„Visos gydymo galimybės turi būti prieinamos ir Vakarų Lietuvos regiono pacientams. Kol kas kraujo plazma COVID-19 pacientų gydymui naudojama Kauno ir Santaros klinikose, tačiau siekiame, kad šis metodas, esant poreikiui, galėtų būti taikomas ir Klaipėdos regiono gydymo įstaigose“, – savivaldybės pranešime cituojamas meras.

Nacionalinio kraujo centro prašoma sudaryti galimybę gauti COVID-19 persirgusių asmenų kraujo plazmą Klaipėdos apskrityje esančioms ligoninėms arba įpareigoti bei sudaryti sąlygas tokią kraujo plazmą imti ir ruošti šio centro Klaipėdos skyriuje.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Rožės Perminienės, vien Klaipėdos mieste yra apie 2,6 tūkst. asmenų, kurie jau persirgo COVID-19, todėl tikslinga būtų kraujo plazmą imti ir ruošti Klaipėdoje.

Medikų teigimu, sunkia forma sergančiam pacientui perpylus pasveikusių asmenų plazmos, galima sustiprinti sergančiojo imunitetą.

Pasveikusio žmogaus kraujyje pasigamina antikūnai, kurie, perpylus kraujo plazmą, prisitvirtina prie viruso ir taip padeda imuninei sistemai kovoti su infekcija.

Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovės prof. Brigitos Šitkauskienės teigimu, imuninė kraujo plazma išgaunama iš žmonių, kurie persirgo tam tikra infekcija ir kurių organizme įvyko imuninis atsakas prieš infekciją sukėlusį patogeną. „Vienas svarbiausių tokių plazmos komponentų – neutralizuojantys antikūnai. Imuninės plazmos skyrimas asmeniui, kuris anksčiau neturėjo sąlyčio su konkrečiu infekcijos sukėlėju, pavyzdžiui, SARS-CoV-2 patogenu, sukeliamas pasyvus, su antikūnais susijęs imunitetas. Šie antikūnai, jungdamiesi prie viruso, sumažina jo gebėjimą patekti į ląsteles. Tai gali sumažinti infekcijos riziką arba palengvinti ligos eigą jau sergant COVID-19 liga“, – sako profesorė.

Pasyvi imunoterapija, panaudojant persirgusių tam tikra virusine infekcija žmonių plazmą, sėkmingai taikyta ir anksčiau. „Pavyzdžiui, gydant sergančiuosius hemoragine karštine, SARS ar sunkiomis gripo sukeltomis infekcijomis“, – vardija prof. B. Šitkauskiene.

Pasak Kauno klinikų Kraujo centro vadovės dr. Dianos Remeikienės, donoras turi atitikti įprastai kraujo ar jo komponentų donorystei nustatytus reikalavimus. „Pagal paskutines pasaulines rekomendacijas, turi būti praėję ne mažiau nei 14 dienų nuo visiško pasveikimo arba neigiamo testo rezultato iš nosiaryklės PGR metodu“, – teigia Kraujo centro vadovė.

„Donoras turi būti pavalgęs, pailsėjęs, o prieš ir po donacijos gerti daugiau skysčių nei įprastai, – sako dr. D. Remeikienė. – Imuninės plazmos duoti negali sirgęs arba sergantis aktyvia, lėtine ar pasikartojančia liga, piktybiniais susirgimais, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV. Imuninė plazma neimama iš žmonių, neatitinkančių bendrųjų reikalavimų kraujo donorystei, kurie įvertinami apžiūros Kraujo centre metu. Atsižvelgiama į donorų kraujo spaudimą, pulsą ir hemoglobino koncentraciją kraujyje. “

Moterys po buvusių nėštumų ar gimdymų imuninės kraujo plazmos donuoti negali. Taip pat turi būti praėję ne mažiau nei keturi mėnesiai po operacijos, tatuiravimo, auskarų vėrimo ar endoskopinio ištyrimo.

