– Jūsų dėka laidoje atsirado originali rubrika – „Floristinis desertas“. Spėju, kad ji nė kiek nesusijusi su maistu?

– Tikra ne. Joje rodau, kaip profesionaliai komponuoti gėles. Manau, kad būtent dėl jos „Pasaulį pagal moteris“ žiūri ne tik tie, kurie mėgsta gyvenimo būdo laidas, bet ir kuriems patinka gėlės, floristika.

Yra daug laidų, kuriose mokoma, kaip gaminti maistą, skoningai įsirengti namus, apželdinti aplinką, bet kad laidoje būtų dalijamasi pačios tikriausios floristikos paslaptimis… Tuo labiausiai ir esame unikalūs!

– Floristika jūsų gyvenime atsirado anksčiau nei televizija. Kuo patraukė ši meno forma?

– Jei atvirai, aš pakeičiau savo veiklos sritį. Esu ekonomikos mokslų daktarė. Ilgus metus dirbau informacinių technologijų versle. Dvylika metų buvau Kauno technologijos universiteto dėstytoja. Ilgainiui ėmiau jausti, kad mano gyvenime trūksta pusiausvyros. Dariau daug dalykų ir visus – po truputį. Norėjau surasti tokią sritį, kurioje jausčiausi geriausiai. Kita vertus, mano Zodiako ženklas – Svarstyklės. Po šiuo ženklu gimę žmonės mėgsta grožį, estetiką. Aš irgi vaikščiojau į tapybos kursus, kurdavau interjerus savo ar draugų namams. Buvau neabejinga gėlėms… Vieną dieną sumąsčiau, kad norėčiau profesionaliau pasigilinti į floristiką.

TV3, K. Rimienės asmeninio archyvo nuotr.

– Pataisykite, jei klystu: floristas yra žmogus, kuris kuria puokštes ir  stalo gėlių kompozicijas?

– Tiesa, bet… Mano darbo pakraipa yra šiek tiek kitokia. Esu floristikos dizainerė, todėl dirbu daugiausia su technikomis, kurių gali būti šimtai – ne tik surišti arba komponuoti gėles floristinėje kempinėje, bet ir pinti,  vynioti, įsukti, pritvirtinti ir kt. Floristikos dizainas – menui artima sritis. Mes randame įvairių gėlių, augalų panaudojimo būdų, įkomponuojame ir kitų medžiagų, kuriame konstrukcijas, sudėtingus karkasus, ne tik surišame puokštes ar merkiame gėles. Galima sakyti, tai jau aukštesnis pilotažas nei mums įprastas floristo darbas.

Ieškojimų šios laidos kelyje buvo daug ir įvairių, tačiau dabar – galiu drąsiai sakyti – laidos formatas išsigrynino. Radome aukso viduriuką, kuris patinka žiūrovams.

– Suprantu, kad jūs, kaip mokslo žmogus, ir floristikoje norėjote būti pati geriausia, profesionaliausia, kvalifikuočiausia?

– Taip jau atsitiko. Žinote tą posakį: kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių. Panašiai buvo ir man. Norėjau būti tikra savo srities profesionalė, todėl baigiau mokymus Belgijoje ir gavau Europos floristikos meistro sertifikatą. Kiek žinau, Lietuvoje vienintelė jį turiu. Priklausau tarptautinei floristų bendruomenei, dalyvauju dideliuose floristikos festivaliuose, konkursuose. Praėjusių metų vasarą varžiausi Atvirame Amerikos floristų čempionate, kuriame dalyvavo 25 floristų komandos iš šešiolikos šalių.

– Gal galite šiek tiek praskleisti floristų konkursų scenos uždangą ir papasakoti, kaip ten viskas vyksta? Ar paruoštas puokštes skraidinatės iš Lietuvos?

– Kiekvieną kartą reikalavimai būna skirtingi. Kaip ir užduotys. Tarkime, minėtame čempionate iš šešių užduočių dviem galėjome pasiruošti iš anksto. Taigi, iš namų vežiausi nuotakos puokštės ir gėlių liemenės konstruktyvinius paruoštukus. Likusios užduotys buvo siurprizai. Gavome vienodų medžiagų – indų, gėlių ir kt., iš kurių kūrėme pagal duotas temas ir reikalavimus.

