Lietuvos antidopingo agentūra jo metu pasidalijo geraisiais pavyzdžiais, sociologinio tyrimo rezultatais bei šokiruojančiais statistikos duomenimis.

Lietuvos antidopingo agentūra nuo 2023 metų šalyje tapo pagrindine koordinatore, atsakinga už kovą prieš manipuliavimą sporto varžybose, t. y. sutartus rezultatus bei nesąžiningą kovą.

„Pasaulinė praktika tokia, kad vis daugiau antidopingo agentūrų pasaulyje tampa sąžiningo sporto arba angliškai „integrity“ agentūromis. Vienais pirmųjų pavyzdžių tapo danai, suomiai, šiai dienai etikos sporto centras jau yra ir Estijoje, Kanadoje, o Australijoje – sąžiningo sporto (integrity) agentūra. Visos tos agentūros užsiima tiek antidopingu, tiek manipuliavimo sporto varžybose prevencija bei didelį dėmesį skiria sportininkų apsaugai, kad jie jaustųsi saugiai bei jų aplinkoje nebūtų priekabiavimo“, – sakė Lietuvos antidopingo agentūros patarėja Kornelija Tiesnesytė.

Kovai prieš manipuliavimą sporto varžybose renginio metu Lietuvos antidopingo agentūros atliktą tyrimą pristatė agentūros vadybininkas Aleksandras Kovalenka, šioje srityje sukaupęs jau 11 metų patirtį.

„Visų pirma, norėjome, kad šis renginys taptų pagrindu dialogui, susėdimui prie bendro stalo, beieškant, kaip kovoti prieš šį vėžį – korupciją sporte. Tą turime daryti visi kartu, ne atskirai. Turime kalbėti apie nepatogią temą, turime gydyti, kad sportas nenukentėtų, stadionai būtų pilni ir vaikai noriai eitų sportuoti, – kalbėjo A.Kovalenka. – Lietuvoje egzistuoja sutartos varžybos. Nesame išimtis, bet tikrai nesame šioje vietoje labai silpni, o kai kuriose vietose, sakyčiau, netgi stiprūs. Tačiau vengiame apie tai kalbėti, o visuomenė nori kalbėti, nori žinoti, tą ir parodė mūsų atliktas tyrimas.“

„Sportradar Integrity Services“ duomenimis, 2022 metais 92-ose šalyse bei 12-oje sporto šakų aptikta galimai 1212 galimai sutartų rungtynių. Daugiausia jų – Europoje (630 atvejai). Ne išimtis ir Lietuva: praėjusiais metais Lietuvos futbolo federacija iš pirmos lygos pašalino „MML City“ ekipą, o dar anksčiau iš A lygos buvo pašalintos arba pačios pasitraukė Pakruojo „Kruoja“, „Palanga“, Klaipėdos „Granitas“ bei Klaipėdos „Atlantas“.

Manipuliacija sporto varžybose buvo užfiksuota iš antros Lietuvos religijos – krepšinio – rungtynėse: į skandalus buvo įsivėlę tiek Lietuvos krepšinio lygos, tiek Nacionalinės krepšinio lygos žaidėjai ar klubai.

„Tikėtis, kad Lietuva yra išimtis ir Lietuvoje nieko nėra būtų naivu. Galbūt tas reiškinys nėra labai dažnas, bet problema egzistuoja: skirtingose sporto šakose ji pasireiškia skirtingu lygiu. Turime žinių, kad 2014-2015 bei 2019 metais Lietuvos futbolas turėjo daug problemų, tačiau dabar šiuo klausimu jis yra susitvarkęs. Šiai dienai vidutiniškai per mėnesį sykį sulaukiame tam tikro signalo, kad pasitaiko su lažybų ir koeficientų svyravimu susijusių klaustukų. Į šį faktą negalime žiūrėti pro pirštus“, – teigė K.Tiesnesytė.

Lietuvos antidopingo agentūra siekia tapti tarpininke tarp šalies sporto federacijų bei teisėsaugos. 2023 metais agentūra atliko sociologinę apklausą, kurioje dalyvavo sportininkai, treneriai, sporto aistruoliai, teisėjai, sporto žurnalistai ir kiti su sportu susiję asmenys. Net 15,5 proc. apklaustųjų nurodė, jog buvo tapę manipuliavimo sporto varžybose liudininkais.

