„Visuotiniame narių susirinkime verslo bendruomenė visada tariasi dėl artimiausių ketverių metų strateginių krypčių“, – apie renginio svarbą pasakojo Kauno PPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius. Profesionalų mintys, idėjos, įžvalgos yra itin reikšmingos planuojant rūmų veiklą, įgyvendinant jų misiją, viziją, strategines kryptis ir siekiant dar didesnio veiklos efektyvumo, didesnės pridėtinės vertės kūrimo verslo bendruomenei. Rūmų narių forumo tikslas – išgirsti narių lūkesčius ir įtraukti juos į rūmų veiklą.

„Per pastarąją kadenciją rūmai augo ir stiprėjo, padvigubėjo narių skaičius, padidėjo rūmų pripažinimas ir žinomumas“, – pasakojo Kauno PPAR prezidentas Z. Dargevičius. Pasak jo, bendradarbiaujama su valdžios institucijomis, vyksta įvairių renginių, pasitarimų. Prezidentas Z. Dargevičius pasidžiaugė, kad Kauno PPAR pagaliau turi nuolatinę pastogę – pavyko įsigyti patalpas pačiame Kauno centre, Gedimino gatvėje.

Per pastarąją kadenciją rūmai augo ir stiprėjo, padvigubėjo narių skaičius, padidėjo rūmų pripažinimas ir žinomumas.

Žvelgdamas į artimiausią ketverių metų kadenciją, jis minėjo norą išlaikyti pradėtų darbų ir rūmų augimo tęstinumą, kartu ir bendruomenės stiprinimą. „Kita vertus, keičiasi laikmetis, aplinka, todėl būtina išgirsti verslo atstovų nuomonę, ko dar reikėtų sėkmingam verslui“, – kalbėjo Z. Dargevičius. Jo nuomone, mažiau patirties turintiems verslams dar sunku suvokti tvarumo ir darnos reikšmę. Šiuo keliu eina didžioji dalis Europos šalių ir Lietuva negali atsilikti. „Spartesnis jūsų ir jūsų verslo augimas veikiant aktyvioje bendrystėje“, – organizacijos moto priminė Kauno PPAR prezidentas Z. Dargevičius.

Lyderis: Kauno PPAR prezidento Zigmanto Dargevičiaus sveikinimo kalba.

Kauno PPAR viceprezidentė, bendrovės „Aurita“ savininkė ir direktorė Vaida Butkuvienė priminė, kad tiek verslo, tiek valstybės ekonominis potencialas auga didėjant pajamoms, o viena pagrindinių pajamų rūšių valstybėje yra mokesčių mokėtojų lėšos. Didžiąją jų dalį sukuria verslas. „Jeigu verslui bus netinkamos veiklos sąlygos, neaiški teisinė ar mokestinė bazė, verslas buksuos – sustos investicijos, plėtra. Privalome reaguoti į visas valstybės sukurtas teisines bazes, kontrolės mechanizmus“, – kalbėjo V. Butkuvienė. Pasak Kauno PPAR viceprezidentės, argumentuotos pastabos naudingos ir valstybės institucijoms, kurių darbuotojai kartais nesupranta, kokios kliūtys trukdo įgyvendinti geras idėjas. Abipusis noras ištaisyti klaidas skatina bendradarbiavimą. „Mūsų bendruomenė tikrai yra labai aktyvi, nes verslas suinteresuotas turėti veiklai tinkamą aplinką“, – tikino Kauno PPAR viceprezidentė V. Butkuvienė.

Kauno PPAR viceprezidentas, bendrovės „Gulbelė“ akcininkas, valdybos pirmininkas ir direktorius Arūnas Tarnauskas mano, kad rūmai vis ryškiau matomi visame regione. Verslas pastaraisiais metais tapo aktyvesnis, o plėtra vyko labai sparčiai. Šiuo metu trečdalis Kauno PPAR narių įsikūrę rajonuose. „Džiugina tvirtėjanti struktūra. Visai neseniai rūmai turėjo vos vieną filialą, o dabar turi jau tris – Marijampolėje, Jonavoje ir Kėdainiuose, mažesniuose rajonuose veikia keturios atstovybės“, – pranešė viceprezidentas A. Tarnauskas. Rūmų matomumą didina ir parama kilnioms iniciatyvoms rajonuose, bendradarbiavimas su vietos savivaldybėmis.

Komanda: (iš kairės) Kauno PPAR viceprezidentai  UAB „Omniteksas“ valdybos narys Vydas Damalakas, UAB „Gulbelė“ akcininkas, valdybos pirmininkas ir direktorius Arūnas Tarnauskas, UAB „Aurita“ savininkė ir direktorė Vaida Butkuvienė, Kauno PPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius ir generalinė direktorė Olga Grigienė, Kauno PPAR viceprezidentas, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas dr. Mindaugas Misiūnas.

Kauno PPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius neabejojo, kad per strateginę sesiją išreikšti lūkesčiai ir pasiūlymai bus itin reikšmingi ateityje. „Viliamės, kad iškelti veiklos prioritetai padės suformuoti strategines kryptis, kurios bus patvirtintos per generalinę asamblėją. Kauno rūmai ir ateinančios kadencijos metu išlaikys augimo tęstinumą. Norime išgirsti visus. Mums labai svarbi kiekviena įmonė ir joje dirbantys žmonės“, – tikino Kauno PPAR prezidentas

Posėdžio tikslas

Kauno PPA rūmai sulaukė neeilinių svečių, kurie atsakingi už švietimo politikos formavimą ir įgyvendinimą. Gausi delegacija susitiko su KPPAR bendruomene. Susitikimo tikslas – išklausyti verslo bei švietimo įstaigų atstovų nuomonę apie vykdomas reformas.

Išvažiuojamajame posėdyje Kauno PPA rūmuose dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMS) viceministrė Agnė Kudarauskienė kartu su ja atvyko: ŠMS ministerijos mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas, ŠMS ministerijos studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė Laima Taparauskienė. Taip pat į Kauną atvyko LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Seimo narė Jurgita Šiugždinienė. Su ministerijos atstovais bei Seimo nariais Kauno verslininkai turėjo konstruktyvią diskusiją, o po jos surengtas ir LŠT, vadovaujamos prof. dr. Saulės Mačiukaitės-Žvinienės, išvažiuojamasis posėdis, kuriame pasidalinta įžvalgomis apie švietimo sistemos pokyčius bei galimas problemas. Taip sudaryta visapusiška komanda, kuri realiai daro įtaką švietimo politikos formavimui ir gali įsiklausyti į verslo pastebėjimus.

