tokio pristatymo nesame turėję“, – BNS teigė „KN Energies“.

Pasak „Ignitis“ Dujų didmeninės prekybos departamento vadovės Astos Virbickienės, įmonė neturi SGD įsigijimo sutarčių su Raudonosios jūros regiono valstybėmis.

Neramumai Artimuosiuose Rytuose kol kas neveikia dujų kainų Europos didmeninėje rinkoje. Nyderlandų TTF prekybos taške ICE biržoje vasario ateities dujų sandorių kaina ketvirtadienio vidurdienį buvo 28,4 euro už megavatvalandę (MWh). Pastarąją savaitę fiksuojamos dujų kainos yra žemiausios nuo praėjusių metų rugpjūčio pradžios. 

Arabiška nafta Lietuvą pasiekia iš Egipto

Naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą Mažeikiuose valdantis Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ teigia neturintis informacijos apie naftos tiekimo Raudonąja jūra iš Saudo Arabijos į Egiptą sutrikimus.

„Už arabiškų naftos krovinių į Sidi Kriro terminalą tiekimą yra atsakingas jų tiekėjas. Mes neturime jokios nerimą keliančios informacijos apie galimus Saudo Arabijos naftos tiekimo sutrikimus. Situacija yra nuolat stebima. Atsižvelgdama į vykstančius pokyčius „Orlen“ grupė priims atitinkamus sprendimus“, – komentare BNS nurodė „Orlen“.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, pernai 37,1 proc. naftos į Lietuvą buvo atgabenta iš Egipto, 26,4 proc. – iš JAV, 18,4 proc. – iš Jungtinės Karalystės, 16,6 proc. – iš Norvegijos, likusi dalis – iš Alžyro.

Pasak agentūros, Lietuvą iš Egipto pasiekianti nafta gabenama iš šios šalies šiaurinėje dalyje, Viduržemio jūros pakrantėje, esančio Sidi Kriro uosto, tačiau jos kilmės šalis – Saudo Arabija.

Pasak LEA, pasaulinėje naftos rinkoje dėl neramumų Raudonojoje jūroje didelių pokyčių taip pat nepastebima – nuo 2023 metų pabaigos „Brent“ rūšies naftos kainos neviršija 80 JAV dolerių už barelį.

Lietuvos jūrų krovos rinkos dalyviai sausio pradžioje BNS teigė, jog dėl neramumų Raudonojoje jūroje dalis prekybinių laivų pakeitė įprastus maršrutus, todėl iš Azijos į Klaipėdą iki dviejų savaičių gali vėluoti konteinerių gabenimas, pabrangti jo paslauga, taip pat galimi tiekimo grandinės sutrikimai.

Tai didžiausias investicijų projektas Lietuvoje per „Orlen“ veiklos istoriją nuo 2006 metų.

„Manau, kad būtent šiandien praktiškai pasitvirtina žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vizija, kuris lyg numatė dabartinę sudėtingą geopolitinę situaciją, o mes, įgyvendindami jo mintis ir viziją, (...) sąmoningai kuriame mūsų šalies Lietuvos, viso regiono energetinį saugumą“, – ceremonijoje sakė „Orlen Lietuvos“ vadovas Michalas Rudnickis.

„Kadangi šitas projektas atidaro galimybes tolimesnei mūsų bendrovės plėtrai tokiuose segmentuose kaip naftos chemija, tai reiškia, kad netrukus galėsime visiškai įgyvendinti Žaliąjį kursą“, – pridūrė jis.

Projektas, kurį numatoma baigti iki 2024 metų pabaigos, naftos produktų perdirbimo efektyvumą turėtų padidinti nuo 72 proc. iki 84 proc., todėl bendrovė tą patį produktų kiekį galės gauti iš 20 proc. mažesnio naftos žaliavos kiekio, o jos veiklos EBITDA pelnas kasmet turėtų padidėti apie 68 mln. eurų.