Tiesa, dauguma respondentų teigė nežinantys, į ką kreiptis, sužinojus apie sutartą varžybų baigtį. Net 87,8 proc. apklaustų sporto pasaulio ir plačiosios visuomenės atstovų pageidauja, kad būtų pateikiama daugiau informacijos bei vyktų daugiau viešų diskusijų apie manipuliavimą sporto varžybomis.

„Šiai dienai problema ta, kad jei kalbėsime apie ikiteisminio tyrimo institucijas, tai kaip tirti nusikaltimą jos moka. Tuo tarpu sporto organizacijos turi tvarkas, kaip taikyti disciplinarines procedūras. Agentūros tikslas yra sujungti du skirtingus upės krantus ir pastatyti tarp jų tiltą. Policija, ikiteisminis tyrimas kalba baudžiamojo proceso sąvokomis bei turi savo ribojimus. Bet tam, kad tas procesas prasidėtų, mums reikia turėti tam tikras žinias, informaciją, pagal kurią būtų galima daryti pakankamai patikimas išvadas“, – aiškino K.Tiesnesytė.

Lietuvos antidopingo agentūra viliasi ne tik sporto organizacijų, bet ir atsakingų piliečių bendradarbiavimo. Kiekvieną, pastebėjusį manipuliavimą sporto varžybose, kviečiame apie tai informuoti Antidopingo agentūrą el. paštu info@antidopingas.lt.

Kaip ketvirtadienį pranešė VTEK, nustatyta, kad 2020 metų kovo-liepos mėnesiais K. Tiesnesytė vizavo tris įsakymus, kuriais Lietuvos antidopingo agentūrai (LAA) skyrė lėšų iš valstybės biudžeto, bei dvi juos įgyvendinančias sutartis.

Neišlaukusi metų, šių metų sausį, ji įsidarbino LAA.

VTEK teigimu, pagal galiojančias nuostatas, jei einant pareigas valstybinėje tarnyboje asmuo tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus dėl juridinio asmens priežiūros, kontrolės, finansavimo ar turto, tuomet šis asmuo vienus metus negali eiti pareigų minėtajame juridiniame asmenyje.

Komisija akcentuoja ir tai, jog viceministrės viza turėjo lemiamos reikšmės finansavimo skyrimui: ministras įsakymus pasirašo tik esant viceministro vizai. Pastaroji yra ir viceministro valios išraiška, rodanti pritarimą parengtam įsakymui.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, VTEK siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministrei imtis prevencinių veiksmų, kad ministerijoje pareigas baigiantys eiti valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys būtų papildomai informuojami apie šio jiems taikomus apribojimus pasibaigus tarnybai.

Tyrimas atliktas gauto pranešimo ir papildomai gautos informacijos pagrindu.

Viceministrės pareigas K. Tiesnesytė ėjo nuo 2019 metų balandžio iki praėjusių metų pabaigos, kai vadovauti ministerijai po Seimo rinkimų pradėjo Jurgita Šiugždinienė.

Anksčiau K. Tiesnesytė yra vadovavusi buvusiam Kūno kultūros ir sporto departamentui, kur dirbo ir vyresniąja patarėja, vadovavo Teisės ir bendrųjų reikalų skyriui, dirbo įvairiose ekspertų grupėse.

Lietuvos antidopingo agentūros interneto svetainėje skelbiama, kad K. Tiesnesytė eina patarėjos pareigas.

Tyrimus nutraukė

Komisija trečiadienį vykusiame posėdyje taip pat nutraukė tyrimus dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės bei aplinkos ministro Simono Gentvilo elgesio.

Toks sprendimas priimtas nustačius teisinio reguliavimo nesuderinamumą.

