Gali atrodyti, kad įžymybės varo Dievą į medį, tačiau projekto kūrėjai nori parodyti, kad už žvaigždžių spindesio slepiasi labai žemiški kompleksai. Aštuoni „Grožio mėnesio“ dalyviai sutiko juos viešai atskleisti, pasiryžo keisti tai, kas neduoda ramybės, atsidavė į profesionalių grožio specialistų, sporto trenerių ir stilistų rankas ir bando savo pavyzdžiu įkvėpti kitus. Humoristė Violeta Mičiulienė, dainininkė Vilija Matačiūnaitė ir kiti žinomi žmonės su polėkiu nėrė į avantiūrą, o kuo ji nudžiugino, „TV dienai“ pasakojo „TV pagalbos“ narė Gerda Stiklickienė.

– Kokių grožio išbandymų patyrėte projekte?

– Man buvo atlikta procedūra su kraujo plazma, tai yra iš paciento paimama kraujo, iš jo išskiriama kraujo plazma, kuri suleidžiama į veidą. Procedūra truputį baisoka, nelabai maloni, bet ištveriama ir labai efektyvi. Taip pat man atjaunintas veidas lazeriu – po šios procedūros veidas tik gražėja ir gražėja. Visų pokyčių dar laukiu – ląstelės regeneruojasi apie pusmetį.

– Manote, kad jums jau reikia jaunėti?

– Visiems norisi jaunystės, o moterims po 30-ies jau rekomenduojama labiau prisižiūrėti, neišvengiamai raukšlelių atsiranda, o jei dar žalingų įpročių turi, pvz., rūko! Oda dėl poilsio trūkumo pavargsta – vis darbai ir darbai. O įvairios procedūros, manau, padeda sulėtinti senėjimą efektyviau nei kokie nors kremai.

– Tikite kremų galia?

Bėgame, skubame, lekiame, nieko nespėjame, o save pamirštame. Norėdamos, kad mus mylėtų, pačios turime pradėti mylėti save.

– Žinoma, kad juos naudoju. Mano veido oda mišri – kaktos ir nosies srityse oda riebi, o skruostai – sausi, todėl be kremo, serumo tikriausiai negalėčiau ištverti nė dienos.

Bet stebuklus žadančiais kremais netikiu – kažin ar nuo kurio galėtume būti amžinai jauni. Nebent medicina po truputėlį padeda senėjimą sustabdyti, tad kodėl nepasinaudoti, jei yra galimybė. Džiaugiuosi, kad man tokia pasitaikė, nes kažin ar būčiau radusi tam laiko. Ryžtis pokyčiams paprasta, bet tam reikia laiko – net po paprastesnės procedūros kažkiek laiko negali dirbti, filmuotis.

– Ar apskritai jaučiatės graži?

– Tvirtai galiu pasakyti – pati save myliu ir jaučiuosi graži, bet, kaip ir kiekviena moteris, turiu savų trūkumų. Negalėčiau teigti, kad viskuo esu patenkinta ir neturiu kompleksų. Manau taip – jei žmogus pats sau gražus ir patrauklus, taip toks atrodo ir kitiems.

– Nepagalvojate, kad savo trūkumus matote viena pati?

– Matyt, taip ir yra, kaip ir ne vienai moteriai. Pavyzdžiui, kompleksavau dėl nosies nuo vaikystės. Negalėdavau žiūrėti į save nuotraukose, jose atrodydavau sau negraži ir jausdavausi blogai. Bet kai draugai apie tai sužinojo, nusistebėjo – kaip taip gali būti, sakė, niekada nebūtų pastebėję ir galvoję apie tai. Paskui net juokaudavo apie nosį, sakydavo – savo kalbomis įtikinai, kad ji tokia bloga.

– Kokių grožio procedūrų kategoriškai atsisakytumėte?

Kai moteris myli save, rūpinasi savimi, skiria laiko sau, tai ir kelmas vyras, anksčiau nepastebėdavęs, atkreips dėmesį.

– Botokso injekcijų nesidaryčiau. Nesu prieš, bet tikrai tik sulaukusi tam tikro amžiaus. Nesuprantu merginų, kurioms 20 ar 25 metai, ir jos botoksu ar hialuronu lygina raukšles, kurių faktiškai nėra. Po to net jų mimikos nematyti. Viskam turi būti ribos. Bet kai man bus penkiasdešimt, tikrai pasinaudosiu tuo, ką siūlys medicina ir kosmetologija.

– Daili figūra – sportuojant ar nusiurbiant riebalus?

– Kol tai galima padaryti sportuojant ir pasirinkus sveiką mitybą, reikia tik nepatingėti. Užtenka pakelti užpakalį ir ryte prieš darbą nubėgti pasportuoti, žiūrėti, ką į burną dedi, ir nereikės nei nusiurbti, nei pripūsti. Bet moterims per menopauzę, kai sutrinka hormonai, kai po nėštumo sunku atgauti prarastas formas, ir tai joms kelia kompleksą, tai kodėl gi ne?

