Išgyventi negandas

Apie tokias kovas, apie būdą išgyventi netekties ir patyčių kontekste, kalba 11-ojo Tarptautinio Kauno kino festivalio filmas "Aš kovoju su milžinais" (I Kill Giants, rež. Anders Walter, 2017 m.). Jei paklaustumėte žmogaus, patyrusio smurtą, jis nepasakytų "būčiau ištvėręs ir daugiau" – pažeminimas, kaip ir netektis, dažniausiai išgyvenami skausmingai ir tyliai. Taip tyliai, kad sunku pastebėti, nebent sąmoningai ieškosite ženklų vaiko sąsiuvinio paraštėse, užrašų knygelėje, žvilgsnyje laukiant autobuso, ar krūptelėjime, kai jam geriant pusryčių arbatą, netikėtai paliesite petį. Tiek vaiko, tiek suaugusiojo patirtys ir išgyvenimai, patiriant pažeminimą, ar artimojo netektį – panašūs. Skiriasi tik turimas potencialas – suaugusiam dažnai lengviau rasti būdą viską išgyventi, o vaiko baimė yra didesnė, fantazija tikresnė. Jis greičiau užsidaro savame pasaulyje.

Misija – išgelbėti pasaulį

Skaudžių dalykų aptarimui pirmiausia reikalinga pralaužti tylą. Filmas "Aš kovoju su milžinais" gali būti šio veiksmo įrankis analizuojant patyčių temą su vaikais. Nors filmo prodiuseriai dirbo su legendiniais "Hario Poterio" filmais – magijos ir veiksmo čia nedaug. Juosta sukurta pagal tarp paauglių populiarią to paties pavadinimo J.Kelly ir K.Niimura grafinę novelę.

Veiksmas vyksta nedideliame miestelyje Niujorko apylinkėse, kur mediniame pakrantės name gyvena šeima su trimis vaikais. Jauniausioji, Barbara (akt. Madison Wolfe) – protinga, gero humoro jausmo nestokojanti vidurinės mokyklos mokinė, puiki regbio žaidėja. Ji taip stipriai įsijaučia į įvykius savo vaizduotėje, jog tai pradeda griauti jos realų pasaulį bei žeisti artimiausius žmones. Mergaitė fantazijose kovoja su milžinais ir tiki, kad jos misija – apsaugoti žmoniją. Šią kovą apsunkina bendraamžės Taylor (akt. Rory Jackson) smurtas, patiriamas mokykloje. Pažintis su mokyklos psichologe Molle (akt. Zoe Saldana) ir draugystė su bendraamže Sophia turėtų padėti, bet viskas nėra taip paprasta. Barbara nejučia perima smurtautojos vaidmenį. Įvykiai mergaitės gyvenime tampa nevaldomi.

"Aš kovoju su milžinais" neabejotinai sukuria audrą žiūrovo viduje ir paveikia stipriau nei bet koks įtemptas filmas. Kūrinyje vaizduojama smurto tema kelia daug klausimų: ar yra skirtumas tarp smurtaujančių mergaičių ir berniukų? Ar yra pateisinimas smurtui? Ar vaikas, išgyvenantis tragediją, yra mažesnis smurtautojas už tą, kuris tampa skriaudėju dėl to, kad jaučiasi nevisavertiškai? Kiek reali būtų tokia situacija jūsų šeimoje, kieme, būrelyje, mokykloje? Kaip reaguotumėte pagrindinių herojų vietoje?

Kovoti lengviau, nei kalbėtis

Kontrastingas pagrindinės herojės charakteris, sukurtas dar grafinėje novelėje, neabejotinai yra stiprioji filmo pusė. Dauguma paauglius auginančių tėvų patvirtintų, kad bręstantis jaunas žmogus – tarpinėje stotelėje tarp vaiko ir suaugusioje – nėra pati maloniausia kompanija. Filmo rėmėjai norėjo sušvelninti Barbaros personažą, palikti daugiau geros mergaitės bruožų. Bet paaugliai – ne švelnūs pūkuoti padarėliai. Kenčiantis paauglys, prieš priimdamas pagalbą, dažnai pirmiausia įskaudins savo gelbėtoją. Gerai, kad šio filmo kūrėjams pakako drąsos palikti aštrius Barbaros charakterio bruožus, o žiūrovams buvo suteikta galimybė, išgyventi filmą ir būti taikliai sužeistiems. Filme yra fantastikos elementų, tačiau jie techniškai ir emociškai užleidžia vietą žmogiškai jausmų paletei: koncentruotai dozei jautrumo, emocijų ir empatijos. Skaudus, bet skaidrus finalas padeda pajusti, jog vidinių "milžinų" pasaulis yra arčiau, nei numanome. Galbūt jis visai čia pat, ir jei pažvelgsite, pamatysite jo ženklus, o gal ir pačius milžinus. Tik jėgų užmegzti dialogą su jais reikės gerokai daugiau, nei kilti į kovą.

"Gyvybė kartu yra ir mirtis. Džiaukis, kol ją turi ir būk pasiruošęs paleisti, kai ateis laikas. Neigti pabaigą – tai neigti gyvenimą. Gali rinktis – skęsti ar išplaukti" – štai tokiu manifestu filmo milžinas ragina mus pasitikrinti savo vidinį pasaulį. Ir dar – pasimatuoti savo viltį gyventi, kad ir kas nutiktų.

Kas? Filmo "Aš kovoju su milžinais" seansas.

Kada? Rugsėjo 30 d. 16 val.

Kur? Kino centre "Cinamon".

TKKF rekomenduoja: rugsėjo 29 d.

"Kai aš buvau partizanas"

Programa "Kiną kuria žmonės". Rež. Vytautas V.Landsbergis, Lietuva, 2008 m., drama, 64 min., lietuvių k. su subtitrais anglų k.

Spektaklyje partizanų vadą vaidinantį aktorių apninka vizijos, kurios jį nukelia į praeitį. Priepuoliai kartojasi, todėl aktorius nukreipiamas pas Senį, gyvenantį sename malūne. Susitikimas su Seniu aktoriui tampa susitikimu su savo paties praeitimi.

*Renginyje dalyvauja filmo režisierius.

Rugsėjo 29 d. 14 val. KKC "Romuva"

******

"Kinšasos makambo"

Programa "Platus kampas". Rež. Dieudo Hamadi, Kongo Demokratinė Respublika, Prancūzija, Šveicarija, Vokietija, Norvegija, 2018 m., dokumentika, 75 min., anglų k. su subtitrais anglų ir lietuvių k., N-16.

"Kinšasos makambo" – tai pamąstymas iš epicentro apie politinio veiksmo reikšmę šiandienos pasaulyje ir apie tai, kokį vaidmenį jame atlieka valstybės sienos, didžiąja dalimi nubrėžtos kolonijinių jėgų.

Rugsėjo 29 d. 16 val. KKC "Romuva"

****

"Ursulos K.Le Guin pasauliai"

Programa "Platus kampas". Dokumentiniame filme užfiksuotas legendinės mokslinės fantastikos literatūros rašytojos Ursulos K.Le Guin paskutinis gyvenimo dešimtmetis. Tai istorija apie magišką moterį, įkvėpusią minias leistis į fantazijų pasaulį ir kurti.

* Filmą pristato svečias

Rugsėjo 29 d. 20.30 KKC "Tautos namai".