Prieš žiemą – "ant ledo"
Nesėkmės persekioja Kretingos gatvės 39 namo gyventojus.
Namas yra nedidelis, vos dvi laiptinės po 15 butų, todėl ilgą laiką šio daugiabučio atnaujinimo nenorėjo imtis joks rangovas – esą neapsimoka.
Dienraščio duomenimis, konkursas skelbtas buvo mažiausiai penkis kartus.
Kai pagaliau jį laimėjo ukrainiečių bendrovė "Budinvest-Kyiv", žmonės labai apsidžiaugė, kad greitai ir jų namas bus šiltas, dailus, kaip greta atnaujintas devynaukštis.
Tačiau greitai teko nusivilti.
Praeitą savaitę darbininkai susirinko užsilikusius savo daiktus, išmontavo apsaugines tvoras ir išvažiavo.
Gyventojai palikti su "pusiau luptu, pusiau skustu" namo fasadu, išardytu vamzdynu rūsyje ir užgriozdintu stogu.
"Tuojau prasidės šildymo sezonas, o mes būsime be šilumos. Rūsyje – nupjauti vamzdžiai, juos turėjo pakeisti naujais, bet, kaip suprantame, renovacija mūsų name baigėsi taip ir neįpusėjusi. Kaip mums teks gyventi žiemą, juk name tiek šeimų su mažais vaikais?" – klausė namo gyventoja Galina.
"Be to, šitie radiatoriai, kuriuos pastatė butuose, yra mažesnio galingumo ir pritaikyti apšiltintam namui. Jei ir įjungs šildymą, kuo neabejoju, teks tiekti daugiau šilumos, nes lauko sienos tai plikos. Vadinasi, mums šildymas kainuos brangiau", – niršo namo gyventojai.
Ryžosi nutraukti sutartį
Kretingos g. 39 namo renovacija prasidėjo pernai lapkritį. Pagal planą atnaujinimas turėjo būti baigtas šių metų liepą.
Artinantis pabaigtuvių metui, gyventojai sunerimo, nes jokie darbai nebevyko.
Pradžioje darbininkai dirbo labai aktyviai, paruošė namą šiltinimui, butuose pakeitė radiatorius. Bet tuo viskas ir baigėsi.
"Kai sužinojau, kad namą renovuos ukrainiečių firma, iš karto nujaučiau, kad bus velniava. Jei kas ne taip, kur juos sugaudysime? Taip ir atsitiko. Sukalė geležis į sienas ir nutilo. Paskui vėl pajudėjo. Po to vėl kokį mėnesį niekas nieko nedarė. Ir mūsų neinformavo, kodėl darbai stringa, juk mes už tai mokėsime. Galiausiai nusprendėme, kad mums tokių renovuotojų nereikia", – dėstė namo gyventojas Antanas.
Kretingos g. 39 administruojančios įmonės "Paslaugos būstui" vadovė Rasa Rimaitė patvirtino: išties kitos išeities nebuvo, ir teko nutraukti sutartį su rangovais.
"Įmonė vilkino darbus, teigdama, kad neleidžia įsivežti į Lietuvą darbuotojų iš Ukrainos, melavo, įvairiais būdais tempė gumą, kol tapo akivaizdu, kad laiku renovacija nebus baigta. Prasidėjo konfliktai su rangovu, trumpai tariant, teko nutraukti su jais sutartį, nes kitos išeities nebuvo", – paaiškino R.Rimaitė.
Namo administratoriaus atstovė patikino, kad gyventojai be šilumos tikrai neliks, daroma viskas, kad būtų sutvarkyti vamzdynai iki šildymo sezono pradžios ir bus ieškoma naujo rangovo darbams pabaigti.
"Gyventojų visuotinio susirinkimo metu "Budinvest-Kyiv" vadovui buvo pranešta, kad mes nutraukiame su jais sutartį ir ruošime naują konkursą. Bet neramu, jei vėl apsireikš kokia nors panaši bendrovė, jos dokumentai atitiks reikalavimus, siūloma darbų atlikimo kaina bus mažiausia ir jie laimės konkursą, bet kur garantija, kad nepasikartos analogiška situacija?" – svarstė R.Rimaitė.