„Tikrai ne taip dažnai LŠT turi išvažiuojamuosius posėdžius. Kaune esame dėl to, jog šis miestas svarbus švietimo ir mokslo sektoriui. Darbotvarkės pagrindinis tikslas – pakalbėti apie švietimo ir mokslo sritį, aptarti partijų susitarimus dėl švietimo reformų iki 2030-tų metų. Šios dienos diskusija yra apie tai, o kas bus po to. Kokia turėtų būti švietimo sistema, kad užsibrėžti tikslai būtų pasiekti? Tai apima ir mokytojų algų klausimą, ir atitinkamą asmenų skaičių aukštajame moksle, pokyčiai profesiniame mokyme ir pan.“, – kalbėjo LŠT pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Ji tikino, kad vienas darbotvarkės klausimų – kolegijų jungimas su kitomis aukštosiomis mokyklomis. „Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriame keliami aukštesni reikalavimai ir kolegijoms. Vienas sprendimo būdų – kolegijų sujungimas ir jų mokslo potencialo gerinimas. Lietuva nėra tokia didelė, todėl tikrai galimas aukštųjų mokyklų jungimas. Tačiau kaip tas jungimas vyks, dabar ir keliami klausimai. Dabar visoms kolegijoms reikia susimąstyti, kaip jos užtikrins mokslo portfelį, kurį pirmiausia sudaro ne infrastruktūra, o mokslo žmonės, kurie daro tyrimus, teikia juos verslui ir pan. Universitetai tokias sistemas turi jau ne vieną dešimtmetį, tad gal vienas iš sprendimo būdų ir būtų, kad universitetai su kolegijomis pasidalytų savo kompetencijomis“, – kalbėjo LŠT pirmininkė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Verslo ir švietimo bendrystė

Posėdžio nariai akcentavo, jog švietimo įstaigos turi glaudžiai bendradarbiauti su verslu, atliepti trūkstamų specialistų poreikius, užtikrinti studijų kokybę.

„Džiaugiuosi, kad į Kauną prekybos, pramonės ir amatų rūmus pavyko pakviesti garbingus asmenis, kurie realiai daro politinius sprendimus švietimo srityje. LŠT neatsitiktinai atvyko į Kauną, nes Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai jungia 836 įmones. Mūsų bendruomenė stipri ir nuolat auganti, todėl turime daug ką pasakyti, dėl šiuo metu vykdomos pertvarkos, liečiančios tiek profesinio mokymo, tiek kolegijų bei universitetų bendruomenes, todėl mes galime išreikšti tiek patariamąją, tiek ir ekspertinę nuomonę, kelti klausimus apie galimas reformos rizikas“, – apie LŠT vizito Kaune svarbą kalbėjo KPPAR tarybos narys Mindaugas Misiūnas.

Džiaugiuosi, kad į Kauną prekybos, pramonės ir amatų rūmus pavyko pakviesti garbingus asmenis, kurie realiai daro politinius sprendimus švietimo srityje.

Pasak jo, rūmų filialų tarybose, verslo vadovų ir personalų klubuose nuolat vyksta diskusijos dėl švietimo reformų, rengiamos diskusijos, kaip būtų galima gerinti švietimo sistemos kokybę.

„Mintys, kurios atsiranda tarp įvairių organizacijų atstovų, siekiame jas perduoti švietimo politiką formuojantiems asmenims. Iš tiesų verslo atstovai gali padėti Seimo nariams priimti teisingus sprendimus ir įsiklausyti į ekspertų teikiamas įžvalgas“, – apie bendradarbiavimo svarbą pridūrė Kauno rūmų tarybos narys M. Misiūnas.

Verslo nerimas

KPPAR generalinė direktorė Olga Grigienė akcentavo, jog švietimo temoms skiriamas didelis dėmesys, nes vykdant nuolatines švietimo sistemos pertvarkas, svarbu nepamiršti regionų. Šiuo metu regionuose veikia kolegijos, kurios per eilę metų jau išgrynino savo sritis, tačiau siekiant sujungti švietimo įstaigas, kyla klausimų, ar tikrai tokios pertvarkos pasiteisins.

„Daugeliu aspektų verslas pritaria švietimo reformai, tačiau kol kas yra ir pilkųjų zonų, neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, kolegijas prijungti prie veikiančių universitetų. Šiuo atveju kyla klausimų, kaip stiprinamas regionas, jei jame nelieka kolegijos. Ar neatsitiks taip, kad regionuose prarasime ir kolegines studijas, ir neatsiras naujų universitetinių studijų. Tokios pertvarkos dar reikalauja gilesnio pagrindimo, kaip tai vyks ir kokios bus reformos pasekmės“, – kalbėjo O. Grigienė.

KPPAR generalinė direktorė iškėlė dar kelis verslui rūpimus klausimus. Verslai turi nerimo dėl koleginių studijų, mat kai kurios kolegijos turi labai specifines kryptis, tokias kaip agro studijos, viešosios paslaugos ir pan., todėl kol kas neaišku, kaip universitetai galės tokias studijas vykdyti.

„Kolegijos – arčiau verslo, jos gali atliepti verslo poreikius čia ir dabar, o universitetai labiau orientuoti į mokslo studijas, tyrimus ir pan.“, – toliau verslui rūpimus klausimus dėstė Kauno rūmų generalinė direktorė O. Grigienė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

M. Misiūnas antrino sakydamas, kad reforma gali iškreipti sistemą, nes prijungus kolegijas prie universitetų, pastariesiems teks persiorientuoti ir vykdyti kolegines studijas.

„Galbūt galima reformą organizuoti kitaip ir kolegijas jungti tarpusavyje, o ne su universitetais“, – pasiūlymą iškėlė KPPAR tarybos narys.

LŠT susitikimo su verslo bendruomene metu sutarta, jog siekiant užtikrinti švietimo kokybę, įgyvendinti aukštojo mokslo reformas, būtinas tolimesnis bendradarbiavimas. Tokie susitikimai leidžia tiek verslui, tiek šveitimo sistemos atstovams išsakyti savo pastebėjimus tiems, kas realiai Lietuvoje formuoja švietimo politiką. Todėl tikimasi, kad ir toliau bus išlaikytas darbų tęstinumas ir sudarytos galimybės išgirsti įvairių visuomenės atstovų nuomones.

Glaudesni ekonominiai ryšiai

Forumo dalyvius sveikino JAE prekybos ir pramonės rūmų federacijos vicepirmininkas, Šardžos prekybos ir pramonės rūmų pirmininkas J. E. Abdullah Sultanas Al Owaisas, Lietuvos ambasadorius JAE Ramūnas Davidonis ir Kauno PPAR prezidentas Z. Dargevičius.

Verslo forumo metu buvo pasirašyta Lietuvos ir JAE verslo tarybos steigimo sutartis tarp Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ir JAE prekybos ir pramonės rūmų federacijos.

Įsteigtos Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų verslo tarybos tikslas – sustiprinti dvišalius ekonominius santykius, auginti investicijų srautą tarp abiejų šalių, kurti glaudesnius tarpusavio prekybos ryšius, organizuojant vizitus ir teikiant paramą Lietuvos ir JAE įmonėms, ypač prekybos ir pramonės sektoriuose.