Jei donoras atitinka reikalavimus, plazma gali būti atskiriama po įprastos kraujo donacijos, tačiau tinkamesnis metodas – plazmos aferezė. Jos metu plazma renkama, naudojant specialią įrangą ir vienkartinius rinkinius. Užšaldyta plazma saugoma ne aukštesnėje nei -25°C temperatūroje iki 3 metų.

„Iš donoro atrinkus imuninę kraujo plazmą, ji sergančiam pacientui skiriama atliekant transfuziją (perpylimą į žmogaus organizmą). Preparato skyrimo kiekis ir dažnis parenkamas atsižvelgiant į ligos eigą, sunkumą bei ekspertų rekomendacijas“, – teigia prof. B. Šitkauskienė.

Remiantis moksliniais duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiau nei 70 tūkstančių pacientų, sergančių COVID-19 liga, jau gydyti imunine kraujo plazma. „Nors klinikinių tyrimų dar nepakanka, atvejų analizė parodė, kad sergančiųjų COVID-19 gydymo rezultatai gali būti geresni ir klinikinė eiga sklandesnė, taikant pasyvią imunoterapiją. Geriausi rezultatai pasiekiami, skiriant šį preparatą ankstyvose ligos stadijose“, – teigia profesorė.

Pasak Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovės, teoriškai plazmos, kurioje yra antikūnų prieš SARS-CoV-2, preparatai neturėtų mažinti vakcinos nuo COVID-19 infekcijos ar kitų vakcinų veiksmingumo. Tačiau išsamesni duomenys bus žinomi pradėjus plačiai taikyti tokio pobūdžio skiepus.

„Matome tokio gydymo efektą – mažėja papildomo deguonies poreikis, mažėja uždegiminiai rodikliai. Nebuvo pastebėta ir jokių šalutinių reiškinių“, – aiškino Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad tokio gydymo nauda dar nėra galutinai moksliškai pagrįsta, todėl šiuo metu turimus duomenis reikia vertinti atsargiai.

„Galutinių rezultatų, statistiškai reikšmingų duomenų, kurie patvirtintų neabejotiną naudą, dar nėra, beje, kaip ir su kitais COVID-19 gydymo metodais. Tokie tyrimai dabar yra atliekami“, – sakė medikė.

Anot jos, iš viso pasaulyje iki šiol toks gydymo būdas taikytas maždaug 35 tūkst. pacientų.

L. Kryžauskaitė atkreipė dėmesį, kad ne visiems pacientams toks gydymo būdas gali būti taikomas.

„Tam, kad būtų galima perpilti plazmą, turi būti priimamas sprendimas gydytojų konsiliumo metu. Yra įvertinamas papildomo deguonies poreikis, kito gydymo prieinamumas, kiti kriterijai“, – teigė ji.

Kraujo plazmos donorais nuo pandemijos pradžios Lietuvoje kol kas sutiko būti apie 100 sirgusiųjų COVID-19. Iš jų apie 20 kraujo paaukojo mažiausiai dukart.

Ji taip pat pabrėžė, kad kraują galima duoti tik tada, kai nuo simptomų pradžios yra praėję bent 30 dienų.

L. Kryžauskaitės teigimu, aukoti kraujo kviečiami ne tik persirgusieji, bet ir sveiki žmonės, nes atsinaujinus planinėms operacijoms, jo sparčiai ėmė trūkti.

Santaros klinikų Kraujo centro vadovė gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė dar kartą kreipiasi į tuos, kurie sirgo šiuo pandeminiu laikotarpiu COVID-19, pasveiko ir nori dalintis. Imuninė plazma reikalinga tebegydomiems ligoniams ir pastarąsias savaites ją, kaip vieną iš gydymo būdų, teko panaudoti jau keturiems pacientams, sakoma Santaros klinikų pranešime.

Imuninė plazma sergantiesiems naudojama jau daugelį metų, tačiau pranešimų, kad šis kraujo komponentas buvo skirtas sunkiems COVID-19 ligoniams gydyti, pasirodė tik šių metų kovo mėnesį. Pagal pasaulinius duomenis, imuninės plazmos transfuzijos jau atliktos daugiau kaip 30 tūkst. pacientų. VUL Santaros klinikose šis gydymo būdas buvo taikytas 10 pacientų.