Kitame konkurse, kuris vyko Italijoje, naudojau metalo konkstrukcijas, atsigabentas iš Lietuvos.

TV3, K. Rimienės asmeninio archyvo nuotr.

– Dalyvaudama tokio lygio konkursuose patiriate ir nemažai streso?

– Taip. Juk tavo darbą vertina ne tik teisėjų komisija, bet ir techninis komitetas. Kiekviena klaida kainuoja balus. Gali būti, kad floristinė kompozicija atrodo tobulai – tema atskleista, panaudota įvairių technikų, bet jei padarei techninių klaidų – gero įvertinimo nesulauksi.

Dalyvaujant pasaulinio lygio konkursuose dažnai atrodo, kad tavo darbas prastesnis už kitų, kad padarei nepakankamai gerai… Būtent ta nežinomybė ir kelia didžiausią stresą. Kai sulauki rezultatų ir gauni puikų įvertinimą, viskas atlėgsta, įtampa nuslūgsta.

– Gal floristikos konkursus jaudulio prasme galima lyginti ir su laidos „Pasaulis pagal moteris“ filmavimais?

– Klausiate, ar būdama prieš kameras jaučiu panašų jaudulį? Tikrai ne. Juk televizijoje dirbu ne viena. Laidą kuria gausi profesionalų komanda, tad rezultatas, priešingai nei floristikos konkurse, priklauso ne nuo manęs vienos. Prie laidos pluša redaktoriai, prodiuseriai, režisieriai, montažo specialistai. Kiekvienas turime savo darbą: aš padarau savąjį, o tada ateina eilė kitiems.

Pradžioje ir man svilo padai, kaito skruostai – juk nebuvau televizijos profesionalė. Negana to, laidą kūrėme nuo nulio – visi drauge ieškojome įdomiausio žiūrovams formato.

Dažnai panašaus pobūdžio laidose kalbinamos žvaigždės, nes jos rūpi žiūrovams. Sutinku, bet man ne mažiau rūpi ir paprastesni žmonės, jų įdomios, kvapą gniaužiančios istorijos.

Ieškojimų šios laidos kelyje buvo daug ir įvairių, tačiau dabar – galiu drąsiai sakyti – laidos formatas išsigrynino. Radome aukso viduriuką, kuris patinka žiūrovams. Tai patvirtina ir aukšti laidos „Pasaulio pagal moteris“ žiūrimumo reitingai.

Jei kalbėtume apie floristiką – čia streso kur kas daugiau, nes egzistuoja nemažai šalutinių faktorių. Gali viską tiksliai apskaičiuoti, kiek ir kokių gėlių reikės, užsakyti, suorganizuoti transportą, o kai atveža   gėles – matai: ne ta spalva, ne toks žiedų stambumas ar šviežumas. Kitą sykį nuvilia oras – jo juk irgi neužsakysi. Žinoma, kai dirba profesionalai, bendras vaizdas visada būna geras, bet pats žinai, kokius iššūkius turėjai įveikti.

TV3, K. Rimienės asmeninio archyvo nuotr.

– Esate ne tik rubrikos „Floristinis desertas“, bet ir visos laidos „Pasaulis pagal moteris“ gražiausias žiedas – jo vedėja. Gal ir autorė, iniciatorė, kūrėja?

– Ne tik vedėja... Aš pradedu kūrybos procesą, o prodiuseriai pabaigia – susisiekia su būsimais laidų herojais, susitaria dėl filmavimo datų. Šį sezoną nemažai laidų esame nufilmavę į priekį, bet tikrai pamenu tokių momentų, kai kažkas susirgo ar neatvyko, persigalvojo rėmėjai ir pan. Žodžiu, kurti televizijos laidą panašu į važinėjimąsi amerikietiškais kalneliais. Čia kyli, o čia, žiūrėk, jau ir leidiesi.

Kaip gimsta idėjos? Labai netikėtai. Kartais tiesiog renginyje sutinki įdomų žmogų, apie kurį nieko anksčiau negirdėjai. Kitą sykį perskaitai straipsnį ir tave sužavi jo herojus. Svarbiausia, kad žmogus turėtų charizmą ir kad jo istorija nebūtų banali.

– Turbūt nebūsiu originali klausdama, kokios gėlės jūsų mėgstamiausios?

