„Karinė eskalacija turi liautis“, - sakoma pirmadienį paskelbtame bendrame trijų šalių pareiškime. „Griežtai smerkiame oro antskrydžius prieš tankiai gyvenamas teritorijas, beatodairiškas bombų atakas, vamzdinių bombų naudojimą ir tikslines atakas prieš civilinę ir humanitarinę infrastruktūrą“, - teigiama toliau pareiškime.

Vyriausybė Damaske ir jos sąjungininkė Rusija praėjusiomis savaitėmis suaktyvino oro smūgius prieš Idlibo provinciją šalies šiaurės vakaruose. Iš tikrųjų regioną nuo tokių atakų turėjo saugoti rugsėjį sutarta buferinė zona. Džihadistų aljansas „Hajat Tahrir al-Scham“ (HTS), kuris kontroliuoja Idlibą, į antskrydžius reagavo raginimu gintis.

Savo pareiškime Berlynas, Paryžius ir Londonas pareiškė „didelį susirūpinimą“ dėl „teroristinių susivienijimų“ tolesnio egzistavimo regione. Tačiau „brutalus Sirijos režimo ir jo rėmėjų vykdomas puolimas“ nėra kova su teroru. Režimui esą svarbu be skrupulų atsikovoti teritorijas.

Sirijos žmogaus teisių stebėsenos biuro duomenimis, per atakas nuo balandžio pabaigos žuvo 119 civilių. Remiantis JT pranešimais, nuo balandžio 29 iki gegužės 9 dienos dėl antskrydžių regioną paliko 180 000 žmonių.

„Nerasime ilgalaikio sprendimo Sirijos konfliktui užbaigti, jeigu asmenys, vykdantys žiaurius nusikaltimus prieš civilius, nesulauks atpildo“, - sakė užsienio reikalų ministras. L. Linkevičius patvirtino Lietuvos paramą tarptautiniam, nešališkam ir nepriklausomam mechanizmui nusikaltimams Sirijoje tirti ir dar kartą pabrėžė, kad 7,5 metų besitęsiančiam Sirijos konfliktui reikalingas taikus konflikto sprendimas.

Dauguma susitikimo dalyvių teigiamai įvertino rugsėjo 17 dieną pasirašytą susitarimą, kurio pagrindu Sirijos provincijoje Idlibe bus įkurta demilitarizuota zona. Valstybių ir vyriausybių vadovai šį susitarimą mato kaip galimybių „langą“ taikiam konflikto sprendimui. Susitikimo metu dalyviai dar kartą atkreipė dėmesį į vis blogėjančią humanitarinę padėtį Sirijoje, nemažėjančius pabėgėlių srautus ir trukdžius tiekti humanitarinę pagalbą.

Diskusiją, surengtą Europos Sąjungos iniciatyva Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu, moderavo Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė Federica Mogherini. Politinę situaciją Sirijoje pristatė JT specialusis pasiuntinys Sirijai Staffanas de Mistura, humanitarinę padėtį vertino JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams klausimams Markas Lowcockas ir JT pabėgėlių komisaras Filippo Grandi.

Anot SOHR, kol kas neaišku ar sukilėlių valdomą Ataribą bombardavo Sirijos ar Damasko sąjungininkės Rusijos kariniai lėktuvai.

Į miesto turgų smogta per tris antskrydžius, ir žuvusiųjų skaičius greičiausiai daugės, nes sužeista arba dingo dar dešimtys žmonių.

AFP fotografas pasakoja apie įvykio vietoje matytus masinio sunaikinimo vaizdus – sugriuvusius pastatus ir panikos apimtus civilius, mėginančius padėti sužeistiesiems.

Trys vyrai gelbėjo vieną sužeistą per išpuolį, jo veidas sunkiai matėsi per srūvantį kraują.

Šalia gulėjo ką tik žuvęs, mėlynus marškinius ir tamsias kelnes vilkintis vyras.

