Pirmąjį atvejį aplinkosaugininkai nustatė kovo 9 dieną sostinėje vykusioje Kaziuko mugėje. Joje pareigūnai pastebėjo užsienietį, besinešiojantį saugotiną paukštį – liepsnotąją pelėdą. Pelėdą mugėje nešiojęsis asmuo neturėjo specialaus Aplinkos apsaugos agentūros leidimo.

Po savaitės buvo išaiškintas dar vienas neteisėtas laukinio gyvūno laikymo atvejis. Departamentas gavo pranešimą, kad Šalčininkų rajono Viktarinės kaime ūkininkas savo sodybos gyvenamosiose patalpose neteisėtai laiko beždžionę, pareigūnai kreipėsi į teismą dėl leidimo atlikti asmens gyvenamųjų patalpų apžiūrą.

Gavus teismo leidimą patikrinti asmens gyvenamąsias patalpas, kovo 14 dieną šalia gyvenamojo namo įrengtame voljere, kuriame buvo laikomi jaučiai, avys, ožkos, danieliai, rasta beždžionė – makaka rezusas.

Tiek beždžionėlė, tiek liepsnotoji pelėda buvo paimtos ir perduotos Laukinių gyvūnų globos centro specialistams.

Už neteisėtai laikomą laukinį gyvūną taikoma administracinė bauda nuo 60 iki 600 eurų ir laukinio gyvūno konfiskavimas.

Iš viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ konfiskuotų lūšių ir makakų perdavimo procedūrą stebėjo Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos atstovas ir Lietuvos zoologijos sodo specialistai.

Į Belgijoje įsikūrusį gyvūnų centrą išvyko trys lūšys, o dvi makakos iškeliavo į Olandijoje įsikūrusį beždžionių reabilitacijos ir globos centrą.

Praėjusių metų lapkritį įsiteisėjus nutarimams administracinio nusižengimo bylose neteisėtai bei netinkamomis sąlygomis laikyti devyni gyvūnai buvo paimti iš „Raubonių parko“.

Jiems buvo rastos laikino laikymo vietos – makakos ir lūšys buvo perkeltos į Lietuvos zoologijos sodą. Dvi meškos apgyvendintos „Žvėrinčiuje“, didysis apuokas ir miškinė kiaunė buvo perduoti gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“ darbuotojų globai.

Anot departamento, daugumai konfiskuotų gyvūnų Lietuvoje nėra tinkamų sąlygų kur jie galėtų komfortiškai ir pilnavertiškai gyventi. Bendradarbiaudamas su Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija departamentas gyvūnams ieškojo geresnių gyvenimo sąlygų užsienio šalyse. Šiuo atveju gyvūnus priėmė globoti Belgijos ir Olandijos gyvūnų centrai.

Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcija anksčiau atlikus patikrinimą nustatė, kad „Raubonių parkas“ neteisėtai laiko ir eksponuoja gyvūnus, kurie yra saugomi ir įrašyti į draudžiamų laikyti gyvūnų sąrašą.

Savininkui negalėjus pateikti įsigijimo dokumentų ir sertifikatų pernai rudenį konfiskuotos dvi meškos, keturios lūšys, beždžionė, apuokas ir miškinė kiaunė.

Ši sodyba dabar tuščia, garbaus amžiaus savininkė – ligoninėje, tad kieme be priežiūros ir maisto liko gyvūnai.

„Buvo kokių dešimt šunų, o kačių gal ir penkiolika“, – sakė netoliese dirbantis Romas.

Likimo valiai paliktiems gyvūnams kurį laiką padėjo kaimynystėje dirbantis Romas.

„Pašėrėme, vandens pripylėme. Apeinu gyvūnus, nes man gaila. Ne mano teritorija, neprižiūriu“, – sakė jis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradėjo tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

„Pavaikščiojus po teritoriją, tiek užėjus į patalpas, kur gyvūnai laikyti, radome tuščių dubenėlių, pašaro nebuvo, vandens irgi“, – apie pamatytas sąlygas pasakojo VMVT atstovė Daiva Kazlauskienė.

Nors gyvūnų šeimininkės nėra laikinai, tarnyboms užkliuvo keturkojams nesaugi gyvenamoji aplinka. Anot specialistų, ši netvarka negalėjo susidaryti per savaitę ar dvi. Tarnyba rado ir pavojingų daiktų.

„Aštrių daiktų, šulinys atidarytas, ten galima lengvai įkristi, stiklų, šukių, dalgiai sudėti“, – vardijo D. Kazlauskienė.