– Nebūsite. Iš tiesų, kai pradėjau domėtis floristika, gėlių pasaulis man sušvito naujomis spalvomis. Anksčiau, būdavo, gėlės gražios, ir tiek. Dabar į jas žiūriu profesionalės akimis – vertinu pagal tai, ką įspūdingo galima iš jų sukurti. Vienu atveju labiau tiks vienos, kitu – kitos gėlės.

Mano darbuotojos anksčiau sakydavo, kad Kristinos mėgstamiausia gėlė – anturis. Anturius atradau dalyvaudama tarptautiniuose festivaliuose, sužinojau, kad jų būna dešimtys rūšių, šimtų atspalvių. Iš tiesų labai juos mėgstu, nes anturiai pasižymi ir tūriu, ir elegancija, ir spalva, tačiau tai nėra mano mėgstamiausios gėlės. Gal labiau – vienas iš mano atradimų. Dar labai mėgstu lelijinių šeimos augalus – gloriozas, taip pat bijūnines rožes.

Dažnai žmonės bijo man dovanoti gėlių. Sako: „Ai, tau, kaip floristei, bus sunku įtikti, nepataikysime…“ Tačiau nuoširdžiai sakau: džiaugiuosi bet kuria man dovanota gėle. Juk dovanos nevertini nei komponavimo prasme, nei dar kažkaip kitaip. Ja tiesiog mėgaujiesi, ir tiek.

TV3, K. Rimienės asmeninio archyvo nuotr.

– Dauguma jūsų kelionių į užsienį susijusios su profesine veikla. Pasidalykite, kokios tvarios tendencijos šiuo metu vyrauja floristikos baruose?

– Labiau pradėjau gilintis į šią temą, kai platforma „Vinted“ pakvietė mūsų televizijos laidų vedėjus būti jų veidais. Paklausiau savęs: kaip galima kurti floristines kompozicijas naudojant vien tik organines medžiagas? Atsakymas atėjo po puikaus vokiečių floristo Gregoro Lerscho seminaro Italijoje. Būtent jis išaiškino, kas floristikoje yra tvarumas, t. y. kai pasidarytą konstrukciją, kurią pagaminti užima daug laiko ir pastangų, galime dar kartą perdirbti ir panaudoti vėliau. Šią žinutę aš noriu skelbti ir savo laidoje. Todėl rubrikoje „Floristinis desertas“ vieną kartą rodau, kaip pasidaryti floristinę kompoziciją su karkasu, o kitą sykį – kaip tą patį karkasą transformuoti ir panaudoti dar kartą, pakeičiant gėles kitomis.

Mokau, kad reikia rūšiuoti panaudotas gėles ir kompozicijose naudotas medžiagas, priemones. Stengtis vietoj įprastos naudoti greitai gamtoje suyrančią floristinę kempinę, o jei tokios neturime – ieškoti būdų, kaip jos apskritai atsisakyti.

Smagu, kad turiu televizijos platformą, kur šiomis idėjomis galiu dalytis su kur kas platesne nei tik floristų auditorija.

– Artėja Kalėdos. Ar jau galvojote, kaip puošite šiai šventei savo namus? O gal, kaip tas batsiuvys, liksite be batų?

– Yra teisybės jūsų žodžiuose. Kalėdos man – pats darbymetis, kai lakstau ir dekoruoju kitų biurus, namus, renginius, kaip, pavyzdžiui, didžiausią televizinį paramos projektą „Išsipildymo akcija“, po Naujųjų – nacionalinius apdovanojimus „Lietuvos garbė“ ir kt. Saviems namams, deja, dažnai nelieka tiek laiko, kiek norėčiau.

TV3, K. Rimienės asmeninio archyvo nuotr.

– Jūsų vardas ne vienam žiūrovui asocijuojasi su moteriškumu. Ar šiais laikais, kai moterys kovoja dėl lygių teisių su vyrais, tai vis dar komplimentas?

– Būsiu kategoriška šiuo klausimu. Aš tik už moteriškumą, nors ir žinau, kad mes, moterys, galime daug. Esu netgi pasidariusi tokią tatuiruotę – „Aš galiu!“ Tačiau man patinka ir jausti, kad esu silpnosios lyties atstovė. Patinka dėmesys. Patinka, kai vyras atidaro duris, kai paneša pirkinių krepšius… Neturėtume to gėdytis ar vengti.