Komanda: Kauno PPAR prezidento Z. Dargevičiaus vadovaujama 30 verslininkų delegacija iš Lietuvos lankėsi Šardžos prekybos ir pramonės rūmuose.

Susitikime su J. E. Abdullah Sultanu Al Owaisu KPPAR prezidentas Z. Dargevičius ir ambasadorius R. Davidonis aptarė tolesnę Lietuvos ir JAE verslo tarybos veiklą, investicijų ir prekybos ryšių tarp abiejų šalių verslų skatinimą ir planuojamus vizitus.

Beveik 30 skirtingiems sektoriams atstovaujančių įmonių, kurios yra Kauno ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų narės, dalyvavo forumo metu vykusiuose dvišaliuose verslo susitikimuose (B2B). Juose Lietuvos ir JAE įmonių atstovai aptarė bendradarbiavimo  perspektyvas, investicinius mainus, dalyvavimą JAE ir Lietuvoje vykstančiose parodose ir renginiuose.

Misija į Omano Sultonatą

Prieš vizitą į JAE Lietuvos verslininkų delegacija lankėsi Omano Sultonato sostinėje Maskate. Kartu su delegacija, kuriai vadovavo KPPAR prezidentas Z. Dargevičius, su verslo misija į Omano Sultonatą vyko ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Draugystė: (iš kairės) A. Armonaitė, Kauno PPAR Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus atstovė Ingrida Braziūnienė ir KPPAR prezidentas Z. Dargevičius įteikė dovaną Omano prekybos ir pramonės rūmų pirmininkui Faisalui Abdullah Al Rawasui.

Vizito metu Lietuvos delegacija susitiko su Omano prekybos ir pramonės rūmų pirmininku Faisalu Abdullah Al Rawasu ir Omano prekybos, pramonės ir investicijų skatinimo ministru Qaisu bin Mohammedu Al Yousefu. Susitikimuose buvo aptartos tolesnio abipusio bendradarbiavimo tarp abejų prekybos rūmų perspektyvos ir galimybės Lietuvos verslininkams.

Ryšiai: Kauno PPAR prezidento, LPPARA viceprezidento Z. Dargevičiaus vadovaujama verslininkų delegacija iš Lietuvos svečiavosi Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų verslo forume.

Balandžio 30 d. Lietuvos delegacijos atstovai dalyvavo Omano prekybos ir pramonės rūmų organizuotame pirmajame Omano Sultonato ir Lietuvos verslo forume. Maskate Lietuvos verslininkai taip pat susitiko su Omano Sultonato lietuvių bendruomene. Be to, verslo misijos metu įmonių iš Lietuvos atstovai turėjo galimybę apsilankyti didžiausiose Maskate įsikūrusiose įmonėse ir dalyvavo B2B renginyje su Omano verslininkais, kur mezgė naujus bendradarbiavimo ryšius.

Misija: Lietuvos verslo atstovai taip pat lankėsi Omano prekybos ir pramonės rūmuose.

Verslo misijoje dalyvavo Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, viceministras Karolis Žemaitis ir Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ir Omano Sultonatui Eitvydas Bajarūnas.

Neeiliniai metai

Šie metai verslo bendruomenei nestokojo iššūkių, tačiau KPPAR prezidentas džiaugiasi, kad pavyko rasti kūrybiškų sprendimų, kurie leido įveikti šiuos išbandymus ir toliau plėtoti verslus.

KPPAR – didžiausia regiono verslo bendruomenė Lietuvoje, vienijanti beveik 800 narių, turinčių apie 50 tūkst. darbuotojų. Tad natūralu, kad šios bendruomenės pasiekimai tampa vis labiau matomi ir vertinami. Artėjant gražiausioms metų šventėms, KPPAR tradicinis verslo bendruomenės vakaras buvo ne tik sveikinimo už šių metų laimėjimus ir pasiekimus, bet ir padėkos renginys, skirtas visiems Rūmų bendražygiams už tvirtą bendrystę ir pasitikėjimą.

„2022-ieji – išties neeiliniai metai, atnešę visam pasauliui daug netikėtumų, išbandymų ir naujų pamokų. Dar nesuspėjus verslui atsigauti po COVID-19 pandemijos, pasaulį persekioja karo šmėkla. Kartu su šia žinia atėjo neramūs laikai ir mūsų verslo bendruomenei. Tai – ir kaštų padidėjimas, žaliavų grandinės trūkinėjimas, negalėjimas vykdyti esamų sutarčių ir partnerių praradimas“, – šventės metu kalbėjo KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius.

Pasak jo, nepaisydama iššūkių, KPPAR ne tik paaugo narių skaičiumi, bet ir sustiprino bendruomenes regionuose.

„Be jau sėkmingai ne vienus metus veikiančių trijų filialų Jonavoje, Marijampolėje, Kėdainiuose ir trijų atstovybių Šakiuose, Prienuose, Vilkaviškyje, šiais metais duris atvėrė Kaišiadorių atstovybė. Tikimės, kad plėtra leis dar labiau sustiprinti verslo bendruomenę ir atlieps verslininkų poreikius mūsų regiono savivaldybėse. Kuo mūsų daugiau, tuo balsas ir nuomonė yra labiau girdimi. Esame vieningi, tvirti savo darbuose, tiksluose ir drąsūs veiklose. Juk drąsa, kaip sakė Billas Gates’as, yra svarbiausia versle“, – toliau tęsė Z. Dargevičius.

Matoma veikla

KPPAR šiemet suorganizavo 326 renginius, kuriuose dalyvavo daugiau nei 8,3 tūkst. dalyvių, tarp jų jau tradicija tapusios ir šimtus specialistų pritraukiančios konferencijos eksporto, moterų verslumo, finansų, statybų, personalo klausimais.

„Siekiame valdžios ir verslo dialogo. Atsižvelgdami į ekonomikos tendencijas ir girdėdami verslo bendruomenės problemas, organizavome diskusijas ir susitikimus verslui aktualiomis temomis“, – darbingus metus apžvelgė KPPAR prezidentas.

Šiemet verslo bendruomenė turėjo nemažai progų prisistatyti tarptautinėse parodose, verslo misijose. Į šventinį vakarą gausiai susirinkusi Kauno verslo bendruomenė išliko vieninga, susitelkusi ir sunkiu metu renkant paramą Ukrainai, todėl metinio renginio metu buvo padėkota visiems geradariams, kurie nenuleido rankų ir svariai prisidėjo tiek suteikiant darbo vietas, tiek telkiant paramą tiems, kam dabar jos labai reikia.

„Šiandien esame darni ir stipri bendruomenė. Dėkoju kiekvienam nariui už indėlį ir linkiu, kad, būdami bendruomenės nariai, atskleistumėte savo stiprybes ir pasitelktumėte jas kuriant verslo, krašto ir visos Lietuvos gerovę. Tikiu, kad ir kitais,

2023-iaisiais, metais, nepaisydami visų negandų, į priekį žengsime tvirtai – su pasitikėjimu ir drąsa“, – darnaus darbo kartu palinkėjo Z. Dargevičius.