M. Rudnickis BNS pernai rudenį sakė, kad vadinamąją likučio hidrokrekingo įrenginio (angl. Bottom of the Barrel) technologiją ir bazinį projektą sukūrė JAV naftos, dujų ir naftos chemijos technologijų milžinė UOP („Universal Oil Products“), o už visą logistiką – įrenginių gabenimą iš gamyklos per Klaipėdos uostą iki Mažeikių atsakinga tarptautinė logistikos bendrovė „Mammoet“.

1,8 tūkst. tonų svorio 100 metrų ilgio, 6,5 metrų pločio ir 10 metrų aukščio reaktorius į Klaipėdą turėtų būti atplukdytas 2023 metų rugpjūtį ir apie 150 kilometrų iš uosto gabenamas į Mažeikių gamyklą.

Panašų projektą „Mammoet“ Lietuvoje „Orlen Lietuvos“ užsakymu įgyvendino ir 2008 metais.

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, „Orlen Lietuvos“ investicija yra dar vienas įrodymas, kokią sėkmę regionui neša lenkiško kapitalo įmonės sprendimas įsigyti „Mažeikių naftą“.

„Gamykla užtikrina stabilią naftos pasiūlą visam Baltijos regionui ir yra viena svarbiausių energetinio saugumo kolonų“, – kalbėjo D. Kreivys.

„Degalai iš šios gamyklos šiandien keliauja ir į Ukrainą, kuri ši šalis nuo rusų orkų gina visą laisvą pasaulį“, – pridūrė jis.

Bendrovė skelbė, jog įgyvendintas projektas didins Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos pelningumą ir prisidės prie regiono energetinio saugumo stiprinimo, nes produkcija iš Mažeikių tiekiama ne tik Lietuvai ir Lenkijai, bet ir Estijai, Latvijai bei Ukrainai.

Liepos pradžioje „Orlen Lietuva“ baigė beveik du mėnesius trukusį 80 mln. eurų vertės kapitalinį įmonės remontą ir atnaujino gamybą.

Ketvirtadienį rengiamoje statybų pradžios ceremonijoje dalyvaus energetikos ministras Dainius Kreivys, Lenkijos ambasados Vilniuje ir generalinio projekto rangovo – Didžiosios Britanijos kompanijos „Petrofac“ – vadovai.

Ministro pirmininko teigimu, susitarimas tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuvos“ atitiko valstybės interesus.

Po Vyriausybės posėdžio premjeras pakomentavo naujienų portalo 15min.lt teiginius apie taikos sutartį, lenkų bendrovės turimą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio skolą, dalyvavimą tretinio aktyviosios galios rezervo aukcione.

Susisiekimo sektorius: ginčas su „Lietuvos geležinkeliais“

S. Skvernelio teigimu, ginčo sprendimas atnešė naudą ir įmonėms, ir tarpvalstybiniams santykiams.

„Skleidžiamas – nenoriu sakyti „klaida“ – sąmoningas melas ir dezinformacija. Susitarimas su „Orlen“ buvo neišvengiamas, ginčas, kuris buvo besitęsiantis keliolika metų, jis kenkė ir „Lietuvos geležinkeliams“ pirmiausia, ir pačiai „Orleno“ įmonei ir tarpvalstybiniams santykiams tarp Lietuvos ir Lenkijos“, – Vyriausybėje trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, neišsprendus konflikto su „Orlen“, Lietuvai būtų grėsę šimtus milijonų eurų siekiantys praradimai.

„Vienašališkai pakeisti tarifai „Lietuvos geležinkelių“, nors buvo pasirašyta ilgalaikė sutartis iki 2024 metų, „Orlenas“ laikėsi teisminės pozicijos ir jeigu Lietuva būtų pralaimėjusi, pažeisdama vienašališkai sutartį, teisme būtų mokėjusi – tai yra konfidencialūs skaičiai, – bet aš galiu įvardyti: ne vieną ir ne du šimtus milijonų eurų žalą“, – kalbėjo premjeras.

Pasak jo, pasirašius taikos sutartį, nauda pirmiausia atiteko „Lietuvos geležinkeliams“ krovos ir naujų krypčių požiūriu: „nevežė niekada „Lietuvos geležinkeliai“ naftos produktų į Lenkiją iki to laiko. Dabar tą daro (...) Jeigu pasvertume balansą, tai greičiausiai tai būtų Lietuvos pliusas pusėje“.