Kas yra moteriškumas? Ir grožio kūrimas, ir dėmesys šeimai. Dar vienas svarbus dalykas, kurį dažnai pamirštame, – rūpinimasis savimi. Mes, moterys, dažnai save išdalijame kitiems. Todėl norėčiau paskatinti visas moteris, kad nepamirštų pagalvoti ir apie save, nes nuo mūsų didžiąja dalimi priklauso ir šeimos mikroklimatas, ir gražesnis pasaulis.

Norėčiau paskatinti visas moteris, kad nepamirštų pagalvoti ir apie save, nes nuo mūsų didžiąja dalimi priklauso ir šeimos mikroklimatas, ir gražesnis pasaulis.

– Su vyru netrukus švęsite savo draugystės 30-metį. Ar kada galvojote, kokia jūsų gražių ilgamečių santykių paslaptis?

– Manau, čia irgi galime kalbėti apie moteriškumo svarbą. Juk moteriška moteris bus gera žmona, puiki vaikų motina… Kokį pavyzdį ji rodys savo vaikams, toks ateities pasaulis ir bus. Kokias vertybes skiepysime, pradėdami nuo savęs, nuo savo aplinkos, taip ir gyvensime. Siūlyčiau nenutolti nuo tų tradicinių moteriškų vertybių. Kita vertus, žinant istorinį faktą, koks stiprus patriarchatas buvo Lietuvoje, o ir visame pasaulyje, džiugu, kad moterys šiais laikais turi vis daugiau teisių.

– Dabar labai madinga vykti į moteriškumo stovyklas, ten skirti laiko savo kūno ir dvasios pajautoms. Ar esate tai išbandžiusi?

– Oi, ne. Labiau esu moteriška pagal savo pačios supratimą, atsineštą, galbūt, iš savo šeimos. Kita vertus, jei ir norėčiau – negalėčiau: per daug esu užimta. Šimtas veiklų, verslų, o kur dar šeima?! Neturiu laiko net sporto klubui ar grožio salonui. Jei ne laida „Pasaulis pagal moteris“, makiažą daryčiausi turbūt itin retai.

TV3, K. Rimienės asmeninio archyvo nuotr.

– Minėjote, kad vargiai randate laiko poilsiui. Kaip save įkraunate naujoms laidoms, naujiems projektams?

– Jei atvirai, šiuo gyvenimo periodu tiesiog mėgstu ilsėtis su chalatu prie televizoriaus. Dirbant tokius sezoniškus darbus kaip mano – laida, floristinis švenčių dizainas – negali kažkur pabėgti ilgesniam laikui ar visiškai išjungti telefono. Jei klientų vestuvės po kelių savaičių, tai net ir atostogų metu dirbi: planuoji, užsakai gėles.

Man persikrauti visiškai užtenka namų aplinkos. Mėgstu atsisėsti prie židinio, pavakaroti su šeima. Neseniai atostogavome keturiese: aš, vyras ir vaikai. Patyriau didžiulį malonumą. Vaikai jau dideli: Raigardui greitai bus penkiolika, Marijai – aštuoniolika. Smagu, kad galime apie viską kalbėtis kaip suaugę žmonės, be jokių paaugliškų piktumų ar reikalavimų.

Per atostogas aplankėme Fuerteventūros salą, priklausančią Kanarų salynui. Nepasakyčiau, kad ji mane labai sužavėjo. Gal, kaip floristei, pritrūko augmenijos, spalvų, žalumos? Ten vien juodos uolienos, ant kurių niekas neauga, ir maži miesteliai vidury niekur… Jei atvirai, man labiau patiko Madeira – ji daug žalesnė. O jau tos gražuolės strelicijos… Kartais jas naudoju ir kurdama savo kompozicijas. Madeiroje jos auga tiesiog gamtoje. Žinoma, tos įvairios augmenijos esu tiek mačiusi, kad mane jau sunku kažkuo nustebinti. Tačiau įdomu tiesiog išvysti, kaip kokia gėlė ar augalas gyvena, auga, žydi, tarpsta natūralioje gamtoje.