Šventės akcentai

Pasveikinti Rūmų verslininkų bendruomenę atvyko Seimo nariai, Kauno ir Marijampolės regionų savivaldybių atstovai ir kiti garbūs svečiai.

„Dėkojame už tą darną pandemijos ir karo metu, už susitelkimą ir atliktus darbus“, – sakė Seimo narys Kazys Starkevičius.

Rėmėjai: „Baltijos plieno“ vadovas K. Skiečius su žmona Justina, „Aconitum“ generalinė direktorė R. Balanaškienė, „Sane Innovations“ vadovė S. Juočerytė ir M. Borovska prisidėjo prie verslininkų pagerbimo šventės./Regimanto Zakšensko nuotr.

„Noriu palinkėti, kad šie žmonės, kurie dabar puošia Kauno sporto halę, skleistų susitelkimo idėją, o mes savo ruožtu pasižadame girdėti verslą“, – antrino jo kolega Vytautas Juozapaitis.

Kaune susirinkusiai Rūmų verslo bendruomenei sveikinimo žodžius skyrė telekomunikacijos sprendimų bendrovės „Teltonika“ savininkas Arvydas Paukštys, kuriam 2018 m. pirmajam Lietuvoje buvo suteiktas nacionalinio mecenato vardas.

„Kaunas – mano mylimiausias miestas, į kurį prieš 40 metų atvykau iš Molėtų mokytis elektronikos. Dabar tikiuosi, kad Kaune, kuris yra elektronikos miestas, investuosime ir tapsiu tikru kauniečiu“, – apie plėtrą Kaune užsiminė

A. Paukštys. Kiti svečiai tikino, kad Rūmuose telpa įvairūs verslai – nuo mažų, tik pradedančių įsitvirtinti rinkoje, iki didžiųjų, kurie kuria didelę pridėtinę vertę, todėl svarbu atkreipti dėmesį į verslo problemas, padėti jam, kad jis ir ateityje būtų valstybės atrama.

Šventinio verslo bendruomenės vakaro metu pagerbti ir tie KPPAR nariai, kurie nestokojo iniciatyvų, plėtė verslus ir taip garsino Kauno ir Marijampolės krašto verslus. Apdovanoti keletą metų su Rūmais bendradarbiaujantys verslai, bendruomenę buriantys verslo atstovai. Įteiktos ir „Darbo žvaigždės“. Tai – aukščiausias Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų apdovanojimas, teikiamas už ypatingus nuopelnus šalies verslui ar Rūmų sistemos plėtrai. Šie apdovanojimai – tai ne tik įvertinimas už atliktus darbus, bet ir paskatinimas toliau veikti šalies labui.

Pagerbė: (iš kairės) K. Starkevčius, E. Pilypaitis, Z. Dargevičius, A. Kupčinskas sutaria: kai verslas ir valdžia sutaria, klesti šalies ekonomika./ Regimanto Zakšensko nuotr.

Šventėje įteikti apdovanojimai

Lojalumo apdovanojimas

UAB „Eura“ – KPPAR aktyvi, iniciatyvi Rūmų bendruomenės narė nuo 1992 m.

„Rūmų ambasadorius“

Kooperatinės bendrovės ARKU kredito unijos administracijos vadovė Diana Komskienė ir akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ plėtros vadovė Vilma Mikalainienė už asmeninį indėlį ir iniciatyvas Rūmų veikloje, narystės puoselėjimą, Rūmų vardo viešinimą.

„Darbo žvaigždės“ medalis

Ilgametė Vilkijos žemės ūkio mokyklos vadovė Dalytė Rudzevičienė už aktyvų dalyvavimą Rūmų bendruomenės veiklose, pasiektus puikius rezultatus įgyvendinant profesinio mokymo ir verslo puoselėjimą.

KPPAR verslo atstovavimo skyriaus vadovė Daiva Vyšniauskienė už profesinius pasiekimus, lojalumą Rūmams.

Padėkos ženklai

KPPAR viceprezidentas, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Misiūnas, UAB „Morita“ direktorius, Marijampolės filialo tarybos pirmininkas Vygantas Subačius, „Marzotto LAB“ grupės įmonių Lietuvoje – akcinės bendrovės „Liteksas“, UAB „Lietlinen“ ir UAB „Lietvilna“ vadovė Rūta Matulaitytė, UAB „Art Glacio“ generalinis direktorius Arūnas Simutis, MB „Kontraktas“ direktorė, KPPAR teisininkų klubo vadovė Ieva Smetonaitė, UAB „Scapa Baltic“ direktorius Ramūnas Paražinskas, KPPAR tarptautinių ryšių skyriaus vadovė Agnė Jaraitė.

Bronzos „Darbo žvaigždė“

UAB „Verslo draugai“ prezidentas Saulius Rūtelionis už aktyvų dalyvavimą atstovaujant verslo bendruomenės interesams KPPAR  surengtuose susitikimuose su Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės nariais, konferencijose, forumuose ir teikiamus pasiūlymus dėl verslo aplinkos gerinimo šalyje.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius dr. Rytis Krušinskas už aktyvų dalyvavimą KPPAR bendruomenės, Kauno finansininkų klubo veiklose.

Kauno technologijų mokymo centro direktorius Paulius Čepas už itin produktyvų bendradarbiavimą su Rūmais įvairiuose projektuose, renginiuose ir organizuojant kompetencijų vertinimą.

UAB „Axioma Metering“ generalinis direktorius Ignas Vosylius už spartų įmonės augimą gaminant išmaniuosius vandens skaitiklius ir Lietuvos vardo garsinimą Europoje ir Artimųjų Rytų regione.

AB „Lytagra“ generalinė direktorė Dalia Balsienė už puikų įmonės valdymą, spartų augimą, verslo plėtrą ir lojalumą Rūmams.

UAB „Teltonika Networks“ direktorius Giedrius Kukauskas už spartų įmonės augimą, nuolatinę plėtrą ir investicijas į verslą Lietuvoje, už aktyvų dalyvavimą KPPAR veiklose, klubuose ir už mokslo iniciatyvas.

KPPAR generalinė direktorė Olga Grigienė už tai, kad jos vadovaujami Rūmai tapo didžiausia verslo bendruomenę regione telkiančia organizacija.

Už paramą Ukrainai

UAB „Burbuliukas ir Co“ vadovė Inga Tribuišienė, „Jūratės Gulbinienės“ įmonės direktorė Jūratė Gulbinienė, UAB „Tranzito paslaugų centro“ direktorius Giedrius Lubas, susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.

Susitikime dalyvavo: Kazys Starkevičius, Ekonomikos komiteto pirmininkas; Viktoras Pranckietis,  Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Ateities komiteto narys; Vytautas Juozapaitis, Kultūros komiteto pirmininkas, Aurelijus Veryga; Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas,  Sveikatos reikalų komiteto narys; Laima Mogenienė, Ekonomikos komiteto narė; Andrius Kupčinskas Ekonomikos komiteto narys; Justinas Urbanavičius Aplinkos apsaugos komiteto narys ir būrys Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių.