Dėl imuninės plazmos būtinumo sprendžia gydytojų komanda, atsižvelgdama į ligonio klinikinę būklę. Jei pacientui vystosi kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, didėja deguonies poreikis, praėjo nedaug laiko nuo simptomų pradžios, – jam imuninės plazmos perpylimas galėtų padėti.

Plazmos kaip ir kitų kraujo komponentų perpylimas yra susijęs su tam tikrais šalutiniais reiškiniais, tačiau pavojingų reiškinių dažnis nesiekia procento, o galima nauda šiuo atveju nusveria riziką, mano gydytoja hematologė L. Kryžauskaitė.

Imuninė plazma – tai toji kraujo dalis, kurioje yra tam tikrų baltymų – antikūnų, nukreiptų prieš COVID-19 ligą sukeliantį virusą. Persirgusių žmonių organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie gali pagelbėti sergančiojo organizmui kovoti su šiuo virusu, jį greičiau šalinti ir taip sutrumpinti ligos eigą.

„Atliktų stebėjimų duomenimis, pacientų, kuriems buvo atlikta imuninės plazmos infuzija, išgyvenamumo ir sveikimo rodikliai geresni nei tų, kuriems plazmos infuzija nebuvo taikyta, – teigia Kraujo centro vadovė L. Kryžauskaitė. – Be abejo, laukiama daugiau svaresnių klinikinių duomenų efektyvumui patvirtinti, tačiau šiuo metu, įvertinę Santaros klinikų patirtį gydant pacientus, siekiame kaupti imuninę plazmą.“

Imuninė plazma renkama taip pat, kaip ir kraujo plazma, donorų atranka nesiskiria, atliekami įprastiniai kraujo tyrimai, išskyrus tai, kad imuninės plazmos donorai yra žmonės, kurie yra persirgę COVID-19, ir turi būti tai patvirtinantys dokumentai (iš pradžių teigiamas, o pasveikus – du iš eilės neigiami nosiaryklės tepinėlio rezultatai).

Pasveikę nuo COVID-19 donorai plazmos donacijai tinkamiausi tuo periodu, kai visiškai nebejaučia simptomų, t. y. 14 dienų nuo pasveikimo pradžios. Donuoti rekomenduojama ir siūloma dar 5-6 mėnesius, nes būtent tokiu laikotarpiu, tikėtina, kad antikūnų skaičius plazmoje bus pakankamas pacientui. „Tirdami imuninę plazmą, – aiškina gydytoja L. Kryžauskaitė, – turime įvertinti antikūnų kiekį, nes donoro tinkamumas donuoti yra ne tik jo pasveikimas nuo COVID-19, bet ir tas faktas, kad pasveikimas žmogui suformavo stiprų, tvirtą imunitetą“. Taigi tokia geranoriška sutartis su plazmos donoru truktų 4-6 mėnesius, per kuriuos jis galėtų donuoti kas dvi savaites.

Gauta plazma laikoma - 30 laipsnių temperatūroje, sušaldyta į ledą, ir yra tinkama naudoti trejus metus. „Jeigu ji nebus panaudota COVID-19 sergantiems ligoniams, ji gali būti pravarti ir panaudota kitiems tikslams, pavyzdžiui, krešėjimo sutrikimams valdyti“, – teigia gydytoja hematologė.

Santaros klinikų kraujo centro specialistai matydami, kad sergamumas koronaviruso infekcija vėl padidėjęs, rūpinasi, kad imuninės plazmos, turėtų pakankamai, kaip ir kitų kraujo komponentų, be kurių neapsieinama kasdien intensyviai vykstant operacijoms ir gydant sunkius ligonius. Per dieną, kaip nurodoma Santaros klinikų pranešime, tenka sunaudoti kraujo ar jo komponentų, gautų iš maždaug šimto donorų, todėl kasdien reikia atlikti tiek pat donacijų, kad atsargos kraujo banke neišsektų.

Gydytoja dermatovenerologė Renata Kliunkienė pasakoja apie procedūrą, kuri lengvai pašviesina veido odą ir lygina raukšles.