Civilinės saugos darbuotojai kartu su praeiviais skubėjo evakuoti sužeistuosius iš įvykio vietos, iš kurios skubėjo vienas vyras su verkiančiu vaiku, apvilktu rožiniu megztiniu.

Netoliese ant žemės buvo suguldyti mažiausiai trijų vaikų palaikai, uždengti audeklu.

Ataribas yra Alepo provincijos vakaruose, „deeskalacijos zonoje“, dėl kurios anksčiau šiais metais susitarė Sirijos sąjungininkės Rusija ir Iranas, kartu su sukilėlius remiančia Turkija.

Zona daugiausiai apima kaimyninę Idlibo provinciją, kurią valdo opozicijos pajėgos ir džihadistų grupuotė, anksčiau rėmusi „Al-Qaeda“.

Nors vyriausybė pernai metų antroje pusėje atsikovojo Alepą, sukilėlių grupės vis dar veikia provincijos vakaruose.

Daugiau nei 330 tūkst. žmonių gyvybių pasiglemžęs konfliktas Sirijoje, prasidėjo 2011 metų kovą, kai įsiplieskė antivyriausybiniai protestai.

Jis teigė, kad taikos derybos Ženevoje oficialiai prasidės ketvirtadienį vakare ir pridūrė, jog nesitiki stebuklo, kai ragina konflikto šalis pažadinti Sirijos žmones iš karo sukelto košmaro.

„Tai yra (...) mūsų iškilminga atsakomybė, (...) istorinė atsakomybė nepasmerkti Sirijos ateities kartų ilgam, aštriam ir kruvinam konfliktui“, - sakė S.de Mistura Ženevoje susirinkusioms delegacijoms.

„Sirijos žmonės desperatiškai trokšta, kad šis konfliktas būtų užbaigtas, - teigė jis. - Mes susiduriame su varginančia užduotimi. Ji nebus lengva“.

Jungtinių Tautų atstovas pridūrė, kad abi pusės žino, „kas nutiks, jeigu mums vėl nepavyks - daugiau žūčių, daugiau kančių“.

Ruošdamasis taikos deryboms S.de Mistura anksčiau atskirai susitiko su Vyriausybės ir opozicijos delegacijomis.

Sankcijos Sirijai

Tuo metu Niujorke posėdžiaujanti Jungtinių Tautų Saugumo Taryba kitą savaitę rengiasi svarstyti rezoliuciją, kuria paskelbtų sankcijas Sirijos pareigūnams dėl cheminio ginklo naudojimo. Visgi šią iniciatyvą greičiausiai vetuos Rusija, sakė aukšto rango diplomatas.

Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos siekia uždrausti pardavinėti sraigtasparnius Sirijai ir įvesti sankcijas 11-ai pareigūnų, susijusių su atakomis cheminiu ginklu.

Jungtinių Tautų ir Cheminio ginklo draudimo organizacijos atliktas tyrimas parodė, kad Sirijos kariuomenė vykdė išpuolius cheminiu ginklu trijuose šalies kaimuose 2014 ir 2015 metais.

„Tai būtų reikšmingas parodymas, kad Saugumo Taryba įsipareigojusi veikti prieš cheminio ginklo panaudojimą Sirijoje“, - sakė diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Tačiau jis pridūrė, kad praėjusią savaitę Rusijos ambasadorius nurodė, kad Maskva rezoliuciją vetuos.

Iš viso Rusija šešis kartus pasinaudojo veto teisę, kad apgintų sąjungininką Damaską nuo tarptautinės bendruomenės nuobaudų. Tuo metu Kinija balsuodama dėl sankcijų greičiausiai susilaikys.

„Raka yra simbolis“, – sakė B.al Assadas per interviu su Prancūzijos žiniasklaida.

Jis taip pat pareiškė, kad Prancūzijoje įvykdytos džihadistų atakos „nebūtinai buvo suplanuotos“ šiame grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) bastione Sirijoje.

„ISIS veikia šalia Damasko, ji veikia visur“, – sakė prezidentas, pavartodamas alternatyvų IS akronimą.