Premjeras užsiminė ir apie išardytą Rengės ruožą į Latviją. Anot jo, šiuo metu nekalbama apie „Orlen“ pretenzijas dėl žalos atlyginimo, kas vėlgi „taip pat yra ne viena dešimtis milijonų eurų“.

Premjeras kartu akcentavo, kad „Orlen“, po taikos sutarties pasirašymo, išreiškė „pasiryžimą artimiausiu metu investuoti į Mažeikių naftos perdirbimo įmonę vėlgi kelis šimtus milijonų JAV dolerių“.

Jis teigė, kad Vyriausybė padėjo išspręsti įsisenėjusį „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuvos“ ginčą.

„Vyriausybė nesuteikė jokios pagalbos. Mes sprendėme problemą, kuri buvo įšalusi tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlenu“ ir visas kitas problemas, susijusias su valstybine lenkų naftos perdirbimo įmone, kuri į Lietuvą atėjo politiniu sprendimu. Jus gal pamiršote, kad šitą gamyklą lenkai nupirko politiškai, kad ji neatitektų pirkėjui iš Rytų. Apie ką mes kalbame?“, – sakė premjeras.

Energetika: VIAP lengvata ir tretinis rezervas

Kalbėdamas apie VIAP lengvatą, S. Skvernelis pabrėžė, kad ją gali gauti tik įsiskolinimų už VIAP neturinčios įmonės („Orlen Lietuva“ ją turi) ir privalo būti įdiegtos energetinio efektyvumo priemonės.

„Skleidžiamas melas apie tai, kad turint skolą galima susigrąžinti. (...) Teisę įgyti VIAP susigrąžinimą įgyja 150 Lietuvos įmonių. Naudosis šiuo metu 39. Kažkodėl nukreipiama į vieną įmonę“, – sakė premjeras.

Vyriausybės vadovas įsitikinęs, kad kalbant apie tretinį aktyviosios galios rezervą, „Orlen Lietuva“ buvo iš įmonių, kurių dalyvavimas aukcione prisidėjo prie šalies lėšų taupymo.

„Buvo paskleistas akivaizdus melas – girdėjote turbūt apie taip vadinamą tretinį galios rezervą, kad „Orlenas“ laimėjo ir dėl to dabar reikės kažkiek milijonų (eurų – BNS) visų skaitytojų ar klausytojų atiduoti „Orlenui“. Kada nebuvo vykdomi aukcionai rezervo, o tai reiškia, kad turi būti įmonės, kurios turi tiekti elektros energiją ištikus poreikiui, buvo monopolis Lietuvos energijos (dabar „Ignitis grupė“ – BNS) 8-am blokui“, – sakė S. Skvernelis.

„Pavyzdys, 2018 metais šitam rezervui paslauga buvo sumokama 22,5 mln. eurų, po aukciono, kai perkama, pabrėžiu, iš trijų įmonių – „Orlen“, Kauno termofikacinės elektrinės ir „Panevėžio energijos“ – ši paslauga kainavo 7,59 mln. eurų. 2019 metais suplanuoti 22,5 mln. eurų, jeigu nebūtų aukciono, įvykus aukcionui šita paslauga kainavo 8,2 mln. eurų, vėlgi dalyvavo trys įmonės“, – argumentavo premjeras.

Kaip BNS jau skelbė, šiemet tretinio rezervo paslaugą teikia 4 bendrovės: „Ignitis gamyba“ (buvusi „Lietuvos energijos gamyba“), „Panevėžio energija“, „Orlen Lietuva“ ir Kauno termofikacijos elektrinė (KTE). Iš viso šiems metams nustatytas 520 MW (260 MW + 260 MW) tretinis rezervas.

Pernai numatyta, kad „Ignitis gamybos“ valdoma Lietuvos elektrinė 9-uoju bloku šiemet teikia 260 megavatų (MW) rezervo, skirto įtampų valdymui 330 kV tinkle ir antrinio galios rezervo atkūrimui, paslaugą. Bendrovė už paslaugas gaus 27,04 mln. eurų, neįvertinus gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios.