Pokyčiai ryškėja su laiku

Jaunystėje odos ląstelės atsinaujina labai greitai, tačiau su amžiumi šie procesai lėtėja. Atsiranda vis modernesnių būdų, kurie padeda pagerinti odos būklę, atkuria jos spalvą. Gydytoja dermatovenerologė pastebi augantį natūralių priemonių poreikį, kurios pamažu keičia populiarias hialurono rūgšties ir botulino toksino injekcijas.

„Šiuo metu pasaulyje itin vertinama odos atjauninimo procedūra, kurią dažnai renkasi žmonės, nenorintys chirurginių procedūrų ar vengiantys cheminių medžiagų – tai PRP (Platelet Rich Plasma). Ši procedūra natūraliomis priemonėmis padeda paskatinti odos regeneraciją. Jos metu paciento poodinis sluoksnis užpildomas jo paties kraujo plazma“, – pasakoja gydytoja R. Kliunkienė.

Nenaudojamos jokios cheminės medžiagos

Nuo kitų jauninimo procedūrų, tokių kaip hialurono ar botulino toksino injekcijos, PRP terapija skiriasi tuo, kad odos atnaujinimas vykdomas natūraliu būdu., rašoma pranešime spaudai. Trombocitais paskatinama natūrali odos elastino ir kolageno gamyba bei ląstelių regeneracija (atsinaujinimas).

Kraujo plazmos procedūros metu  jūsų odoje atsiranda papildomų augimą ir ląstelių aktyvumą bei atsinaujinimą skatinančių veiksnių.

„Kraujo plazmos procedūros metu  jūsų odoje atsiranda papildomų augimą ir ląstelių aktyvumą bei atsinaujinimą skatinančių veiksnių. Pirmiausia – trombocitai. Kadangi trombocitai skatina ląstelių augimą, gydo audinius, papildomas jų atsiradimas organizme gali pasitarnauti ne tik veido odos atnaujinimui, bet ir plaukų slinkimui, raumenų patempimui ar sąnarių pakitimams gydyti“, – procedūros galimybes komentuoja specialistė.

Procedūra taikoma itin plačiai

Dėl savo savybių skatinti kolageno ir elastino sintezę odoje išgarsėjusi kraujo plazmos procedūra yra taikoma itin plačiai. Pacientams, kurie skundžiasi pavargusia, papilkėjusia veido oda, procedūros metu galima išlyginti gilesnes veido ar kaklo raukšleles, pagreitinti veido odos atsinaujinimą, sumažinti alergines reakcijas, slopinti saulės sukeltus odos pažeidimus.

„Procedūros metu iš venos paimamas nedidelis kraujo mėginys, kuris iš karto apdorojamas taip, kad proceso metu nuo raudonojo kraujo komponento atsiskiria kraujo plazma su trombocitais, kitaip dar vadinama PRP. Šis procesas trunka iki 15 minučių. Išgauta trombocitų turtinga plazma be jokių sintetinių pakaitalų ar priedų yra suleidžiama į problemines veido vietas“, - procedūros eigą komentuoja R. Kliunkienė.

Poveikis ir aktyvumas didėja su laiku

Gydytoja pastebi, kad naudojant įvairias chemines injekcijas ar užpildus ilgainiui prie jų prisirišama, nes užpildui „išsivaikščiojusi“ iš odos, pacientai skuba atsiradusias raukšleles pakartotinai užpildyti injekcijomis. Kai kuriais atvejais injekcijų veiklioji medžiaga gali nebeduoti norimo efekto ir mažėjantys rezultatai kelerių ar keliasdešimties metų laikotarpyje gali tapti akivaizdžiai pastebimi. Tuo tarpu naudojant kraujo plazmos procedūras veidui, jų poveikis ir aktyvumas su laiku tik didėja. Na, o siekiant efektyvesnių rezultatų, pasak specialistės, šias procedūras galima derinti ir su inovatyvių lazerių terapija.