– Ko jums trūksta iki pilnos laimės?

– Laiko, kurį galėčiau skirti sau. Ne tik bėgti ir lėkti, bet ir pasidaryti grožio procedūrą, nueiti masažo. Pagalvoju, kad laikas sau gal geriausiai ir stabdo senėjimą.

– Kaip į jūsų norą pasitobulinti išvaizdą reaguoja sužadėtinis?

– Sako, kad gal per daug jau, gal nereikia. Jam patinka natūralumas, prigrasino, kad tik nelįsčiau prie raukšlelių, nes jos jam gražios. Man irgi gražios vadinamosios žąsų kojelės. Kartais jis manęs klausia, kas nutiko moteriai, kurią matė prieš pusmetį, o dabar jos veidas ištemptas, lyg aptinusi.

– Kokią procedūrą išrinktumėte antrajai pusei?

– Jis nemėgsta gražintis, nėra iš tų vyrų, kurie labai prisižiūri. Prie mano raukšlių neleidžia liestis, tai prie jo tikrai neprilįsčiau. Bet kažkada padovanojau veido masažą, tai visai patiko.

– Turite ypatingų grožio receptų?

– Apie pirktines kaukes neišmanau, bet kai būnu laisva, mielai pasidarau naminę. Mano mėgstamiausia – iš vieno kiaušinio trynio, pusės citrinos sulčių ir vieno šaukštelio medaus. Palaikau pusvalandį, ir viskas – sutraukia poras, oda pašviesėja. Anksčiau labai mėgau užsišaldyti žaliosios arbatos ir ledukais atgaivinti odą, bet sužinojau, kad dėl paviršinių kapiliarų problemos to daryti negalima. Beje, man dar reikės išspręsti kapiliarų bėdą.

– Ką atsakytumėte į pastabas, kad pokyčių projektai menkina žiūrovų savivertę – esą, reikia mokytis save mylėti tokį, koks esi?

– Skeptikų visada yra, bet pirmiausia rekomenduočiau moterims savęs nepamiršti. Bėgame, skubame, lekiame, nieko nespėjame, o save pamirštame. Skyrusios laiko sau, geriau jausimės, aplinkiniai, matydami mus laimingas, irgi jausis geriau.

Norėdamos, kad mus mylėtų, pačios turime pradėti mylėti save. Kai moteris myli save, rūpinasi savimi, skiria laiko sau, tai ir kelmas vyras, anksčiau nepastebėdavęs, atkreips dėmesį, pagalvos, kas nutiko jo moteriai, ir kodėl ta, kuri tik prie puodų stovėdavo, dabar švyti.

„Grožio mėnuo“ – šeštadieniais 9.30 val. per TV3.

Misijos ir viltys

Grožio misijų televizijoje būta ne vienos – pradedant stiliaus pokyčiais ir baigiant radikaliais skalpelio pjūviais. Ypač įnirtingai dėl žiūrovų dėmesio kovėsi LNK „Misija – grožis“ ir TV3 „Didieji pokyčiai“, pasiūlę dalyviams galimybę kardinaliai pakeisti savo gyvenimą, atsikratyti visų kompleksų ir ryžtis tikriems iššūkiams: nuo regos korekcijos ir šukuosenos iki dantų sukūrimo, raukšlių išlyginimo, nosies, ausų, pilvo, krūtinės ir kitų plastinių rekonstrukcinių operacijų.

„Lietuvos ryto televizija“ įliejo papildomą jautrumo gaidą, praėjusį sezoną pristačiusi projektą „Užmirštas grožis“, kurį skambiai pavadino likimo nuskriaustų žmonių išvaizdos pokyčių realybės drama. Jo kūrėjų akcentas – praverti drastiškus įvykius išgyvenusių, palūžusių ir depresijos kankinamų žmonių namų duris, kurie seniai nežino, kas yra stilinga išvaizda ir grožis, ar net neturi veidrodžio. Įkvėpti vilties kibirkštėlę tiems, kurie, nepaisant visko, kabinasi į gyvenimą – tokį svarbų tikslą lydėjo kuklūs nuo gyvenimo pavargusių žmonių pokyčiai.

Lietuvos burlenčių RSX ir "Formula" klasės čempionas Juozas Bernotas bent jau iki olimpinių žaidynių Rio de Žaneire dešinės rankos alkūnės operuoti neketina. Po didelių fizinių krūvių skaudančią ranką jam numalšino kraujo plazmos injekcijos.

Problemos jau nuo 14 metų

"Senatvė", – šyptelėjo su humoru nesipykstantis 26 metų sportininkas, kuriam dešinės rankos alkūnę po didelių fizinių krūvių pradėjo skaudėti vos 14 metų.