Kalta Lietuvos valdžia?
"Budinvest-Kyiv" direktorius Volodymyras Stryzhakas dėl nutrauktos sutarties kaltina visus, tik ne save.
"Jau 15 kartų aiškinau, kad man neleido įvežti darbuotojų iš Ukrainos. Kodėl nesamdžiau vietinių? Tai antraeilis klausimas. Aš atstovauju ukrainiečių bendrovei ir esu suinteresuotas, kad dirbtų mūsų žmonės. Kai ruošiausi čia ateiti dirbti, man žadėjo, kad viskas bus gerai. Bet per pastaruosius metus pas jus triskart pasikeitė migracijos įstatymai. Žmonės negauna darbo vizų, todėl ir darbai nevyksta. Parašiau krūvą laiškų į visas instancijas, ir nieko. Ir iš viso mane į šį reikalą įtraukė tik todėl, kad Lietuvoje nėra darbo jėgos", – tikino V.Stryzhakas.
Kaltę dėl stringančios renovacijos ir nutrauktos sutarties su rangovais buvo norima primesti ir daugiabutį administruojančiai bendrovei.
"Pajutau ir gyventojų spaudimą, kodėl nepadėjau jam įsivežti darbuotojų iš Ukrainos, kodėl nesikreipiau į Migracijos departamentą. Rangovui buvo siūloma imti vietinius statytojus, pilna darbo birža tokių žmonių. Tačiau jis išsisukinėjo, maža to, išvertė viską taip, esą namo administratorius kaltas dėl stringančios renovacijos. Nors mes čia niekuo dėti, kad jis neturi žmonių", – tikino R.Rimaitė.
Kodėl išsilakstė darbininkai?
Kartu su V.Stryzhaku pusantrų metų dirbo lietuvis Anzelmas A. (pavardė redakcijai žinoma – A.D.), tačiau vyras su darbdaviu iš Ukrainos neseniai sutartį nutraukė.
"Viltis miršta paskutinė. Viskas dėl atlyginimo. Juk už kiekvieną darbą reikia gauti atlygį, o jeigu dirbi ir nieko negauni, tai nėra prasmės tęsti tokio reikalo. Buvome laimėję konkursus 7 namų renovacijai Klaipėdoje. Tačiau darbai strigo. Kantrybė baigėsi, gyventi nėra už ką", – dėstė Anzelmas A.
Anot pašnekovo, pradžioje "Budinvest-Kyiv" samdė lietuvius ir esą jie visai neblogai dirbo, tačiau vyrai konfliktavo su bendrovės vadovu vis dėl tų pačių pažadėtų pinigų, kurių žmonės esą negavo.
"Vyrai išėjo iš darbo, paskui V.Stryzhakas galvojo, kaip įvežti darbuotojų iš Ukrainos. Važiavome ir į Migracijos departamentą, ir į Darbo biržą, bet viskas veltui. Žmonių nebuvo, darbai nevyko, todėl ir pačiai įmonei Būsto energijos taupymo agentūra pinigų nepervedė. Toks užburtas ratas", – pasakojo Anzelmas A.
Įmonė – iš Kelmės rajono
Interneto svetainė rekvizitai.lt nurodo, kad minėta bendrovė yra ribotos atsakomybės įmonės "Budinvest-Kyiv" filialas, registruotas Kelmės rajone, Užmedžiuose, jos vadovas – V.Stryzhakas.
Ten pat rašoma, kad šiame filiale dirba 5 apdraustieji darbuotojai.
Rugpjūčio 1 d. įmonė turėjo vieną automobilį.
Ten pat nurodoma, kad vidutinis atlyginimas rugpjūtį siekė 292 eurus, sausį – apie 400 eurų, neatskaičiavus mokesčių.