VTEK tyrė aplinkybes, kai šie valstybės politikai galbūt sprendė su savo nusišalinimu susijusius klausimus. Šių metų kovą ir balandį į Vyriausybės posėdžius buvo teikti ir svarstyti trys nutarimo projektai, kuriais siūlyta priimti J. Šiugždinienės ir S. Gentvilo nusišalinimus. Aplinkos ministras nusišalino nuo sprendimų, susijusių su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), kol pastaroji pabaigs jo privačiose statybose įvykusios avarijos tyrimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė nusišalino nuo tam tikrų sprendimų, susijusių su savo buvusia darboviete – Kauno technologijos universitetu (KTU).

J. Šiugždinienė ir S. Gentvilas dalyvavo Vyriausybės posėdyje priimant šiuos nutarimo projektus, o po to pasirašė jau priimtus nutarimus.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nustato, kad nusišalinimą pareiškęs asmuo jokia forma negali toliau dalyvauti atliekant tarnybines pareigas tais klausimais, kuriais nusišalino. Taigi, formaliai vertinant, šių ministrų veiksmai neatitinka šio teisės akto nuostatų.

Tačiau Vyriausybės įstatymas nurodo, kad Vyriausybės nutarimus turi pasirašyti ne tik ministras pirmininkas, bet ir atitinkamos valdymo srities arba nutarimo projektą pateikusiai ministerijai vadovaujantis ministras, nepaisant to, ar jis dalyvavo posėdyje ir kaip balsavo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad vertinant elgesį pirmenybė teiktina ne jo formai, o turiniui ir gėriui, kurį gina Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. VTEK vertinimu, tirtuoju atveju svarbu, kad J. Šiugždinienė ir S. Gentvilas, siekdami išvengti interesų konflikto regimybės ir laikydamiesi įstaigų vadovams taikomų aukštesnių elgesio standartų, išreiškė valią nusišalinti. Šią savo valią jie išreiškė tiek raštu nutarimo projektų lydraščiuose, tiek žodžiu Vyriausybės posėdyje.

Nusišalinimas buvo išankstinis, pareikštas prevenciškai, kadangi jį priimant posėdyje nebuvo sprendžiami tiesiogiai su VTPSI arba KTU susiję klausimai. Įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei teisinio reguliavimo priešpriešą, VTEK siūlo Vyriausybei imtis prevencinių veiksmų bei nusistatyti tvarką, užtikrinančią, kad Vyriausybės nariai, pareiškę nusišalinimą, nedalyvautų sprendžiant šio nusišalinimo priėmimo ar nepriėmimo klausimą.

VTEK taip pat įregistravo tris naujus lobistus: UAB „Heston Airlines“, asociaciją Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga bei Baltijos išorinės reklamos firmų asociacijos pirmininką Artūrą Štaudę. Sprendimai priimti atsižvelgus į gautus šių asmenų prašymus.

Susitikime dalyvavo Lietuvos automobilių sporto federacijos, Lietuvos motociklų sporto federacijos, kitų visuomeninių organizacijų, sporto klubų atstovai. „Kačerginės trasa garsėja legendomis – geromis ir blogomis. Tikiuosi, kad trečias mėginimas atgaivinti šį svarbų objektą bus sėkmingas“, - kalbėjo viceministrė.

Pereinamajam laikotarpiui paskirtos dvi „auklės“: turtą patikėjimo teise valdys ir ieškos koncesininko Lino Tubelio vadovaujamas Lietuvos sporto centras, o viešajai įstaigai „Nacionalinis žiedas“ laikinai vadovaus direktorius Žygimantas Šeštokas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra didžiausia „Nacionalinio žiedo“ dalininkė, turinti tris balsus, todėl ji ir inicijavo sprendimus. Vieną balsą turinti Kauno miesto savivaldybė nusprendė savo dalį parduoti aukcione.

Kauno rajono savivaldybė irgi turi tik vieną balsą, tačiau  meras Valerijus Makūnas patikino, kad Kauno rajonas yra pasiryžęs toliau dalyvauti objekto valdyme. „Kačerginės trasa yra mūsų teritorijoje, todėl jaučiamės atsakingi už šio unikalaus objekto ateitį“,- tvirtino meras.