Tretinio rezervo, skirto antrinio galios rezervo atkūrimui, paslaugas teikia „Orlen Lietuva“ (126 MW – 2,97 mln. eurų), KTE (104 MW – 3,98 mln. eurų), „Panevėžio energija“ (30 MW – 1,27 mln. eurų).

Iš viso 2019-iems metams nustatytas 520 MW (260 MW + 260 MW) galios rezervas.

Sportas: parama krepšinio klubams

Paklaustas, ar su Lenkijos politikais, pareigūnais, „Orlen“ atstovais kalbėta apie koncerno paramą Lietuvos sporto klubams, premjeras sakė, kad su „Orlenu“ kalbama „jiems svarbiais klausimais“.

„Kalbant su Lenkijos vadovais kalbame visuomet, kad įmonės būtų socialiai atsakingos. „Orlenas“ puikiai ir daug remia veiklų, socialinių, sporto veiklų nuo Mažeikių iki Vilniaus. (...) Tai šita parama, kuri skirta, nėra nei Alvydui Bieliauskui, nei Dariui Gudeliui, ji skirta sporto klubui, ne į kišenę. Krepšinis Lietuvoje nėra pelningas ir akcininkai, ir savininkai, ir dalininkai turi nuostolį“, – sakė premjeras.

Jis pats teigia neprašęs paramos jokiems sporto klubams.

„Neprašiau paramos konkretiems klubams. Na, galbūt „Žalgirį“ paminėjau – mano komanda“, – sakė S. Skvernelis.

Portalas 15min.lt rašė, kad po premjero S. Skvernelio neskelbtų susitikimų su Lenkijos politikais šios šalies valstybės kontroliuojamo koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ sulaukė nuolaidų gabenant krovinius „Lietuvos geležinkeliais“ bei sėkmės valstybiniuose elektros rezervo konkursuose Lietuvoje.

Koncernas savo ruožtu parėmė Vilniaus „Ryto“, Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klubus, taip pat Regionų krepšinio lygai – visos šios organizacijos susijusios su S. Skvernelio aplinkos verslininkais, nurodoma pirmadienį naujienų portalo skelbiamame tyrime.

„Ryto“ vienas stambiausių dalininkų – su viešųjų ryšių ekspertas Darius Gudelis, „Lietkabelio“ prezidentas – buvęs S. Skvernelio kolega kelių policijoje verslininkas Alvydas Bieliauskas, su kuriuo, pasak S. Skvernelį su Lenkijos politikais „suvedusio“ Tomo Pačėso, premjeras artimai bendravo.

Paviešinti skirtos paramos sumą ragino Seimo konservatorius Arvydas Anušauskas, kadangi to nedarė pats „Ryto“ klubas. Šis klausimas kilo naujienų portalui 15min.lt pirmadienį pranešus, jog „Orlen Lietuva“ gavo šimtamilijoninių Vyriausybės, „Lietuvos geležinkelių“ nuolaidų ir savo ruožtu parėmė Vilniaus „Ryto“, Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klubus, valdomus, pasak portalo, su premjeru Sauliumi Skverneliu artimų verslininkų.

Koncerno „Orlen“ parama Vilniaus klubui šiemet sudarė 100 tūkstančių eurų.

„Ryto“ dalininkės Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, konservatorius Adomas Bužinskas tvirtina, kad savivaldybė klubo paprašė pateikti duomenis siekdama skaidrumo savo valdomose įmonėse.

„Visa informacija, kurią klubas teikia valstybinėms institucijoms, turi būti vieša bei turi pasiekti visus besidominčius. Koncerno „Orlen“ parama Vilniaus klubui šiemet sudarė 100 tūkstančių eurų“, – tvirtino A. Bužinskas.

Jis užsimena, kad šiuo metu klube atliekamas auditas ir tikisi, kad tai užtikrins didesnį skaidrumą.