VMVT įpareigojo savivaldybę imtis veiksmų ir sugauti visus šioje sodyboje esančius gyvūnus. Karantine dabar aštuonios katės ir du šunys. Dar kelių keturkojų sugauti nepavyko. Gyvūnai išsigandę, laksto ir blaškosi.

„Mažiausiai viena turės kačiukų, tačiau yra tikimybė, kad ir kitos nesterilizuotos. Turėsime katinėlių labai nemažai“, – svarstė D.Kazlauskienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Sodyboje likusiomis vištomis taip pat bus pasirūpinta.

„Pažadėjo kaimynas jomis pasirūpinti. Šalia dar sakė yra ūkinis pastatas, kur galės vištas uždaryti, šerti“, – dalijosi D.Kazlauskienė.

Situacija puikiai žinoma seniūnijai. Anot seniūnės, garbaus amžiaus šeimininkė su gyvūnais nesielgė žiauriai, veikiau moteriai trūko socialinių įgūdžių.

„Negalime pasakyti, kad gyventoja nesirūpino jais. Ji jais rūpinosi, myli, gali pavadinti vardais, bet jos rūpestis kitoks, tačiau ji jų tikrai neskriaudžia“, – užtikrintai sakė Kužių seniūnė Jolanta Rudavičienė.

Kad gyvenimo sąlygos čia itin prastos, tvirtina ir greta sodybos dirbantis Romas.

„Moteris jau sena, Ukrainoje net geriau nei čia“, – palygino vyras.

Iš sodybos paimti keturkojai po dviejų karantino savaičių keliaus į Šiaulių rajono gyvūnų prieglaudą. Šeimininkei šunų ir kačių tarnybą negrąžins. Įdėmiau apžiūrėję namus ir gyvenamąją aplinką, VMVT specialistai apie senolę informavo ir socialinius darbuotojus. 

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimus dar siūloma tobulinti. Pasak Žemės ūkio ministerijos, atimtų dėl nepriežiūros ar žiauraus elgesio gyvūnų šeimininkai turėtų apmokėti globėjų, kurie rūpinasi tokiais gyvūnais vykstant teismams, patirtas išlaidas.

Siūloma, kad vykstant teismams dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, jų priežiūros išlaidas laikiniems globėjams kompensuotų savivaldybės iš joms tam skirtų biudžeto lėšų. Vėliau jos regreso tvarka būtų susigrąžinamos iš gyvūno savininko. Papildomos lėšos savivaldybėms galėtų būti skiriamos nuo 2023 metų.

Šiuo metu visa finansinė našta tenka šunis, kates ir kitus gyvūnus priglobusioms organizacijoms. Didžiajai daliai konfiskuotų gyvūnų prireikia veterinarų paslaugų, o sąskaitos už jų gydymą ir laikymą apmokamos tik iš savanorių lėšų.

2021 metais laikinai gyvūnų globėjams perduoti 488 šunys ir 47 katės. Po teismų sprendimų buvo konfiskuoti 169 šunys ir 3 katės, iš jų 44 buvo konfiskuoti dėl žiauraus elgesio. Šiemet pirmąjį ketvirtį laikinai gyvūnų globėjams perduoti 276 šunys ir 35 katės. Įsigaliojus teismo sprendimams konfiskuota 111 šunų ir 15 kačių, iš jų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais – 19.

Pasak ministerijos, įstatymo pakeitimams reikėtų apie150 tūkst. eurų per metus.

Įstatymo projekto iniciatoriai pažymi, kad teisminiai procesai dažnai užtrunka ilgą laiką, o laikinai konfiskuotais gyvūnais turi rūpintis ir esant poreikiui gydyti laikini globėjai savo lėšomis.

Byla dėl tarnybos inspektorių Marijampolėje aptiktos nelegalios veisyklos išnagrinėta spalio 13 dieną. Jos duomenimis, kelios dešimtys šunų ir kačių buvo ne tik nelegaliai veisiami, bet ir laikomi antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant reikalavimus.

Patikrinimą VMVT Marijampolės departamento inspektoriai, bendradarbiaudami su policija, atliko rugsėjį. Jo metu gyvenamajame name ir ūkiniame pastate rasti 28 populiarių veislių šunys ir 16 kačių, jie nelegalioje veisykloje laikyti antisanitarinėmis sąlygomis.