Po tyrimo magnetinio rezonanso metodu paaiškėjo diagnozė. Tai artrozė, lėtai progresuojanti liga, kuriai būdingas sąnario kremzlės irimas ir naujų kaulinių darinių (osteofitų) susidarymas. Gydytojų teigimu, ligos priežastis – aktyvus sportas.

"Netikiu, nes apie tokią burlentininkų problemą negirdėjau. Juolab kad abiem rankoms šiame sporte tenka beveik vienodas krūvis, – tikino J.Bernotas. – Nugriuvau ir smarkiai susitrenkiau? Gal, bet kas nėra vaikystėje nugriuvęs?"

Nuo 9-erių burlenčių sportu užsiimančio Lietuvos rinktinės olimpiečio rankos sąnario skausmus medikai malšino įvairiomis fizioterapijos procedūromis.

"Rankos maudimą po didelių krūvių vėl prisiminiau būdamas 20 metų, – sakė J.Bernotas, kuriam tuomet padėjo žinomas gydytojas ortopedas traumatologas Rimtautas Gudas.

Jis atliko dešinės rankos operaciją. Išvalė alkūnės sąnarį, ten rastą cistą ir atskilusį gabalėlį kaulo.

"Pasijutau daug geriau ir ne vieniems metams skausmą užmiršau", – džiaugėsi Juozas.

Iki Rio de Žaneiro

Praėjusiais metais, kai J.Bernotas dalyvavo daugybėje varžybų, pasaulio ir Europos čempionatuose, iškovojo teisę dalyvauti Rio de Žaneire, dešinė ranka vėl pradėjo siųsti skausmingą žinutę.

"Tyrimas magnetinio rezonanso metodu parodė, kad sąnario būklė nėra gera, jis gana smarkiai sudilęs. Iki olimpiados net negalvoju apie operaciją, todėl pasiūlė alternatyvą – kraujo plazmos injekcijas, kurios neturi jokio šalutinio poveikio, nes naudojamas mano paties kraujas", – teigė sportininkas.

Dėl injekcijų, kurias atlieka Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Tomas Vorobjovas, Vilniuje Juozas lankosi kas tris savaites.

"Būna ir pauzių, kai dalyvauju varžybose, treniruočių stovyklose kitose šalyse, arba gydytojas išvykęs", – pasakojo J.Bernotas.

Jis prisipažino, kad prieš procedūrą skiriami skausmo malšinamieji. Po to, atlėgus vaistų poveikiui, J.Bernotas jaučia, kad kažkas brovėsi į jo dešinės rankos alkūnę, tačiau jaučiasi daug geriau.

"Net ir po didžiausių krūvių nejaučiu jokio nemalonaus maudimo, juolab – skausmo", – pasakojo Juozas, prieš išvykdamas į treniruočių stovyklą Ispanijoje.

Dabar jam svarbiausia intensyviai treniruotis ir rengtis olimpinėms varžyboms Rio de Žaneire. Ar reikės operuotis, paaiškės grįžus iš Brazilijos, ir po konsultacijų su Lietuvos medikais.

Brangu, bet efektyvu

"Injekcijų metu naudojama koncentruota kraujo plazma, kurioje yra 4–5 kartus daugiau aktyviųjų biologinių medžiagų, – aiškino Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas T.Vorobjovas. – Tos medžiagos slopina uždegimą, skatina audinio regeneraciją. Kraujo plazmos injekcijų pagrindas – kraujotakos skatinimas per medžiagų apykaitą."

Pasak mediko, tai saugi metodika, nes procedūroms naudojamas paties ligonio kraujas. Jo paimama apie 10–20 ml, specialiu būdu apdorojama – tris valandas termostate skatinama veikliųjų medžiagų koncentracija. Po to atskiriama kraujo plazma, kuri suleidžiama į uždegimo paveiktą skaudančią vietą. Kartais užtenka poros injekcijų, kartais 3–5 ir daugiau.

"Tai alternatyva, kai nėra galimybių atlikti operaciją. Šis metodas pakeičia steroidus", – aiškino gydytojas T.Vorobjovas.

Anot jo, kraujo plazmos injekcijos tinka minkštųjų audinių, sausgyslių uždegimams slopinti, sąnarių problemoms spręsti. Po procedūros negalima sportuoti tik dvi dienas.

"Kraujo plazma naudojama ir grožio industrijoje, tačiau ten taikomas šiek tiek kitoks metodas, – aiškino T.Vorobjovas. – Pagrindinis mūsų tikslas – natūralus ir greitesnis pasveikimas. Kraujo plazma nėra laikinas skausmo malšinimas. Ji stabdo artrozinį procesą ir skatina regeneraciją."

Viena injekcija kainuoja nuo 150 iki 300 eurų.