„Visos vietos yra prioritetinės, nelygu kaip pakryps kautynių eiga“, – sakė B.al Assadas prieš prasidedant naujam taikos derybų ratui Kazachstano sostinėje Astanoje.

„Dabar jie (IS džihadistai) yra Palmyroje ir rytinėje Sirijos dalyje“, – sakė jis Damaske per interviu radijui „Europe 1“ ir televizijoms TF1 bei LCI.

„Mums tai yra tas pats: Raka, Palmyra, Idlibas – viskas tas pats“, – pareiškė B.al Assadas.

Sirijos lyderis sakė, kad atgauti „visos“ savo šalies teritorijos kontrolę yra „bet kurios vyriausybės pareiga“.

Po virtinės IS nesėkmių Irake ir Sirijoje abi pagrindinės džihadistų tvirtovės – Mosulas ir Raka – dabar yra puolamos pajėgų, kurias remia JAV vadovaujama koalicija.

Po didžiulės keturis mėnesius trukusios kampanijos Irako pajėgos tvirčiau veržia kilpą aplink Mosulą, o Sirijoje arabų ir kurdų kovotojų aljansas – Sirijos demokratinės pajėgos – pradėjo operaciją, siekdamos atkovoti Raką.

Per interviu B.al Assadas kategoriškai paneigė, kad jo vyriausybė praktikuoja kankinimus, ir dar sykį paneigė neseniai žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ jai mestus kaltinimus, kad viename kalėjime šalia Damasko buvo masiškai kariami kaliniai.

Sirijos vadovo teigimu, tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos parengtoje „vaikiškoje ataskaitoje“ nebuvo „nė vieno fakto (ar) įrodymo“, pagrindžiančio kaltinimus, kad 2011-2015 metų laikotarpiu Saidnajos kalėjime buvo pakarta apie 13 tūkst. žmonių.

„Laimėti širdis“

„Jie sakė apklausę kelis liudininkus, kurie priklauso opozicijai ir yra perbėgėliai. Taigi, tai yra šališka“, – tvirtino Sirijos prezidentas.

Kalbėdamas apie kankinimus jis sakė: „Nedarome to; tai nėra mūsų politika.“

B.al Assadas pridūrė: „Kankinimai dėl ko?... Dėl sadizmo?... Informacijos išgavimo? Mes turime visą informaciją.“

„Jei vykdysime tokius žiaurumus, tai bus naudinga teroristams, jie nugalės. Kalbama apie pastangas laimėti Sirijos žmonių širdis; jei vykdytume tokius žiaurumus... neturėtume (žmonių) palaikymo (per) visus šešerius karo metus“, – pareiškė jis.

Kalbėdamas apie tarptautines derybas dėl konflikto, pareikalavusio daugiau kaip 300 tūkst. gyvybių, užbaigimo, Sirijos lyderis teigė, kad Vakarų šalys „dukart prarado savo šansą ką nors pasiekti Ženevoje“.

Pasak jo, kol Turkija, Rusija ir Iranas dalyvavo derybose Astanoje, Vakarai buvo „pasyvūs“. B.al Assadas smerkė koaliciją, rėmusią „grupuotes, kurios atstovavo teroristams, (kovojantiems) su vyriausybe“.

„Jie nenorėjo pasiekti taikos Sirijoje“, – pareiškė jis.

Rusija ir Iranas kovose padėjo Damasko režimo kariuomenei, o Turkija savo ruožtu rėmė sukilėlius, siekiančius, kad B.al Assadas būtų nuverstas.

Naujas Astanos derybų ratas turėtų prasidėti ketvirtadienį: jo pradžia buvo atidėta vienai dienai dėl „techninių priežasčių“.

Šios derybos, organizuojamos pagrindinės B.al Assado sąjungininkės Maskvos, laikomos apšilimu prieš Jungtinių Tautų rengiamas derybas, turinčias prasidėti Ženevoje vasario 23 dieną.