Pasak tarnybos, gyvūnai nepakankamai šerti ir girdyti, nevalyti išmatomis užteršti jų gardai, nesuteikta būtinoji veterinarinė priežiūra ir gydymas.

VMVT inspektoriai nusprendė šunis ir kates paimti iš laikytojo ir organizavo laikiną jų priežiūrą gyvūnų globos namuose.

Konfiskavus gyvūnus, toliau bus sprendžiama dėl jų perdavimo naujiems laikytojams.

Remiantis 2018 metais paviešinta JAV Valstybės departamento ataskaita, Filipinai yra kontrabanda gabenamų gyvūnų svarbus šaltinis ir tranzito zona.

Vėžliai buvo sekmadienį aptikti Manilos oro uoste iš Honkongo atvykusio keleivio filipiniečio bagaže. Ropliai buvo paslėpti tarp drabužių ir avalynės.

Apsaugos darbuotojai nespėjo sulaikyti keleivio – jis pabėgo, informavo muitinės pareigūnai.

„Matėme rentgeno spindulių (aparato) padarytas nuotraukas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Manilos oro uosto muitinės vadovė Carmelita Talusan (Karmelita Talusan).

„Nesitikėjome, kad (vėžlių) bus net 1 530, – pridūrė ji. – Mūsų darbuotojai elgėsi atsargiai, kad jų nesužeistų, nes vėžliai buvo imobilizuoti lipnia juosta.“

Anot C. Talusan, incidentas šiuo metu tiriamas, o pareigūnai nustatė keleivio tapatybę: pagal Filipinų įstatymus, už neteisėtą prekybą laukiniais gyvūnais jam gali grėsti iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Konfiskuoti vėžliai juodojoje rinkoje galėjo būti parduoti už apytiksliai 4,5 mln. Filipinų pesų (per 76 tūkst. eurų), pranešė muitinės biuras.

Dalis aptiktų roplių buvo žvaigždiniai vėžliai, o šią rūšį Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjunga (IUCN) laiko „pažeidžiama“.

Sekmadienį konfiskuotus vėžlius veikiausiai buvo ketinama parduoti Filipinuose ar nugabenti kontrabanda į kitas šalis pateikiant suklastotus dokumentus.

„Tai buvo daroma verslo tiksliais. Tie vėžliai yra brangūs. Tai yra labai pelningas verslas. Esama pirkėjų ir kolekcionierių, kurie elgiasi su jais kaip su naminiais gyvūnais“, – AFP sakė aplinkos apsaugos sekretoriaus pavaduotojas Benny Antiporda (Benis Antiporda).

„Mes plečiame savo kovą su nelegalia prekyba nykstančiomis rūšimis“, – pridūrė jis.

Pasak B. Antipordos, Filipinai prašys Kinijos valdžios priimti atgal konfiskuotus vėžlius, kuriems Maniloje suteikiama pagalba karantino sąlygomis.

Tai toli gražu ne pirmas atvejis, kai Filipinų sostinės oro uoste aptinkami kontrabanda gabenami gyvūnai.

Praėjusį mėnesį iš Bankoko atskridusio keleivio bagaže buvo rasta daugiau kaip 50 iguanų, dalis jų buvo paslėptos vandens buteliuose ir kojinėse, sakė C. Talusan.

Negalima net laikyti

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė Dalia Černevičienė sakė, kad anksčiau būdavo vos vienas kitas atvejis, kai tekdavo konfiskuoti be leidimų, netinkamomis sąlygomis laikomus ar apskritai draudžiamus auginti Lietuvoje laukinius gyvūnus.

Šiemet gautas ne vienas skundas dėl gatvėse, prie parduotuvių pardavinėjamus vėžliukus. Apie tokios nelegalios veiklos bumą rašė ir portalas kaunodiena.lt. Iš vieno prekeivio rugsėjo pabaigoje buvo konfiskuoti net 27 gyvūnai.

Invazinių rūšių atstovų net namuose negalima laikyti, o čia vykdoma jų prekyba.

"Invazinių rūšių atstovų net namuose negalima laikyti, o čia vykdoma jų prekyba. Beje, tokiomis oro sąlygomis šiltame klimate augusius vėžliukus pardavinėti yra kankinimas", – teigė D.Černevičienė. Pamačius pardavinėjamus vėžliukus, specialistė siūlo kuo skubiau kreiptis pagalbos numeriu 112 ir paprašyti, kad sujungtų su aplinkosaugos specialistais.