Jis pastebėjo, kad automobilių lenktynės savo populiarumu nenusileidžia aukšto lygio krepšinio varžyboms, todėl šią vietą būtina gaivinti. „Kačerginė galėtų tapti techninių sporto šakų sostine.  Norėtųsi, kad trasa tarnautų ne tik sportui, bet ir įvairiems renginiams, kad joje atsirastų vietos ir jaunimui, ir automobilių sporto veteranams. Deja, iki šiol dirbusio direktoriaus veikloje pasigedau darnos, glaudesnio ryšio su sporto bendruomene, ūkiškumo“, - kalbėjo V. Makūnas.

Tikrins finansinę situaciją

Kauno rajono savivaldybė jau investavo į trasos infrastuktūrą daugiau kaip 135 tūkst. eurų, taip pat parengė Gaižinėlių kaimo Nemuno gatvės rekonstrukcijos techninį projektą. Prie trasos gaivinimo ženkliai prisidėjo ir Kauno miesto savivaldybė, buvęs Kūno kultūros ir sporto departamentas, tačiau šių pastangų nepakako.

Nuo 2016 m.  VšĮ „Nacionalinis žiedas“ vadovavęs direktorius Arūnas Samochinas nesugebėjo rasti koncesininko, o jo veikla dalininkams sukėlė įtarimų.

Daug pastabų buvusiam direktoriui išsakė ir šia trasa besinaudojantys Lietuvos motociklų sporto federacijos prezidentas Robertas Benediktavičius, sporto klubo „CR Moto“ vadovas Jaroslavas Buinauskas, kiti visuomenininkai. Sportininkai guodėsi, kad jiems tekdavo savo lėšomis lopyti trasos duobes, rūpintis saugumu, ieškoti šiukšliadėžių.

Federacijų atstovai taip pat prašė būti įtraukiami sprendžiant trasos licencijavimo klausimus.

K. Tiesnesytė patikino, kad 2020 metams sudarytos sutartys su „Nacionaliniu žiedu“ galios ir pažadėjo į trasos problemų sprendimą įtraukti sporto bendruomenės atstovus.

„Pirmaeilis uždavinys – atlikti išsamų auditą, išsiaiškinti viešosios įstaigos finansinę situaciją. Po to svarstysime ar „Nacionalinį žiedą“ tikslinga palikti, ar ieškoti kito valdymo modelio. Taip pat turime išpirkti Kačerginės trasos teritorijoje esantį privatų sklypą, o svarbiausia – rasti koncesininką, kuris trasą įveiklintų“, - pabrėžė viceministrė.

Atnaujina sporto aikštynus

K. Tiesnesytė kartu su meru V. Makūnu, jo pavaduotoju Pauliumi Visocku ir administracijos direktoriumi Šarūnu Šukevičiumi aptarė ir kitus Kauno rajono sporto infrastuktūros projektus.

V. Makūnas informavo, kad Kauno rajone yra 54 sporto aikštynai, iš jų 80 proc. – renovuotų. Garliavoje kartu su Lietuvos futbolo federacija jau pradėtas įrenginėti tarptautinius standartus atitinkantis futbolo stadionas.

Atnaujinimo sulauks Kulautuvos, Zapyškio, Babtų, kiti sporto aikštynai, Čekiškėje bus įrengtas kartodromas.

Pagal PPP projektą planuojama atnaujinti Mastaičių baseiną. Čia mokomi plaukti visi Kauno rajono antraklasiai, baseinu aktyviai naudojasi vietos bendruomenė.

Aptartos ir Garliavos sporto centro panaudojimo galimybės.

Viceministrė Kornelija Tiesnesytė BNS sakė, kad ministerijos rekomendacija – nustatyti, jog prioritetas skirstant lėšas būtų teikiamas vadinamosioms STEAM programoms, t.y. gamtos mokslų ir technologinių pakraipų būreliams, nes dabar didžiąją dalį sudaro sporto ir menų kryptys.

„Taip pat išskirtas prioritetas yra jautresnių socialinių grupių vaikams. Vėlgi, turėtų būti analizuojama, žiūrima informacija, kokie vaikai gali dalyvauti programose. Jei būtų konkurencija, kalbama apie tai, kad šios grupės vaikams būtų prioritetas – raštu tai įtvirtinta“, – teigė viceministrė.