„Pati procedūra trunka apie 30 minučių, ji nėra skausminga ir kartoti ją rekomenduojama porą kartų per metus. Pirmuosius procedūros rezultatus moterys pastebi maždaug po 2 savaičių, tačiau laikui bėgant pokytis vis ryškėja. Oda pastebimai pašviesėja, sustangrėja, sumažėja raukšlių“, – procedūros detalėmis dalinosi Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytoja dermatovenerologė R. Kliunkienė.

Ši kraujo dalis itin svarbi siekiant apsaugoti sužeistuosius nuo nukraujavimo, bet iki šiol donorų kraujo plazmą galima buvo laikyti ir vežioti ne ilgiau kaip 24 valandas.

Danų kraujo bankui pavyko sukurti unikalią kraujo skaidymo šalčiu technologiją. Ji leidžia pašalinti iš plazmos visą vandenį. Lieka tik gelsvi milteliai, kuriais jais galima aprūpinti bet kurį greitosios pagalbos automobilį.

Miltelius sumaišius su specialiu tirpalu tokią plazmą galima suleisti kraujuojančiam pacientui ir taip padėti jam išgyventi, kol pasieks ligoninę. Danų medikai paskaičiavo, kad per metus tai leis išgelbėti apie 50 sunkias traumas patyrusių žmonių.

Spaudoje pasirodė pranešimas apie skubų kraujo plazmos poreikį sunkiai sergančiam mažyliui, netrukus po šio pagalbos prašymo, reaguodamas Nacionalinis kraujo centras išplatino pranešimą, kad kraujo plazmos yra pakankamai. Seimo Sveikatos komiteto pirmininkę Darbo partijos frakcijos narę Dangutę Mikutienę viešai kreiptis į visų klinikų kraujo centrus ir įspėti juos neklaidinti visuomenės paskatino ši su Kauno klinikų kraujo centru susijusi situacija.

„Pati skambinau į LSMUL Kauno klinikos kraujo centrą ir likau, švelniai tariant, labai nemaloniai nustebinta. Kai neprisistačiusi pasiteiravau, ar šiuo metu jaučiamas kraujo plazmos trūkumas, sulaukiau teigiamo atsakymo ir buvau paraginta ateiti duoti kraujo, tačiau kai vėliau paskambinau ir prisistačiau, staiga kraujo plazmos atsirado užtektinai. Toks darbuotojų elgesys yra neatsakingas. Jis kenkia neatlygintinos kraujo donorystės idėjai ir pakerta žmonių pasitikėjimą, - su nusivilimu teigia D. Mikutienė. - Nacionalinis kraujo centras kraujo plazmos turi daugiau nei pakankamai, todėl raginu visų klinikų kraujo centrus elgtis atsakingai ir neklaidinti visuomenės. Bet kada galima kreiptis į Nacionalinį kraujo centrą ir gauti reikiamą kiekį plazmos. Žiniasklaidoje nuolatos pasirodančios panašaus pobūdžio žinutės klaidina kraujo donorus ir kelia sumaištį. Taip, būna neeilinės situacijos, kai dėl skaudžių įvykių pritrūksta vienos ar kitos retos kraujo grupės kraujo, bet tikrai ne kraujo plazmos, todėl tikrai esu nuoširdžiai dėkinga, kai daug Lietuvos žmonių atsiliepia į pagalbos šauksmą. Kraujo donorystė yra jautri sritis, visada sulaukianti atgarsių visuomenėje, todėl kiekviena žinia turi būti skelbiama atsakingai ir apdairiai. Akivaizdu, kad tarp kraujo centrų yra nesusikalbėjimas, todėl, manau, atėjo metas užkirsti kelią panašiems nesusipratimams ateityje, tam reikalingi teisės aktai, reglamentuojantys, kad centrinė įstaiga būtų Nacionalinis kraujo centras, kuris koordinuotų visų šalyje veikiančių klinikų kraujo centrų veiklą“, – sakė Sveikatos reikalų pirmininkė D. Mikutienė.

Nacionalinio kraujo centro veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą. Nacionaliniame kraujo centre dirbantys specialistai ima donorų kraują, gamina kraujo komponentus ir aprūpina jais asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei pacientus. Centre kaupiami ir analizuojami duomenys apie kraujo donorus, recipientus bei kraujo komponentus ir preparatus.