„Mūsų pasiūlymas, kad pasinaudoti tuo keliu, kuriuo jau naudojomės kovido metu, – bent dalinai padėti įmonėms apmokėti prastovas ir skirti pinigų darbuotojų kvalifikacijai“, – penktadienį po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams sakė K. Krupavičienė.

Anot jos, šiuo metu didžiausias nerimas jaučiamas tekstilės, baldų įmonėse, drabužių siuvimo fabrikuose.

„Įmonės išnaudoja tai, kad darbuotojai turi eilinių atostogų, bet išnaudojus tą visą potencialą, ką įmonės darys toliau, mums tai kelia rūpestį“, – sakė K. Krupavičienė.

„Mums reikia skubių priemonių, nes šiuo metu darbuotojai gauna ne tokius didelius atlyginimus, kad jis turėtų santaupų. Kad neprarastume tų žmonių, pavyzdžiui, siuvėjų, baldininkų, tai kvalifikuoti darbuotojai, mes juos prarasime, jie emigruos, tai ką tada darysime“, – teigė ji.

„Kreipėmės į prezidentą atkreipti dėmesį į medikų padėtį. (...) Medikams kelia nerimą labai didelis rezervas, kuris šiuo metu yra biudžete (Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). – ELTA) paliktas. Medikų pasiūlymas yra iš biudžeto rezervo skirti papildomas lėšas, kad būtų didinamas medikų atlyginimas, kaip kad buvo suplanuota nacionalinėje strategijoje – 3 vidutiniai atlyginimai (VDU) gydytojams ir 1,5 VDU – slaugytojams“, – sakė K. Krupavičienė.

Kaip ELTA jau rašė, Seimas po svarstymo yra grąžinęs PSDF biudžeto projektą tobulinti Vyriausybei.

Už PSDF biudžeto grąžinimą tobulinti balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė – 3.

Seimo narė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad PSDF kaupiamas rezervas yra per didelis ir neišnaudojamas.

„Esminis priekaištas šiam fondui ir rezervo formavimui. Dabar yra PSDF rezervas 400 mln. eurų, planuojama, kad per metus ten papildomai reikėtų įdėti dar 200 mln. eurų. Reikia atkreipti dėmesį, kad PSDF formavimas jau savaime turi anticiklinį mechanizmą, todėl pajamos krizės atveju mažėja ne taip drastiškai, kaip kituose fonduose, todėl ir rezervo nereikia tokio didelio“, – Seimo posėdyje sakė G. Skaistė.

Parlamentaras Mykolas Majauskas teigė, kad grąžindamas projektą tobulinti Seimas bėga nuo atsakomybės.

„Suprantu šį grąžinimo tobulinti žanrą kaip bėgimą nuo atsakomybės. Turime parengtą projektą, kuriame yra neproporcingai didelė dalis rezervo. Yra aiškūs Seimo narių siūlymai, kaip reikėtų tą rezervą panaudoti. Būtų prasminga diskusija, koks tas rezervas turėtų būti. (...) Esu įsitikinęs, kad grąžinę Vyriausybei (projektą. – ELTA) tobulinti, jį vėl gausime lygiai tokį patį“, – sakė M. Majauskas.

Pagal siūlymą, planuojama, kad ateinančių metų PSDF biudžetas, palyginti su šių metų, bus 241 mln. eurų didesnis ir iš viso sudarys 2,3 mlrd. eurų, o išlaidos sieks 2,1 mlrd. eurų.

2020 m. PSDF biudžeto pajamas sudarys: privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, administruojamos „Sodros“, – daugiau nei 1 mlrd. 582 mln. eurų, valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, – daugiau nei 650 mln. eurų, valstybės biudžeto asignavimai – 36,4 mln. eurų, kitos PSDF pajamos – apie 32,5 mln. eurų.

Augančias PSDF biudžeto lėšas numatyta paskirstyti šioms sritims: 83,3 mln. eurų (6 proc.) didės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 46,6 mln. eurų (13,3 proc.) daugiau bus skiriama vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, 3 mln. eurų (5,1 proc.) didės lėšos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, apie 1,5 tūkst. eurų (12 proc.) didės išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms.

Iš viso 200,8 mln. eurų PSDF pajamų planuojama pervesti į PSDF biudžeto rezervą. 2020 m. pradžioje PSDF biudžeto rezervas turėtų sudaryti daugiau nei 400,7 mln. eurų. Rezervo lėšos skaidomos į dvi dalis: pagrindinę ir rizikos valdymo. PSDF biudžeto rezervo pagrindinė dalis 2020 m. pradžioje turėtų sudaryti 34,5 mln. eurų, o likusios PSDF biudžeto rezervo lėšos – 366,2 mln. eurų – rizikos valdymo dalį.

Kaip praneša profsąjunga, dėl to K. Krupavičienė kreipėsi į „valstiečių“ partijos pirmininką Ramūną Karbauskį, „socialdarbiečių“ partijos lyderį Gediminą Kirkilą, Tvarkos ir Teisingumo partijos pirmininką Remigijų Žemaitaitį, lenkų rinkiminės akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjunga pirmininką Valdemarą Tomaševskį.