Audrius paneigia visus mitus ir stereotipus apie Lietuvos vyrus. Jis šmaikštus, drąsus, nekuklus ir, svarbiausia, mėgaujasi būdamas savimi. Tiesa, bendraujant su juo nelengva nuspėti, kada jis juokauja, improvizuoja, o kada kalba rimtai. Tuo įsitikins ir TV3 laidos „Pasaulis pagal moteris“ žiūrovai, šį sekmadienį išgirsiantys atvirą aktoriaus interviu, persmelktą rimtų samprotavimų, persipinančių su lengvu flirtu ir komplimentais, skirtais laidos vedėjai Kristinai Rimienei.

Stilingas, gražus, drąsus

Jei būtų sudaromas stilingiausių Lietuvos vyrų dešimtukas, labai didelė galimybė, kad į jį patektų ir A. Bružas – savo apranga visuomet patraukiantis ne tik dailiosios lyties atstovių akį ir niekuomet neprapuolantis pilkoje minioje.

„Stilius yra individuali žmogaus išraiška. Man patinka būti tokiu, koks aš esu“, – teigia aktorius, itin mėgstantis įvairius galvos apdangalus ir kelis jų pademonstruosiantis laidos žiūrovams. Pats jis yra aiškiai nusibrėžęs ribą tarp scenos ir gyvenimo vaidmenų, juk, anot Audriaus, aktoriai, kurie neišeina iš vaidmenų, labai įsijautė, išprotėjo arba yra prakeikti.

„Mano tikslas yra išlaikyti sveiką nuovoką, sąmoningumą, kad rolė tai yra rolė, stilius yra stilius, vaidmuo – vaidmuo, ir kartais mano stilius būna skirtingas. Kartais – treningai, kartais einu basas, pavyzdžiui, vasarą Nidoje vaikštau tik basas – toks mano vasarinis stilius. Tad – labai skirtingas“, – sako Audrius, iš prodiuserių filmuodamasis seriale „Mano meilė karantinas“ dovanų gavęs... treningus.

Moteris man yra žavus tvarinys, dėl jų labai daug kas vyksta gyvenime, daug kas sukuriama dėl jų. Žavios moterys turi vyrams labai daug įtakos.

Kokia moteris sužavėtų A. Bružą?

Prie veidrodžio aktorius praleidžia nedaug laiko, jis nėra daręsis jokių grožio procedūrų, o jo drabužių spinta – visai neįspūdinga. „Esu atsisakęs tų procedūrų, gal ir be reikalo“, juokiasi Audrius, daugiau dėmesio skiriantis savo ūsams, į kuriuos dėmesį atkreipia kiekvienas. Ši veidą puošianti detalė, pasirodo, gali tapti ir flirto pradžia, tuo įsitikins ir laidos „Pasaulis pagal moteris“ žiūrovai. A. Bružas ir moterys yra neatsiejama – žiniasklaidoje nuolat pasirodo žinių apie jo meilės peripetijas.

„Moteris man yra žavus tvarinys, dėl jų labai daug kas vyksta gyvenime, daug kas sukuriama dėl jų. Žavios moterys turi vyrams labai daug įtakos“, – laidoje apie dailiąją lytį samprotaus aktorius, atskleisiantis, kokios moterys jį žavi, o kokios – atstumia.

„Gal tokia laikmečio įtaka, jeigu žmogui vienoj ar kitoj vietoj kažkas turi būti išpūsta? Žmogus gali pūstis nuo skirtingų dalykų – valgydamas daug angliavandenių, nuo švirkštų ir injekcijų, ir nuo arogancijos“, – juokauja apie tris išsipūtimo būdus aktorius, kalbėdamas apie moterų grožio minusus.

Šį sekmadienį laidoje „Pasaulis pagal moteris“ paaiškės, kokiems pasiūlymams yra atviras Audrius, kuo jį suintrigavo laidos vedėja K. Rimienė ir kokia moteris yra grožio ikona.

„Pasaulis pagal moteris“ – sekmadieniais 10 val. per TV3.

