Muziejus skaičiuoja, kad viso kalno sutvarkymas ir sutvirtinimas gali kainuoti apie 30 mln. eurų.
Pakartotinai paskelbto konkurso sąlygose nurodoma, kad laimėjęs tiekėjas per devynis mėnesius nuo sutarties pasirašymo turės parengti pietrytinės kalno dalies sutvarkymo darbų projektą, per 15 mėnesių – likusios kalno dalies sutvarkymo darbų projektą, pranešė Kultūros ministerija.
„Projektuotojas turės parinkti ilgalaikius šlaitų stiprinimo, apsaugos nuo vandens poveikio sprendinius, užtikrinti ant kalno esančių statinių, gynybinės sienos, atraminių sienų stabilumą, taip pat spręsti, kaip sumažinti kritulių poveikį grunto stabilumui. Pagal tą pačią sutartį turės būti atlikti geologiniai, geodeziniai, statybiniai tyrimai ir parengtas erdvinis 3D kalno modelis“, – teigiama pranešime.
Anot specialistų, prioritetas skiriamas pietrytinei daliai sutvarkyti, atsižvelgus į šios kalno dalies sudėtingumą.
„Dabar pietrytinis kalno šlaitas iki pat gynybinės sienos užpiltas skalda ir sutvirtintas tinklu. Šio šlaito nestabilumą lemia ne tik supiltinis gruntas, bet ir atstatytos – neautentiškos – gynybinės sienos bei Aukštutinės pilies rūmų griuvėsių sunkis“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas Vytautas Račkauskas.
Pietrytinė Gedimino kalno dalis, kaip ir visas kalnas, ir toliau yra nuolat stebima, įrengta daugiau grunto judesių daviklių. Stebėjimo sistemos duomenimis, kol kas žymesnių judesių neužfiksuota.
Nacionalinio muziejaus skaičiavimu, Lietuvos simboliu laikomo kalno sutvarkymas gali iš viso kainuoti apie 30 mln. eurų.
Projekto parengimo ir tyrimų atlikimo paslaugų kaina priklausys nuo tiekėjų siūlymų, tačiau negalės viršyti numatytos vertės – 2,1 mln. eurų.
Gedimino kalno šlaitų (išskyrus šiaurės vakarų) tvarkymo konkursas skelbiamas antrą kartą, pernai jam neįvykus, nes buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas.
Nacionalinio muziejaus skaičiavimu, Lietuvos simboliu laikomo kalno sutvarkymas gali iš viso kainuoti apie 30 mln. eurų.
„Planuodami darbus bandėme paskaičiuoti galimą būsimų darbų kainą, lyginant su jau sutvarkyto šlaito plotu ir kaina. Tokie darbai galėtų kainuoti apie 30 milijonų eurų“, – teigia laikinai Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pareigas einanti Eglė Pekarskaitė.
„Tiesa, toks palyginimas nėra tikslus. Į šiaurės vakarų šlaito darbų kainą įėjo papildomi rostverkų ir atraminės sienos remonto darbai, o kalbant apie likusius šlaitus, nebūtinai visur bus reikalingos tokios pačios priemonės, gali skirtis ir techniniai sprendimai. Viskas priklausys nuo parengto projekto sprendinių“, – tvirtino ji.
Po 2016 metais įvykusių kelių Gedimino kalno nuošliaužų 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija.
Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
Po 2016 metų nuošliaužų deformuotas Gedimino kalno šlaito plotas sudarė 3 tūkst. kvadratinių metrų. Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir gruntas, o nuoslankos formuojasi technogeninio grunto sluoksnyje, kuris atsirado 1985–1990 metais ant Gedimino kalno šlaitų, siekiant atkurti pilies gynybinės sienos perimetrą užpylus 6 tūkst. kubinių metrų grunto.
Vietomis jo storis siekia net tris metrus. Toks supiltinis gruntas yra priskiriamas prie labai silpnų gruntų, turi daug organinės medžiagos, plytų nuolaužų ir kitų statybinių atliekų. Jis yra labai imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti.
Gedimino kalno tvarkybos darbus planuojama baigti 2022 metų pabaigoje.