Derybos Ženevoje bus jau penktasis Damasko režimo ir opozicijos susitikimas Šveicarijoje. Jis jau du kartus buvo atidėtas – iš dalies siekiant užtikrinti daugiau laiko opozicijai suformuoti vieningą delegaciją.

„Gali būti tik du atsakingi subjektai – arba Sirijos režimas, arba Rusijos vyriausybė“, – sakė atstovas Ben Rhodesas (Benas Roudsas).

"Bet kuriuo atveju laikome Rusijos vyriausybę atsakinga už aviacijos smūgius šioje erdvėje", – pridūrė jis.

Tuo tarpu Rusijos vidaus reikalų ministerija pareiškė esanti pasipiktinusi mėginimais „suversti kaltę“ Maskvai arba Damaskui dėl minėto smūgio.

„Rusijos kariškiai atlieka tyrimą – be kita ko, naudodami objektyvios kontrolės priemones, siekdami išsiaiškinti visas detales apie įvykį rugsėjo 19-ąją Oram al Kubros gyvenvietėje“, – sakoma ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime.

„Taip pat atsakingai pareiškiame: Rusijos arba Sirijos aviacija nevykdė jokių smūgių prieš Jungtinių Tautų humanitarinę koloną Alepo miesto vakariniame pakraštyje“, – pridūrė ji.

„Su pasipiktinimu vertiname ir atmetame kai kurių Sirijos banditų grupuočių rėmėjų užsienyje mėginimus suversti kaltę už šį incidentą Rusijos oro ir kosminėms pajėgoms ir Sirijos karinėms oro pajėgoms, neva "subombardavusioms" humanitarinę koloną“, – pažymima pranešime.

Sirijos pabėgėlių skaičius Libane viršijo milijoną, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūra, kuri nurodė, kad tai yra „sukrečianti riba“ šiai mažytei arabų valstybei.

Be to, praėjus trims metams nuo Sirijos konflikto pradžios, Libanas tapo šalimi, kurioje pabėgėlių koncentracija, skaičiuojant vienam gyventojui, yra didžiausia pasaulyje, nurodė UNHCR.

Dėl to Libanui sunku tvarkytis su didžiule krize, kuri tapo precedento neturinčiu iššūkiu pagalbos agentūroms, sakė UNHCR.

Be socialinės ir ekonominės įtampos dėl pabėgėlių, Sirijos tarpkonfesinis karas taip pat dažnai išsilieja į Libaną kruvinais susirėmimais tarp priešingas Sirijos konflikto stovyklas remiančių grupių.

Libano šiitų grupuotės „Hizbollah“ kovotojai Sirijoje kaunasi petys į petį su prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) pajėgomis, o daugelis iš Libano sunitų bendruomenės remia sukilėlius, kurie nori nuversti B.al Assadą.

1 mln. sirų yra didžiulė našta Libanui, kurio paties gyventojų yra maždaug 4,5 milijono, sakė UNHCR, kuri kasdien šioje šalyje užregistruoja po 2,5 tūkst. naujų pabėgėlių iš Sirijos – daugiau nei po vieną žmogų per minutę.

Be registruotų pabėgėlių, yra dar dešimtys tūkstančių neregistruotų sirų pabėgėlių; Libano pareigūnai apskaičiavo, kad jų gali būti iki 400 tūkstančių.

Pasaulio bankas apskaičiavo, kad Sirijos krizė Libanui atsiėjo 2,5 mlrd. dolerių dėl prarastos ekonominės veiklos per 2013 metus ir kad iki šių metų pabaigos 170 tūkst. libaniečių gali atsidurti skurde, sakoma UNHCR pareiškime.

Sirijos vyriausybės ir opozicijos delegatai pirmadienį Ženevoje pradėjo naują Jungtinių Tautų (JT) tarpininkaujamų derybų raundą.