Susitikimo pirmininkas prezidentas Zigmantas Dargevičius, akcentavo, kad šie metai ir ateinantis laikotarpis dėl savo neapibrėžtumo tikrai yra sudėtingi verslui. Verslas turėjo pakankamai iššūkių sąlygotų ir besitęsiančių dėl Covid pandemijos, o prasidėjus karui visus sektorius užklupo dar daugiau problemų: energetikos kainų drastiškas šuolis; žaliavų brangimas, pakitusios logistinės grandinės ir išaugę logistikos kaštai; nykstanti įmonių ilgalaikio turto bazė, finansinio kapitalo trūkumas įmonėse; krentantis Lietuvos įmonių konkurencingumas tarptautinėse rinkose; dėl karo grėsmės ir nepaprastosios padėties ženkliai sumažėjas turistų skaičius; viešųjų pirkimų sutarčių vykdymas; darbuotojų trūkumas; darbo užmokesčio kilimas; infliacija ir kt.

LR Seimo nariai pristatė svarstomus teisės aktus. Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius padėkojo už konstruktyvų bendradarbiavimą ir verslui aktualių klausimų kėlimą. Informavo apie svarstomus Viešųjų pirkimų įstatymo pokyčius bei atsižvelgimą į Rūmų poziciją dėl kainų indeksavimo, pagalbos verslui paketą dėl pakilusių energetinių resursų kainų ir kitus aktualius klausimus.

Susitikimo metu nagrinėti klausimai:

    • Investicijos (reinvestuojamo pelno neapmokestinimas, infrastruktūros įstatymas) ir problematika darbo rinkos srityje.

    • Transporto kodeksas ir jo įtaką viešajam transportui.

    • Bendradarbiavimo su Ukrainos įmonėmis.

    • Energetikos resursai, alternatyvios energetikos projektų įgyvendinimas, gamtinių dujų kainos fiksavimas tam tikram laikotarpiui subsidijuojant likusią dalį įmonėms, kurios technologiniuose procesuose yra priklausomos nuo dujų ir neturi galimybės jų pakeisti kitais ištekliais.

    • Viešieji pirkimai.

    • Draudimo laidavimas avansinėms lėšoms gauti.

    • Mokesčių sistemos pokyčiai.

    • Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimas.

    • Licencijų išdavimas odontologijos paslaugas teikiančioms įmonėms.

    • Sankcijos sveikatos priežiūros įstaigoms dėl vienašališko sutarties nutraukimo.

    • Šešėlis automobilių remonto rinkoje.

    • Strateginių ir dvejopos paskirties prekių reglamentavimas.

Susitarta pagal aktualius klausimus dalyvauti LR Seimo komitetų posėdžiuose, parengti susitikimo santrauką su konkrečiais pasiūlymais ir imtis veiksmų pokyčių inicijavimui.

Tyrimai rodo, kad moterys daug dažniau nei vyrai įsitraukia į tvarumo veiklas, moterys labiau domisi aplinkai draugišku ir sąmoningu vartojimu savo kalboje pabrėžė Europos Komisijos narys Virgilijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę.

Konferenciją moderavo Deimantė Mitkuvienė, Kauno verslo moterų tinklo tarybos narė, DMConsulting vadovė.

Lina Šleinotaitė – Kalėdė, regeneratyvumo, tvarumo ir aplinkosaugos ekspertė bei sistemų pokyčių ir gyvų organizacijų fasilitatorė, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovė pranešime „Tvarus verslas. Kodėl tvarumas būtinas, nors neapsimoka? 2 būdai suvokti ir dirbti su tvarumu. Kurį rinksitės?“ pateikė informaciją apie verslo brandą, tvarumo valdymo strategijas, vadovų, tvarumo, aplinkosaugos specialistų ir darbuotojų įsitraukimo lygius. „Ateities organizacijos – gyvos organizacijos, atkartojančios gamtos struktūras; ateities darbuotojai – gyvi ir įsigalinę verslo ir pelno bendrakūrėjai“  – sakė Lina.

Rima Vanagė, organizacijų ugdymo, psichologijos ekspertė, VU partnerystės docentė pranešime „Kelionė link tvarių santykių organizacijos viduje“ nagrinėjo ilgalaikį santykių kūrimą organizacijoje, darbuotojų priėmimą ir atleidimą, karjeros kelią ir organizacinę kultūrą.  „Nieko nėra tobulo, tačiau nuolatos to siekiame“ – sakė Rima.

Giedriaus Bučo, socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjo, VšĮ „Už švarią Lietuvą“ vadovo, gamtosauginės Prezidento V. Adamkaus premijos laureato pranešime „Vartotojo portretas. Mano didysis AŠ“  nagrinėjome kas pirmas pradės keistis: verslas ar vartotojas? „Laisvė perteklinio vartojimo amžiuje yra iliuzija. Visuomenei iš esmės būtina pakeisti savo mąstymą tvarumo ir vartojimo klausimais, privalome suprasti, kad kiekvienas AŠ esame atsakingas už tai, kokią planetą paliksime ateities kartoms. Visa savo esybe pradėkime ieškoti būdų kaip gyventi darnoje – keisdami savo įpročius, grįždami prie esminių vertybių, keisime mus supančią aplinką“ – sako Giedrius. 

Ypatingus padėkos žodžius skiriame konferencijos partneriams: Linai Šleinotaitei Kalėdei, Rimai Vanagei, Giedriui Bučui, Ekokonsultacijoms, kūrybos kampui 360, Už švarią Lietuvą, Nacionalinei regionų plėtros agentūrai, IT akademijai, HR Kodui, Fresh Post, Leggato, DMConsulting, Ekspozicijų centrui. Kitais metais organizuosime jau septintą konferenciją, iki susitikimo joje!

Kauno verslo moterų tinklas, veikiantis Kauno PPA rūmuose.

Iššūkių netrūksta

Verslo bendruomenė pripažįsta, kad šis laikotarpis verslui buvo permainingas ir gausus iššūkių, – prireikė laiko įveikti ir atsitiesti po dvejus metus trukusios

COVID-19 pandemijos, pakeitusios jau pažįstamą pasaulį negrįžtamai. Tačiau vasario 24-osios rytą prasidėjęs karas Ukrainoje atgręžė į kitą priešą ir į kitas iškilusias grėsmes.

„Tik vieningai susitelkę, sujungę savo stiprybes galime įveikti visus verslą užklupusius iššūkius, išgyventi sudėtingus laikus, išaugti dar stipresni ir siekti ambicingų užsibrėžtų ateities tikslų. Prie mūsų bendruomenės prisijungia nauji nariai, sėkmingai vykdome valstybės mums patikėtas funkcijas ir atveriame verslams kelius į naujas tarptautines rinkas“, – susirinkusiems sakė Z.Dargevičius.