2020-aisiais ministerija savivaldybėms turėtų skirti 12 mln. eurų neformalaus ugdymo finansavimui. Šios lėšos nėra numatytos valstybės biudžete, tikimasi, kad parama atkeliaus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Tokia parama savivaldybėms skiriama nuo 2015 metų. Kai kurios savivaldybės prie šio krepšelio prisideda savo lėšomis.

Ministerija rekomendacijomis taip pat siūlo leisti į 15 eurų krepšelius pretenduoti ir profesinėms mokykloms. Pasak ministrės, jos turi geras technines bazes ir infrastruktūrą, todėl gali, pavyzdžiui, vykdyti automechanikos ar maisto ruošos užsiėmimus.

Savivaldybės iki šiol buvo pačios nusistačiusios prioritetus skirstant šią paramą. Ministerija, pasak K. Tiesnesytės, siekia nustatyti bendrą nacionalinį prioritetą.

„Bet jei savivaldybėse yra kitokia situacija, savivaldybės turi tą laisvę koreguoti prioritetus pagal savo situaciją“, – tvirtino ji.

Po šių rekomendacijų savivaldybėse pasigirdo kritikos, kad lėšų visiems neužteks, todėl kai kurie vaikai gali patirti diskriminaciją.

„Man sudėtinga netgi suprasti kalbas apie rūšiavimą, kai vaikas turi arba specialių poreikių, ar yra iš socialiai remtinos šeimos, kai jam suteikiamas prioritetas. Kai kalbame apie valstybės gerovę, apie atskirties mažinimą, tą pasipiktinimą sudėtinga suprasti“, – teigė viceministrė.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo klausimais Jonas Mickus sako, kad saugikliai įvesti, nes nėra galutinio aiškumo dėl finansavimo.

„Kol kas jokių garantijų nėra, kol kas pinigų neformaliajam švietimui dar nėra, bet planuoja jas gauti iš europinių lėšų. Čia yra ruošiamasi: jei bus gerai, bus pinigai ir to aprašo, tų rekomendacijų nereikės“,– sakė jis.

K. Tiesnesytės teigimu, tik vienintelėje Lazdijų rajono savivaldybėje 80 proc. vaikų lanko būrelius, kitose savivaldybėse būrelius lanko apie pusę ar tik šiek tiek daugiau moksleivių.

„Tai, iš tiesų, jau ir šiandien yra ne tiek daug dalyvaujančių, gal ne visi ir gali, yra ir laiko klausimas, kitiems gal kyla susisiekimo iššūkių. Siekiamybė yra, kad dalyvautų visi, bet šiandien dar yra kur padirbėti, kad tas dalyvavimas būtų didesnis“, – kalbėjo viceministrė.

„Kitiems metams planuojama, kad pajudėsime normaliu tempu ir apie kovo mėnesį galima tikėtis, kad projektai būtų įvertinti ir tuo pačiu paskirstyti pinigai“, – po spaudos konferencijos Seime žurnalistams trečiadienį sakė viceministrė.

Kaip skelbia Švietimo ministerija, šiemet Sporto rėmimo fondą sudarė 13,2 mln. eurų, jie padalinti rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje.

„Šių metų vėlavimas siejamas su tuo, kad Sporto įstatymas įsigaliojo šių metų sausio pirmą dieną. Vėlavimas yra šių metų iššūkis“, – teigė K. Tiesnesytė.

Pasak jos, netrukus ketinama paskelbti kvietimą teikti paraiškas kitų metų finansavimui gauti.

Kvietimas turėtų būti paskelbtas iki spalio 31 dienos, o paraiškas bus galima teikti apie kelis mėnesius.

Šiemet integravus Kūno kultūros ir sporto departamentą į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, pinigai sportui paskirstyti pagal naują tvarką.

Vėlavimas paskirstyti pinigus šiemet sukėlė kai kurių sporto bendruomenės atstovų nepasitenkinimą, taip pat kai kurie piktinosi negavę finansavimo.

Švietimo ministerijos duomenimis, šiemet sulaukta 1394 paraiškų, tinkamomis pripažintos 1053 paraiškos.