Visgi mažai tikėtina, kad priešiškoms stovykloms pavyks rasti kompromisą po to, kai abi pusės apsikeitė kaltinimų lavina dėl savaitgalio smurto, kuris sutrikdė maisto tiekimą nuo pilietinio karo kenčiantiems civiliams gyventojams.

Derybose tarpininkaujantis JT ir Arabų Lygos pasiuntinys Lakhdaras Brahimi (Lachdaras Brahimis) iš pradžių už uždarų durų atskirai susitiko su režimo ir opozicijos delegacijomis, norėdamas parengti darbotvarkę vėlesnėms diskusijoms.

Per pirmąjį priešiškų stovyklų derybų etapą, kuris baigėsi prieš dešimt dienų, nebuvo pasiekta jokių rezultatų, išskyrus tai, kad pavyko abi puses susodinti prie bendro stalo.

Opozicija tvirtina, kad šiomis derybomis siekiama susitarti dėl pereinamojo laikotarpio valdžios institucijos, kuri pakeistų prezidentą Basharą al-Assadą (Bašarą Asadą).

Tuo tarpu vyriausybės delegacija nori sutelkti dėmesį į pastangas pažaboti „terorizmą“, akivaizdžiai turėdama galvoje kovotojus, kurie siekia nuversti B.al-Assadą.

L.Brahimi per pirmąjį derybų raundą praėjusį mėnesį siekė įtikinti abi puses sutarti dėl humanitarinės pagalbos pristatymo civiliams gyventojams, vildamasis, jog tokios pasitikėjimą skatinančios priemonės atvers kelią tolesnei pažangai derybose.

Tačiau derybininkams nepavyko sutarti netgi dėl tokių nedidelių žingsnių.

Praėjusią savaitę buvo sudarytas susitarimas trims dienoms nutraukti ugnį sukilėlių kontroliuojamuose Homso rajonuose, kad būtų saugiai evakuoti civiliai gyventojai, o į miestą galėtų įvažiuoti humanitarinės pagalbos konvojai.

Tačiau šeštadienį buvo apšaudyti į Homsą važiavę sunkvežimiai su atsargomis, o abi pusės kaltino vieną kitą įvykdžius šią ataką.

Sekmadienį humanitarinės pastangos buvo pratęstos ir iš Homso evakuoti daugiau 600 žmonių.

Smurtas praėjusią savaitę taip pat sutrikdė JT maisto paketų pristatymą į Jarmuko palestiniečių pabėgėlių stovyklą netoli Damasko.

Per laikotarpį nuo pirmojo derybų raundo smurto mastas išaugo visoje šalyje ir, kaip teigia aktyvistai, per jį žuvo beveik 2 tūkst. žmonių.

Beveik 1 900 žmonių žuvo Sirijoje nuo taikos konferencijos, kuri sausio 22 dieną prasidėjo Šveicarijoje, pradžios, penktadienį pranešė organizacija "Syrian Observatory for Human Rights" (SOHR).

Kaip nurodė ši Londone įsikūrusi nevyriausybinė organizacija, tarp niekaip neslopstančio kruvino smurto aukų yra mažiausiai 498 civiliai asmenys.

Vyriausybės ir režimo Ženevos konferencijos derybos, kurios turi baigtis vėliau penktadienį, kol kas nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų.

Taikos derybos tarp Sirijos vyriausybės ir opozicijos tikriausiai bus tęsiamos nuo vasario 10 dienos, Jungtinių Tautų (JT) tarpininkas Lakhdaras Brahimi (Lachdaras Brahimis) pareiškė penktadienį, pasibaigus savaitę trukusiam derybų pirmajam etapui.

„Pasiūliau tęsti (derybas) pagal sutartą darbotvarkę ir vėl susitikti vasario 10-ąją“, – L.Brahimi sakė žurnalistams po derybų, vykusių už uždarų durų, pirmojo etapo baigiamosios sesijos.