Kaip teigė KPPAR prezidentas, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, išaugusios energijos ir dujų kainos ne visus verslus veikia vienodai. Tokį kainų šuolį ypač jaučia pramonės sektoriai, kurių gamyboje reikalingi minėtieji ištekliai, todėl dar kartą pažymėjo, kad

KPPAR nuolat stengiasi rasti geriausius sprendimus, turėti dialogą su valdžios institucijomis, kad Lietuvos pramonė būtų išsaugota.

Nenutrūkstama veikla

Aktyvus buvimas verslo bendruomenėje, įsitraukimas į problemų sprendimo iniciatyvas padeda lengviau rasti sprendimų neeilinėje rinkos situacijoje. KPPAR gali džiaugtis, kad narių gretos vis gausėja, o esami nariai nenutraukia investicijų į verslą, plėtoja inovatyvias idėjas, ieško naujų rinkų, taip siekia išsaugoti darbo vietas ir užsitikrinti lyderio pozicijas. Šiuo metu KPPAR vienija beveik 720 Kauno regiono verslų.

„Nauda būti bendruomenėje labai didelė. Kauno rūmuose nuolat vyksta susitikimai su valdžios atstovais, kasdien organizuojami mokymai, seminarai. Taip pat veikia įvairūs narių klubai, kryptingai orientuoti suteikti visas galimybes verslo atstovams siekti pramonės ir prekybininkų užsibrėžtų tikslų. Viena įmonė ne visada pajėgi išspręsti savo problemas, tad padedame rasti geriausius sprendimus, nes nuolat diskutuojame su įvairiomis institucijomis“, – teigė KPPAR prezidentas.

Per metus rūmuose suorganizuota daugiau nei 400 įvairiausių verslo bendruomenės renginių, kuriuose dalyvavo daugiau nei 11 tūkst. dalyvių. Dauguma  renginių buvo nemokami. Taip pat įgyvendinta keturiolika verslo skatinimo, partnerių paieškos, mokymų programų gerinimo ir pan. projektų.

Apdovanoti geriausieji

Investicijos į verslą duoda labai gerų rezultatų, o kai kurioms įmonėms pavyksta pasiekti naujus tikslus. Todėl šiemet jau 23-iąjį kartą iškilmingai pagerbti labiausiai nusipelnę KPPAR nariai.

Jie apdovanoti ir už inovatyvius sprendimus, ir už eksporto rinkų plėtrą bei kt. Ypatingi aukščiausi rūmų apdovanojimai – sidabro „Darbo žvaigždė“ – Lietuvos universiteto šimtmečio proga įteikti KTU rektoriui prof. Eugenijui Valatkai, LSMU rektoriui prof. Rimantui Benečiui ir VDU rektoriui prof. Juozui Augučiui.

Neliko nepastebėti ir tie, kurie atrado išteklių padėti tiems, kam dabar labiausiai reikia paramos, – nuo karo kenčiančios Ukrainos žmonėms.

„Šis renginys yra tarsi nuveiktų darbų apibendrinimas ir verslo atstovų pagerbimas. Pasidžiaugti tikrai yra kuo. Ne tik tuo, kad galime vėl susirinkti kaip bene didžiausia verslo bendruomenė ir vieni kitus palaikyti, bet ir tuo, kad svarbūs Kauno regiono verslų pasiekimai“, – kalbėjo KPPAR prezidentas.

Šventėje palaikymo žinutes Kauno ir Marijampolės regionų verslų atstovams siuntė ir garbūs svečiai.

„Verslas yra svarbus kūrybos pavidalas. Verslininkas – žmogus, kuris bet kurioje situacijoje stengiasi atpažinti tai, kas svarbu, nuolat bando atverti naujų galimybių. Gyvename labai sudėtingu laikotarpiu. Kai atrodė, kad atsigavome nuo pasaulinės krizės, smogė pandemija, o dabar pasaulį sukrėtė karas.

Pagerbė: šventėje apdovanoti labiausiai nusipelnę Kauno ir Marijampolės regionų verslai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Galima sakyti, kad pasaulis niekada nebus toks, koks buvo iki didžiųjų išbandymų. Pasikeitusios galimybės leidžia verslams atrasti naujų vėjų, o kartu stiprinti socialinius ryšius ir pačią bendruomenę. Vertybės, savarankiškumas nekonkuruoja tarpusavyje. Šiandien padėti Ukrainai reikalauja mūsų širdys. Tai itin svarbi investicija, galvojant apie tai, kaip mes patys toliau gyvensime. Svarbi ir bičiulystė su kraštais, kuriems reikalinga mūsų pagalba. Ji reiškia naujus ryšius, galimybes“, – premjerės Ingridos Šimonytės sveikinimą šventės metu perdavė jos patarėjas Vaidas Navickas.

Į šventę susirinkusiuosius sveikindamas Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis džiaugėsi glaudžiu ryšiu su KPPAR, bendradarbiavimu įvairiu formatu, susitikimais darbo grupėse. Dėkojo už verslo pasiūlymus, kartais net ir kritiškas pastabas, kad verslo aplinka būtų palankesnė verslui.

„Jūs surenkate biudžetą, o mes stengiamės jį išleisti, – juokavo Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir pridūrė, kad be verslo nebūtų ir miesto plėtros. – Ačiū už bendradarbiavimą įgyvendinant miestui svarbius objektus.“

„Manęs dažnai klausia, kaip sekasi Kauno rajono savivaldybei? Visada atsakau, kad sekasi taip, kaip sekasi čia įsikūrusiam verslui. Tai jūs esate tie, kurie padeda plėsti ir gražinti Kauno rajoną, kurti darbo vietas ir padaryti vietos gyventojus žymiai laimingesnius. Todėl norisi palinkėti ir tolesnio bendradarbiavimo“, – antrino Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis.

Visų regionų merų vardu sveikinimo žodį tarė ir Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šventėje įteikti apdovanojimai

„Inovacijų lyderis“

UAB „Teltonika Networks“ už Lietuvoje sukurtus ir pagamintus industrinius mobiliojo ryšio maršrutizatorius.

UAB „Aconitum“ už biotechnologijų pagrindu suformuotą inovatyvią priešvirusinę liniją „Vironox“.

„Metų investicija“

UAB „Mantinga Group“ – už investicijas į naują gamybos liniją „Machaterm“.

Už svarų indėlį visuomenei

VšĮ Kauno kolegija, kuri pasižymi ne tik socialinės atsakomybės iniciatyvomis, labdaringa veikla, parama kultūrai, menui, sportui, bet ir bendruomenės tradicijų, paveldo išsaugojimo rėmimu.

Mažasis eksporto prizas

UAB „Ikarai“ ir UAB „Vendiplas“ už eksporto augimą, naujų rinkų įsisavinimą.