Gavo Seimo nario žmonos įstaiga

Švietimo ministerija anksčiau teigė, kad paraiškas vertino „kelios dešimtys išorės ekspertų“, tačiau rugsėjį kai kurios paraiškos vertintos iš naujo – išleisti nauji ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymai.

Po pakartotinio vertinimo 38,4 tūkst. eurų sporto inventoriui ir įrangai įsigyti su projektu „Sveikame kūne – sveika siela“ gavo Šakių sporto klubas „Audra“, vadovaujamas Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko „valstiečio“ Kęstučio Smirnovo žmonos Gintarės Bubnytės-Smirnovienės.

Pasak viceministrės K. Tiesnesytės, šį projektą iš pradžių ekspertai įvertino teigiamai kaip atitinkantį finansavimo kriterijus, tačiau vėliau jo tinkamumą dar svarstė ministerijos sudaryta Sporto projektų komisija.

„Projektas buvo įvertintas balu, kuris atitiko reikalavimus, jis buvo sąraše, tada komisija nurodė motyvus, kad projektas turi būti teikiamas persvarstyti. Po pakartotinio ekspertų vertinimo balas šiek tiek sumažėjo, turbūt dabar tiksliai nepasakysiu, bet iš principo jis vėl buvo teikiamas kaip tinkamas, nes, matyt, projektas yra geras“, – sakė K. Tiesnesytė.

Iš viešai prieinamų ministro A. Monkevičiaus įsakymų matyti, kad rugpjūčio 12 dienos įsakyme šio projekto tarp finansuojamųjų nebuvo, tačiau jis įtrauktas į sąrašą, sudarytą po pakartotinio vertinimo.

Tuo metu K. Smirnovas po spaudos konferencijos trečiadienį BNS teigė nežinojęs, kad žmonos vadovaujama įstaiga siekia Sporto rėmimo fondo finansavimo.

„Aš neprivalau žinoti ir neturiu laiko domėtis teikia ar neteikia. Manau, kad jie teikia ir daugiau projektų. Ir aš, kaip jums sakau, tai mano žmona neturi teisės dalyvauti darbo rinkoje? Aš oficialiai nežinojau to dalyko“, – tvirtino Seimo narys.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos duomenimis, tai, kad jo žmona vadovauja minėtai įstaigai, K. Smirnovas yra deklaravęs.

Seimo nario žmona BNS teigė, kad projektu siekiama įsigyti treniruoklių sporto salei, lauko aikštynui, krepšinio lankų ir kitų priemonių. Ji teigė, kad įstaiga nuolat teikia paraiškas gauti finansavimą.

„Kiekvienais metais mes teikiame projektus visur, kur tik yra skelbimai, kur yra su sportu susiję“, – teigė G. Bubnytė-Smirnovienė.

Ji sakė nežinanti, kodėl iš pradžių projektas nebuvo finansuojamas, o vėliau gavo finansavimą.

„Aš nesu apie tai informuota“, – sakė Seimo nario žmona.

Šią savaitę dėl Sporto rėmimo fondo lėšų į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) kreipėsi „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

„Jokios korupcijos apraiškos negali būti toleruojamos ir jeigu viešumoje pasirodžiusi informacija apie galimai neskaidrų finansavimą pasitvirtins, reikalausime visų susijusių asmenų atsakomybės“, – pranešime šią savaitę buvo cituojamas R. Karbauskis.

Jo frakcijos ir partijos kolega K. Smirnovas teigė palaikantis tokį lyderio žingsnį.

„Labai teigiamai vertinu, mes apie tai kalbėjome, kad taip reikia daryti. Reikia įvertinti, ar tikrai viskas yra skaidriai, kaip mes tikimės“, – sakė Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas K. Smirnovas.

Nuo 2018 metų K. Tiesnesytė ėjo Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus pareigas, taip pat čia dirbo vyresniąja patarėja.

Prieš tai KKSD ji vadovavo Teisės ir bendrųjų reikalų skyriui, taip pat ji yra dirbusi įvairiose sporto srities ekspertų grupėse.

Vilniaus universitete K. Tiesnesytė yra įgijusi sociologijos bakalauro, taip pat teisės bakalauro ir magistro laipsnius.