Anot jos, vėžliams reikalinga ypatinga priežiūra, o nelegalūs pardavėjai pirkėjams suokė, kad jie augs nedideli ir juos lengva prižiūrėti. Iš tiesų Kamberlendo raštuotasis vėžlys gali užaugti geros lėkštės dydžio ir gyvendamas nelaisvėje sulaukti dešimt metų (laisvėje jie išgyvena ir iki 30 metų), be to, šie gyvūnai yra vandeniniai – jiems plaukioti būtinas vanduo.

Invazinės rūšys pavojingos ne tik todėl, kad gali išstumti vietines rūšis, bet ir gali platinti ligas, nežinia, kokį poveikį gali turėti vandens telkinių, jeigu tai vandens gyvūnai, augmenijai.

Ji patarė apskritai gyvūnų nepirkti turguose, prie parduotuvių, gatvėse ar pan. Svarbu gauti gyvūno kilmės dokumentus ar bent dokumentus, įrodančius, iš ko ir kada gyvūnas įsigytas.

Iki šios savaitės Lietuvos zoologijos sode iš viso buvo apgyvendinti 32 konfiskuoti raštuotieji vėžliai. "Jie yra keturių porūšių. Pas mus atvežti Kamberlendo raštuotieji vėžliai Trachemys scripta troostii. Šiuo metu gyvūnams taikomas karantinas, todėl jie laikomi atskirai nuo kitų zoologijos sodo gyventojų. Mažylių adaptacija vyksta sklandžiai, jie maitinasi, yra judrūs", – pasakojo Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė.

Atvyko kaimanas ir šimpanzė

Prieš kelerius metus aplinkosaugininkai iš veterinarijos studento konfiskavo krokodilą. "Jis aiškino, kad pirkęs neva driežą, o šiam išaugus į krokodilą nutarė parduoti internetu", – pasakojo D.Černevičienė.

A.Pikūnienė patikslino, kad 2013 m. spalį į sodą buvo atvežtas krokodilinis kaimanas. "Jis dar neturėjo metukų. Šiuo metu kaimaniuką Kroką galima pamatyti zoologijos sodo terariumo ekspozicijoje. Jis pagal savo amžių puikiai jaučiasi, normaliai auga. Sveria apie 8 kg, ilgis – apie 1,2 m", – gyvūną apibūdino A.Pikūnienė.

Anot vedėjos, buvęs kaimano šeimininkas kartą užsuko pasiteirauti apie buvusį augintinį. "Galbūt jį aplanko ir dažniau", – teigė A.Pikūnienė.

Prieš septynerius metus sode laikinai buvo apgyvendinta šimpanzė – čia atsidūrė po teisminių ginčų tarp cirko savininkų Zobovų. Vėliau M.Zobovas siekė ją atgauti, tačiau negalėjo pateikti jos įsigijimo dokumentų.

Vyriausiasis biologas Benas Arūnas Noreikis pasakojo, kad šimpanzė Regina į zoologijos sodą pateko sverdama vos 40 kg. "Kailis buvo išretėjęs, sunkiai judėjo, o raumenys buvo silpnai išsivystę. Tais pačiais metais ji buvo perkelta į Olandiją, į "AAP" organizaciją (Gyvūnų teisių gynimo ir apsaugos organizacija). Ten gyvena iki šiol", – pasakojo biologas.

Vorai jaučiasi puikiai

Neseniai Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistai į sodą atvežė konfiskuotų vorų. Aplinkosaugininkams patikrinus informaciją apie galbūt neteisėtą prekybą vorais, ji pasitvirtino – vyras pardavinėjo juos, neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo prekiauti laukiniais gyvūnais.

Prekeivis skelbėsi, kad parduodami devynių rūšių vorai, bet pardavėjas teturėjo tik trijų rūšių. Viena iš jo siūlytų rūšių – Lasiodora parahybana – yra kilusi iš Brazilijos. Tai trečia pagal dydį vorų paukštėdų rūšis. Kita rūšis – Psalmopoeus cambridgei – nuodingas tarantulas, kilęs iš Trinidado. Trečioji – Poecilotheria vittata – kilusi iš Šri Lankos ir įtraukta į Tarptautinės gamtos išsaugojimo organizacijos raudonąjį sąrašą.

"Gyvūnai atvyko sveiki, tačiau jie turi pereiti karantinavimo laikotarpį. Šiuo metu gyvūnai perkelti į didesnes dėžutes ir puikiai jaučiasi", – teigė vyresnioji entomologė Kristina Guzaitienė.