Versliausia profesinio mokymo institucija

Marijampolės profesinio rengimo centras už bendradarbiavimo su socialiniais partneriais stiprinimą, profesinio meistriškumo konkursų organizavimą ir pameistrystės skatinimą.

Jonavos filialo nominacija „Metų inovacijų šauklys“

UAB „ABC Nordic“ už gamybinio proceso įrengimų atnaujinimą ir naujos veiklos – aliuminio profilių ekstruzijos įsisavinimą. Pradėjus veikti naujiems gamybiniams pajėgumas, įmonė sukurs gerai atlyginamas darbo vietas dar 30-čiai jonaviečių.

Rūmų ambasadorius

Vydas Damalakas už asmeninį indėlį ir iniciatyvas rūmų veikloje, narystės ir partnerystės puoselėjimą, rūmų vardo viešinimą.

Padėkos ženklai

UAB „Art Glacio“ generalinis direktorius Arūnas Simutis, Kėdainių krašto kredito unijos valdybos pirmininkas Egidijus Žaltauskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Kupčinskas, AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius. MB „Kontraktas“ direktorė Ieva Smetonaitė, UAB SB dantų klinikos direktorė Irma Kvedarienė. Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Egidijus Langys.

Bronzos „Darbo žvaigždė“

UAB „Ekofrisa“ direktorė Lina Dužinskienė, UAB „Selteka“ direktorius Arūnas Antanas Vizgaitis, UAB „Rizgonys“ generalinis direktorius Vytautas Maslauskas.

Aukščiausias, atkurtas istorinis tarpukario rūmų apdovanojimas sidabro „Darbo žvaigždė“

Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Eugenijus Valatka, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Rimantas Benetis ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis apdovanoti Lietuvos universiteto 100-mečio proga.

„Sukurta Kauno mieste“

UAB „Chronus“ už sukurtą gaminį „Individualaus mobilumo robotas Kim-e“.

UAB „Simbiotecha“ už daiktų interneto šeimos gaminį R4COON.

UAB „Novameta“ už gaminį „Virtuvės sala“.

„Sukurta Kauno rajone“

UAB „Acheta“ už produktą „Duonelės su džiovintų svirplių miltais“.

UAB „Elinta Robotics“ už produktą „Baldų detalių kokybės kontrolės sistema „Smart Peek“.

UAB „RIMO“/ „Patikima linija“ už produktą „Autovežis RIMO ADERO“.

Specialieji prizai:

AB „Giraitės ginkluotės gamykla“ už produkciją „Civilinė amunicija 223 ir 308 kalibro šoviniai“. UAB „Žali žali“ už produktą keturių uogų ir vaisių šokolade rinkinį „Metų ratas“.

Būtinas dialogas

"Verslo atstovai labai gerai supranta pakuočių ir taršos priežiūros būtinybę, atsakomybę dėl švarios ir tvarios aplinkos, tačiau kartu nori daugiau aiškumo, tarpusavio supratimo. Dėl to ir siekiame glaudesnio bendradarbiavimo su atsakingomis valdžios institucijomis, apsikeitimo nuomonėmis, lūkesčiais, pasiūlymais", – sakė KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius.

Dėl to KPPAR surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo aplinkos ministras K.Mažeika, aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė, Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr. patarėjas Vitalijus Sosunovičius, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius, KPPAR prezidentas Z.Dargevičius ir 36 įmonių atstovai – KPPAR nariai.

Susitikime daugiausia kalbėta apie pakuočių surinkimo sistemą, maisto, tekstilės, metalo, plastiko atliekų tvarkymą, mokesčius, atliekų tvarkymo įmonių veiklos skaidrumą.

"Suprantame, kad aplinka būtina rūpintis ir tam reikalingos lėšos. Tačiau verslo įmonės pasigenda aiškumo, kur jos tiksliai panaudojamos, kiek jų skiriama aplinkosaugai", – sakė Z.Dargevičius.

Pakuočių tvarkymo skauduliai

Pakuočių atliekų tvarkytojai ir perdirbėjai, taip pat importuotojai bei gamintojai, kurie turi prievolę mokėti pakuotės mokesčius arba rūpintis pakuočių tvarkymu po produktų panaudojimo, išsakė nemažai skaudulių, kurie susikaupė per ne vienus metus.

Lietuvoje galioja gamintojo atsakomybės principas ir gyventojai, pirkdami supakuotus gaminius, moka už šių atliekų sutvarkymą gamintojams ir importuotojams. Gamintojai ir importuotojai, kolektyviai tvarkydami šias atliekas, yra įpareigoti burtis į licencijuotas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijas.

KPPAR atstovas Aplinkos ministerijos darbo grupėje dėl pakuočių atliekų tvarkymo sistemos Evaldas Sauliūnas pastebi, kad šiuo metu organizacijos, su kuriomis atliekų tvarkymo įmonės privalo sudaryti sutartis, turi daugiau svertų derantis dėl paslaugų įkainių ir dažnai tuo naudojasi. Organizacijos, nors ir yra įpareigotos sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais iki tam tikro termino, neretai to nedaro, nes norminiuose aktuose nenumatyta jokių sankcijų. Ypač tai aktualu komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios pristato antrines atliekas jų tvarkytojams.

"Manome, kad valstybė turėtų reguliuoti pakuočių tvarkytojų kainodarą tarp organizacijų ir atliekų tvarkytojų", – sako E.Sauliūnas.

Pastebėtina ir tai, jog dabartiniai įstatymai nurodo, kad organizacijos privalo tik inicijuoti, tačiau nenumato prievolės organizacijoms sudaryti bei turėti veikiančią Kontrolės tarybą. Todėl jos nesuinteresuotos turėti savikontrolės mechanizmą.

Pradėjus eksploatuoti požeminius ir pusiau požeminius rūšiavimo konteinerius, individualių namų valdoms išdalijus rūšiavimo konteinerius ir sudarius sąlygas gyventojams tinkamai rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje, gana žymiai padidėjo atskirai surenkamų ir sutvarkomų pakuočių atliekų kiekiai. Tai rodo, kad gyventojai vis aktyviau rūšiuoja, todėl šios atliekos yra tinkamai sutvarkomos ir nepatenka į sąvartynus.

Savivaldybių komunalinėms įmonėms 2019 m. surinkus ir sutvarkius didesnius kiekius tam tikrų pakuočių atliekų, nei buvo numatyta ir suderinta su licencijuotomis pakuočių atliekų tvarkymo organizacijomis, pastarosios atsisako priimti šių atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus, motyvuodamos tuo, kad šių kiekių nebereikia ir užduotis jau įvykdę arba siūlo už papildomai sutvarkytus kiekius atsiskaityti daug mažesniais įkainiais.

KPPAR nuotr.

Tuo metu, jei nesurenkamas tam tikrų atliekų kiekis, organizacijos komunalinėms įmonėms grasina baudomis. Sutartyse nurodyta, kad pakuočių surinkėjo patirtos išlaidos, susijusios su pakuočių atliekų surinkimu, vežimu, paruošimu, kurių nepadengia pajamos už parduotas antrines žaliavas, turi būti kompensuojamos organizacijų lėšomis, kaip numato Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas.