BNS A. Bužinskas tvirtino, kad visą informaciją apie rėmėjus ir jų skirtas sumas, viršijančias 15 tūkst. eurų, klubas privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau nėra viešinama. „Orlen“ atveju, anot A. Bužinsko, pats koncernas sutiko, kad parama būtų paviešinta.

„Pasirašius rėmimo sutartį, dažnai būna įtrauktas konfidencialumo reikalavimas, kad negalima skelbi sumos. Man atrodo, kad to konfidencialumo neturėtų būti rėmimo sutartyse, o „Orlen“ nesipriešinimas rodo, kad tas konfidencialumas nebūtinai reikalingas. Kad tokių nesusipratimų nekiltų ateityje, sieksime, kad rėmimo sutartys būtų be konfidencialumo, jei jis nėra reikalingas“, – pabrėžė administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Didžiausi Krepšinio klubo „Rytas“ dalininkai yra Vilniaus miesto savivaldybė bei verslininkas, viešųjų ryšių specialistas Darius Gudelis, valdantys po 8 klubo dalis, buvęs krepšininkas Linas Kleiza turi dvi, bendrovė „Norvelita“ bei krepšinio klubas „Perlas“ – po vieną dalį.

Pati bendrovė „Orlen Lietuva“ tvirtina, jog krepšinį remia jau daugiau nei dešimtmetį, bet konkrečių rėmimo sutarčių su kitais sporto klubais kol kas neviešina.

„Mes jau penkiolika metų remiame krepšinį, žiūrime visas sutartis, bet kol kas susilaikome nuo komentarų. Jei bus toks sprendimas, sutartis paviešinsime“, – BNS sakė bendrovės atstovė spaudai Kristina Gendvilė.

„Labai dėkoju už tą mūsų bendradarbiavimą, už klimato tam bendradarbiavimui kūrimą. Čia jūsų neabejotinas ir didžiulis indėlis“, – trečiadienį po susitikimo su Lietuvos premjeru Krynicos ekonomikos forume sakė „Orlen“ valdybos pirmininkas Danielius Obajtekas.

„Norėčiau užtikrinti, kad darbas Lietuvoje „Orlen“ yra labai svarbus, mūsų turimi aktyvai turi tarnauti ir Lietuvos valstybės ekonomikai, ir Lenkijos valstybės ekonomikai“, – tvirtino jis.

„Orlen“ atstovas garantavo, kad įmonė vykdys kovą pasirašyto memorandumo įsipareigojimus ir investuos į Mažeikių gamyklos modernizavimą, infrastruktūrą.

Kol kas nei Lietuvos Vyriausybė, nei Lenkijos įmonė neatskleidžia, kokio dydžio investicijos planuojamos.

Po susitikimo kalbėdamas žurnalistams D. Obajtekas akcentavo politinio klimato svarbą verslui.

„Sveikas verslas cementuoja politiką“, – sakė jis.

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis savo ruožtu tvirtino dar kartą įsitikinęs, kokie svarbūs yra bendri projektai.

„Tai didžiausias mokesčių mokėtojas, tai eksportuojanti įmonė ir investuojanti į ateitį. Džiugu, kad galime kabėti apie įmonės modernizavimą“, – kalbėjo jis.

„Nėra neišsprendžiamų problemų, yra žmonės, kurie nemoka tų problemų spręsti“, – pridūrė Vyriausybės vadovas.

Vėliau jis žurnalistams sakė, kad „Orlen“ taip pat galėtų plėsti savo degalinių tinklą Lietuvoje.

„Modernizacija, plėtra, importas Mažeikiuose pagamintų naftos produktų į Lenkiją mūsų geležinkelių pagalba na ir galbūt net ir degalinių plėtra, kuri galėtų skatinti mūsų smulkųjį ir vidutinį verslą, nes degalinė yra šiek tiek daugiau nei degalinė, ten yra tam tikras prekybos taškas“, – sakė S. Skvernelis.

Šių metų kovą Lietuvos Vyriausybė ir Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją, kad Lenkijos bendrovė investuos į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, nemažins darbo vietų, o Vyriausybė persvarstys viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifus įmonei, išnagrinės galimybę tiesti produktotiekį į Klaipėdą.