"Kokie penki žmonės? Mano įmonėje Kijeve yra 60 žmonių. Šiandien Klaipėdoje dirba 14. Kas jums sakė, kad aš moku per mėnesį 292 eurus? Aš neturiu teisės tiek mokėti pagal Lietuvos įstatymus. Mano darbuotojai su Lietuvos "Sodra" iš viso jokio ryšio neturi, jai aš nieko nemoku, mokesčius moku Ukrainoje. Galiu pasakyti, kiek moku savo darbuotojams, aš turiu teisę jiems mokėti iki 80 eurų komandiruotpinigių už darbo dieną. Toks atviras atsakymas į jūsų nekuklų klausimą. Mano darbininkai gerai uždirba", – gyrėsi V.Stryzhakas.
Internete nėra nurodyta, kiek Kijeve V.Stryzhako įmonėje dirba žmonių, tik pažymėta, jog bendrovė užsiima naujos statybos butų įrengimu, vidaus apdaila, kloja plyteles, klijuoja tapetus, tinkuoja, montuoja gipso kartono plokštes.
Bet įmonės interneto tinklalapyje nėra nė žodžio apie daugiabučių renovaciją.
Tad kyla klausimas, kaip tokia įmonė galėjo laimėti ne vieną konkursą daugiabučių atnaujinimui Lietuvoje.
Esą konkurso laimėtoją pagal mūsų įstatymus nulėmė mažiausia pasiūlyta darbų kaina.
Ryšiai Vyriausybėje – šmeižtas
Viešumo nepanorę, buvę "Budinvest-Kyiv" bendradarbiai prasitarė, neva įmonės vadovas esą dideles viltis dėjo į pažintį su svarbiu asmeniu Lietuvos aplinkos ministerijoje. Jis šiuo metu ten nebedirba.
"Girdėjau kalbas, kad vienas aukštas pareigas ministerijoje ėjęs darbuotojas pažadėjo jam savo moralinę paramą. Esą ateikite, dalyvaukite konkurse, mes jus priimsime ir panašiai. Štai tokia istorija", – dėstė viešumo nepanoręs liudininkas.
"Nemanau, kad tai buvo protežė. Daugiau nieko nenoriu sakyti", – atsargiai prasitarė kitas liudininkas.
Tačiau V.Stryzhakas kategoriškai paneigė bet kokias pažintis Lietuvos vyriausybėje ir bet kokius protegavimus.
"Aš nieko nepažįstu. Tai yra šmeižtas. Niekas man nieko nežadėjo ir nieko aš nepažįstu", – nukirto V.Stryzhakas.
"Budinvest-Kyiv" veiklos Klaipėdoje nenutraukė, gruodį ji esą turi atiduoti eksploatuoti renovuotą namą V.Berbomo g. 2 ir netrukus pradės darbus Baltijos prospekte, 87 name.
Komentaras
Liudvikas Dūda
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius
Pasitaiko, kai pigiausio konkurso laimėtojas nepateisina lūkesčių. Pernai žiemą buvo ne vienas atvejis ir Panevėžio gatvės, ir Kretingos gatvės namuose, kai bankrutavo du rangovai, vykdantys renovaciją, ir tik trečias sugebėjo pabaigti darbus. Tokia yra Lietuva, tokie – statybininkai. O ukrainiečiams dar lengviau, jie gali išvažiuoti darbų nepabaigę, ir viskas. Po tokių incidentų reikia, kad namo administratorius kreiptųsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad tuos veikėjus įtrauktų į nepageidaujamų rangovų sąrašą. Aišku, jie gali grįžti pakeitę bendrovės pavadinimą ir, pasiūlę mažiausią kainą, vėl laimėti konkursus. Ir situacija kartosis. Tačiau galima rasti priešnuodį ir tokiems dalykams. Rengiant kitą konkursą, į sąlygas būtinai reikia įrašyti, kad nepageidaujamos kompanijos, kurios turi blogą reputaciją ir dėl to yra įtrauktos į Viešųjų pirkimų tarnybos sąrašą, negali dalyvauti konkurse.
Po publikacijos atsirado viltis