Gamintojų / importuotojų nuomone, neteisinga yra ir tai, kad be USAD (VšĮ "Užstato sistemos administratorius" – vienintelio Lietuvoje užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus) jie neturi kito administratoriaus pasirinkimo bei galimybių derėtis dėl teikiamų paslaugų kainų. Vyriausybė įpareigoja tvarkyti pakuotes tik per USAD, tačiau neužtikrina jokio paslaugų kainų reguliavimo. Be to, gamintojai / importuotojai, nors ir finansuoja visos USAD sistemos išlaikymą, neturi galimybių daryti įtaką ar kontroliuoti USAD veiklą ir jo priimamus sprendimus ar bent derėtis dėl paslaugų kainų.

Mokesčiai turi motyvuoti

KPPAR atstovų nuomone, nenaudingas ir siūlymas kartais didinti pakuočių mokestį gamintojams / importuotojams. Šiuo metu daugeliui importuojančių / gaminančių įmonių labiau apsimoka pačioms rūpintis pakuočių tvarkymu, nes pakuočių atliekų tvarkymo kaštai yra mažesni nei mokestis valstybei, tad jo didinimas tik didintų siekį vengti šio mokesčio nesutvarkius pakuočių atliekų.

Verslininkų nuomone, mokestis turi motyvuoti tvarkytis, o ne skatinti ieškoti būdų jo išvengti.

"Verslo įmonės nėra prieš mokesčius. Pasisakome už teisingus subalansuotus mokesčius bei skaidrų ir efektyvų jų panaudojimą. Šalies mokesčiai atitinka verslo gebėjimus būti konkurencingam, juk esame atvira ekonomika. Mūsų nuomone, blogai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigai iš dalies prilygsta nesumokėtiems mokesčiams, tačiau "kolektyvinė" valdininkų sistema leidžia išvengti atsakomybės", – kalbėjo KPPAR viceprezidentas Saulius Valunta.

Pasak jo, kyla klausimų, ar tikrai visi surinkti mokesčiai už pakuotes panaudojami joms tvarkyti ir perdirbti.

Nežinia ir kiek efektyviai panaudoti europinės paramos pinigai aplinkosaugai, ar atlikus tinkamą auditą nebūtų rasta beverčių neveikiančių investicijų aplinkosaugos srityje.

"Įmonės daug problemų mato ir dėl nekokybiškų, sudėtingų, painių, sunkiai įgyvendinamų įstatymų, reglamentų bei valdžios nenoro realiai įsigilinti į situaciją. Galima teigti, kad egzistuoja teorinė ir praktinė aplinkosauga. Geriausias to pavyzdys – pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, kurį kuriant neaišku, kas dalyvavo. Geriausiai, matyt, atsakytų atsakingos tarnybos. Nemažai įmonių nukentėjo (dar ne pabaiga, mastas neaiškus) dėl "Metrail" skandalo, kai įmonės buvo padarytos teoriškai nusižengusios, nes panaikintos pažymos, kad metalinė pakuotė sutvarkyta, o faktiškai visa metalinė pakuotė yra surinkta, perdirbta, sunaudota kaip žaliava. Kad skaitytojui būtų lengviau suprasti, juk lengvai nerasi besimėtančio metalo laužo", – sakė S.Valunta.

Tekstilininkai nežinioje

Neatsakytų klausimų turi ir tekstilės pramonės atstovai. Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje susidaro apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Didžioji jų dalis – 8,5 tūkst. tonų – yra atraižos po gamybos procesų. Valstybė kuria būdus, kaip surinkti dėvėtus drabužius iš gyventojų, o pramonė iki šiol yra nežinioje.

"Vis dar nežinome, kaip nuo 2025 m. reikės įgyvendinti reikalavimą 55 proc. atliekų grąžinti perdirbti", – teigė KPPAR viceprezidentas Vidas Butkus.

Jis paaiškino, kad norint atiduoti perdirbti tekstilės atliekas, jas prieš tai būtina išrūšiuoti pagal audinio tipą, nes paprastai gamybos metu visos atraižos susimaišo – sintetinės medžiagos, medvilnė, vilna, šilkas, linas. Taip pat neaišku, kur dėti mišraus pluošto atraižas – jų rūšiavimas brangus ir technologiškai šiuo metu sunkiai organizuojamas. Paklausios gali būti panaudojamos kitose veiklos srityse, todėl superkamos tik išrūšiuotos natūralaus pluošto (pvz. medvilnės) tekstilės atliekos.

KPPAR nuotr.

"Jei jas teks rūšiuoti, turėsime samdyti daugiau žmonių, gali net prireikti plėsti gamybos patalpas, tai didins kaštus ir mažins mūsų pramonės konkurencingumą pasaulyje. Neįdiegta sistema, kuri skatintų įmones daugiau atliekų naudoti antriniam perdirbimui. Todėl norime aiškumo, ar iš mūsų bus reikalaujama siekti tokio paties perdirbimo rodiklio, ar ieškoma kokių nors kitų būdų tvarkyti tekstilės atliekas", – kalbėjo V.Butkus.

Opus ir maisto bei virtuvės atliekų surinkimas iš daugiabučių namų. Jei į konteinerius patenka gyvūninės kilmės atliekos, jos privalo būti apdorotos ne žemesnėje nei 70 laipsnių temperatūroje, todėl kompostavimas negalimas. Šios atliekos iš esmės tinkamos tik biodujų gamybai, tačiau Lietuvoje regioniniai atliekų tvarkymo centrai, kuriuose pastatytos MBA technologijos, negali apdoroti šių atliekų dėl tam tikrų technologinių neatitikimų. Be to, nėra patvirtintų Aplinkos ministerijos reikalavimų maisto ir virtuvės atliekoms surinkti, transportavimui, priežiūrai ir t.t.

Sutarta toliau bendradarbiauti

Susitikimo metu Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Z.Dargevičiaus iniciatyva sutarta organizuoti atskirą susitikimą statybų versle veikiančių įmonių keliamoms problemoms aptarti, dėl sektoriaus teisinio reglamentavimo ir verslo aplinkos gerinimo. Verslininkai ateityje nori išvengti situacijų, kai valstybinių institucijų išduotų statybos leidimų teisėtumas vėliau ginčijamas, o objektas jau būna pastatytas.

Ministras K.Mažeika išreiškė padėką dėl konstruktyvios diskusijos, naudingos informacijos ir konkrečių pasiūlymų, išreiškė norą toliau bendradarbiauti.

Susitikimo medžiaga apibendrinama ir raštu perduota Aplinkos ministerijai. KPPAR, atstovaudami verslo interesams ir pastebėdami problemos aktualumą, yra pasiruošę ir toliau tarpininkauti rengiant verslo ir valdžios dialogą.