„Dabartinis laikinai einantis pareigas finansų ministras V. Šapoka pademonstravo savo neoliberalias nuostatas, kurios, mūsų supratimu, yra netinkamos siekiant įgyvendinti pasirašytą koalicijos sutartį, kurioje numatoma per penkis metus padidinti socialiniai sričiai skiriamą finansavimą iki ES vidurkio bei atitinkamai didinti perskirstymą per biudžetą“, – sako K. Krupavičienė.

„Rengiant strategiją tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo didinimo, finansų ministras nuolatos priešinosi profesinių sąjungų siūlymams didinti viešojo sektoriaus finansavimą, kuris jau dabar yra nepakankamas, ir pasisakė tik už viešojo sektoriaus mažinimą“, – teigia profsąjungos pirmininkė.

Ji teigia, kad profsąjungos palaiko prezidento Gitano Nausėdos planus kurti šalyje gerovės valstybę ir pasisako už darbuotojų atlyginimą, kuris, anot jos, yra neatstatytas po 2008 metų krizės.

Druskininkų savivaldybei septynerius metus nepavyksta parduoti buvusios sanatorijos „Nemunas“. Skelbtas atviras dabar jau namo-vaiduoklio privatizavimo aukcionas neįvyko, investuotojų nerandama.

Ankščiau sanatoriją valdžiusios profsąjungos vadovė sako, kad turtas iš jų atimtas, neatsižvelgiant į perspektyvą.

Dvylikos aukštų sanatorija su valgykla ir daugiau nei 3 hektarų žemės sklypu Druskininkų savivaldybei atiteko 2008 m. vasarą Vyriausybės nutarimu. Tada skaičiuota, kad, jei objektas būtų buvęs privatizuotas, valstybės biudžetas būtų gavęs šimtą milijonų litų. Miestui Turto fondas sanatoriją bei dar tris medinius pastatus perdavė už dyką.

Savivaldybė puoselėjo gražių vilčių. Iš pradžių pastatą ir sklypą planavo išnuomoti, tačiau susidomėjimo vis nebuvo.

„Paskutiniu metu nueita paprastesniu keliu – tiesiog skelbti privatizavimo aukcioną, kad savininkas, įsigijęs šį pastatą, galėtų investuoti į jį, o už gautas lėšas mes statytume Kultūros rūmus“, – sako Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Apleista sanatorija siūlyta dabar jau bankrutavusio banko „Snoras“ savininkams, ja domėjosi verslininkai iš Uzbekijos, Kazachstano. Mero teigimu, reklaminė medžiaga apie parduodamą daugiaaukštį pastatą su nemažu sklypu skleidžiama visur, kur tik įmanoma, tiek vietos, tiek užsienio verslininkams.

Sovietmečiu valstybės ir profsąjungų lėšomis statytą sanatoriją iki tol, kai ši atiteko savivaldybei, valdė profesinė sąjunga „Solidarumas“. Vyriausybė tada jau kelerius metus merdėjusį „Nemuną“ atgavo po ginčų ir bylinėjimų su buvusia profsąjungos vadove Aldona Balsiene. Dabartinė „Solidarumo“ pirmininkė sako, kad sanatorija būtų galėjusi tapti sveikatos atstatymo centru, pavyzdžiui, dirbantiesiems kenksmingomis sąlygomis.

„Reikėjo į tą dalyką pasižiūrėti labai šeimyniškai, bet tuo metu tikriausiai niekam nerūpėjo. Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad tai nepriklauso profsąjungoms, ir iš mūsų tą sanatoriją atėmė“, – sako Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Druskininkų nepuošia ne tik apleista sanatorija, bet ir dar keli kiti apšiurę pastatai, bet jie, skirtingai nei „Nemunas“, visi privatūs.

Vyriausybė siūlomomis Darbo kodekso pataisomis gali sukurti dar palankesnę dirvą nesąžiningiems darbdaviams, linkusiems naudotis nelegaliu darbu. Abejonių kelia numatoma tvarka informuoti "Sodrą" apie naują darbuotoją, taip pat panaikintos darbdavių prievolės atsiskaityti su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, rašo "Lietuvos žinios".

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas tokius nuogąstavimus vertino skeptiškai ir sakė, kad sąmokslo teorijos dėl galimo darbdavių piktnaudžiavimo "neatitinka realybės". Jo manymu, galimybė pranešti "Sodrai" apie naujo žmogaus įdarbinimą likus valandai iki darbo pradžios atitinka darbo rinkos poreikius, o dabartinė tvarka neva esanti nelogiška.

Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė tvirtino, kad sutrumpinus reikalavimą pranešti apie žmogaus įdarbinimą iki vienos valandos, pasitaikys atvejų, kai darbdaviai nelegalų darbą teisins nebūtomis istorijomis.

"Net turintieji darbo sutartį kartais nepajėgia įrodyti savo teisių. Pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojas negali patvirtinti faktais, kad vežė į Vokietiją krovinį. Tad kaip nelegaliai dirbęs darbuotojas įrodys, kur, ką ir kiek dirbo?" - sakė ji.