Ženevoje antradienį bus pratęstos Sirijos taikos derybos, kuriose dalyvaujančios priešiškos stovyklos yra patekusios į aklavietę, nerasdamos kompromiso labiausiai ginčijamu klausimu – dėl prezidento Basharo al-Assado (Bašaro Asado) režimo valdžios perdavimo.

Jungtinių Tautų tarpininkas Lakhdaras Brahimi (Lachdaras Brahimis) pirmadienį pasibaigus deryboms pripažino, kad jos „nedavė daug naudos“, tačiau pridūrė, jog antradienį vėl susodins prie bendro stalo abi konflikto puses ir vėl mėgins siekti pažangos politinėse diskusijose.

„Rytoj mes imsimės Ženevos komunikato... Turėsime su jais nuspręsti, kaip toliau svarstysime daugybę jo elementų“, – sakė L.Brahimi, kalbėdamas apie dokumentą, kurį 2012 metais parengė galingosios pasaulio valstybės ir kuriame raginama Sirijoje suformuoti pereinamojo laikotarpio valdžios instituciją.

„Darome tai, kas įmanoma dabartinėje situacijoje“, – sakė jis žurnalistams, parašytas pakomentuoti, kodėl derybos vyksta taip lėtai.

Pirmadienis buvo jau trečia Ženevoje vykstančių JT remiamų derybų tarp Damasko režimo ir opozicijos diena, per kurią pirmą kartą buvo aptariami politiniai klausimai.

Šios derybos yra kol kas intensyviausios diplomatinės pastangos nutraukti kruviną pilietinį karą Sirijoje, kuris per beveik trejus metus jau nusinešė apie 130 tūkst. gyvybių ir milijonus žmonių privertė palikti savo namus.

Pirmadienio susitikimas greitai baigėsi, kai režimo delegacija pateikė pagrindų pareiškimą, kuriame neužsimenama apie politinės valdžios perdavimą ir kurį opozicija iš karto atmetė.

Damasko režimo delegacijos narė Buthaina Shaaban (Busaina Šaaban) sakė, kad vyriausybė pristatė „politinius principus, kurie, mūsų nuomone, turėtų būti priimtini visiems Sirijos žmonėms, įskaitant valstybės suvereniteto gynimą, valstybės institucijų apsaugą ir „teroristinių“ grupuočių keliamos grėsmės pažabojimą“.

„Mums buvo netikėta, kad šis pagrindų dokumentas kitos pusės buvo atmestas“, – pabrėžė ji.

Opozicinės Nacionalinės koalicijos delegacijos atstovė Rima Fleihan savo ruožtu sakė: „Šiandien diskusijos nebuvo konstruktyvios dėl režimo strategijos nukreipti dėmesį... ir pakeisti temą kalbomis apie terorizmą“.

Visgi abiejų delegacijų atstovai patvirtino, jog neketina išvykti iš derybų.

„Mes nepasikliaujame vyriausybės atstovais, žinome jų metodus, viliamės, kad jie ims keistis... Ketiname būti kantrūs“, – sakė opozicijos delegacijos narys Louay Safi (Lvajis Safis).

Opozicija reikalauja, kad prezidentas B.al-Assadas pasitrauktų iš valdžios ir būtų suformuota pereinamojo laikotarpio vyriausybė, kaip numato susitarimas, pasiektas per pirmąją Ženevos taikos konferenciją 2012 metais.

Tuo tarpu režimo delegacija sako, kad B.al-Assado vaidmuo yra nediskutuotinas klausimas šioje konferencijoje, ir tvirtina, kad pirmajame Ženevos susitarime nereikalaujama, kad jis atsistatydintų.

Sirijos oficiali žiniasklaida taip pat aiškiai nurodė, jog B.al-Assado politinė ateitis yra aiški riba, kurios derybininkai neperžengs.

Režimas kaltina opoziciją ir jos tarptautinius sąjungininkus parama „terorizmui“ Sirijoje, turėdamas galvoje tokias džihadistų grupuotes kaip „Irako ir Levanto islamo valstybė“ ( ISIL) bei „Nusros frontas“.