Iš Afrikos ir Olandijos

Iš Nyderlandų, Ekvadoro, Kenijos į Raudondvario dvarą atkeliaus tūkstančiai rožių, anturių, chrizantemų, orchidėjų, kardelių, hortenzijų, gerberų, kalijų, lelijų, sukulentų, celiozijų, eremūrų, helikonijų, protėjų ir kitų egzotiškų gėlių. Valstybės diena, kuri bus švenčiama pasitelkus keturių epochų simbolius, reginius ir skonius, skendės žiedų jūroje.

„Veiks floristikos dizaino dirbtuvės, todėl Valstybės dienos šventės dalyviai, susirinkę Raudondvario dvare, be kitų pramogų, galės stebėti, kaip gimsta puokštės ir instaliacijos, grožėtis didelėmis lauko kompozicijomis ir būti liudytojais, kaip iš gėlių kuriamos suknelės ir aksesuarai, kuriuos vakarop, artėjant 18 val., scenoje demonstruos modeliai“, – pasakojo floristikos dizainerė, TV laidų vedėja Kristina Rimienė, pirmą kartą šalyje rengiamo tarptautinio floristikos dizaino renginio „FlorArt 2019“ organizatorė ir kūrybos vadovė.

Stebuklingas pasaulis

„Žmonės kartais net neįsivaizduoja, kokių efektingų dalykų galima sukurti iš gėlių. Tikimės, kad Valstybės šventės dalyviai Raudondvario dvare turės progų ne tik grožėtis, bet ir nustebti“, – juokėsi K.Rimienė.

Ji kurs suknelę iš anturių ir chrizantemų žiedų, parodys dar nematytų eksponatų iš savo floristinės juvelyrikos kuprinių kolekcijos ir pristatys itin novatorišką darbą: gėlėmis dekoruotą funkcinio dizaino inžinieriaus Stasio Beišio sukonstruotą kinetinę, judančią skulptūrą. „FlorArt 2019“ šūkis yra „Stebuklingas pasaulis“, todėl K.Rimienė sako nusprendusi atskleisti, kaip lengvai šaltas inžinerijos ir mechanikos pasaulis susilieja su gamtos ir gėlių pasauliu, su skirtingų žiedų tekstūra, spalvomis, formomis.

„Tokia sintezė galima kiekvienoje srityje – tik reikia matyti, kad mus supantis pasaulis yra stebuklingas!“ – įsitikinusi floristikos dizainerė.

Tarptautinė meistrių komanda

Valstybės dieną Raudondvario dvare kurs ir savo floristikos dizaino darbus rodys garsiausia Ukrainos floristikos dizaino meistrė, žinoma nuo Kinijos iki Izraelio, Elena Butko, Rosella Mandau (Kanada), Cindy Gunther (Prancūzija), Iryna Byelobrova (Ukraina), Nadežda Pečenova (Rusija), Tuba Belgin Oskan (Turkija).

Jei aplinkybės leis, ketina prisijungti ir Rumunijos atstovė Diana Toma.

„Tai didelę patirtį turinčios floristikos dizainerės, dalyvaujančios ir skinančios laurus tarptautiniuose konkursuose, čempionatuose, festivaliuose. Kai kurios meistrės vadovauja savo mokykloms“, – „FlorArt 2019“ dalyves pristatė K.Rimienė.

Keturių epochų lydinys

Kol tarptautinė floristikos dizaino meistrų komanda kurs stebuklus iš gėlių, įvairiose Raudondvario dvaro parko vietose ginklais žvangins Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės riteriai, pasirodys raiti Abiejų Tautų Respublikos bajorai, Eugenijui Bavikinui dainuojant smetoniškus šlagerius kankaną šoks tarpukario kabareto artistės, gebėjimus demonstruos jaunieji šių dienų Kauno rajono talentai. Keturios epochos kvies paragauti savo valgių ir paklausyti savo laikų muzikos.

Žurnalistas, kultūros antropologas, „Istorijos detektyvų“ autorius Virginijus Savukynas apie Lietuvos aktualijas ir ateities prognozes kalbins įžymius žmones.

Po nuotaikingo Airijos dūdmaišininkų pasirodymo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas nusipelnusiems krašteičiams teiks Garbės ženklus.

Po ceremonijos, laukiant visuotinio Lietuvos himno giedojimo akimirkų, scenoje skambės Jurgos Šeduikytės, Rafailo Karpio, Povilo Meškėlos, Jokūbo Bareikio, Girmantės, Monikos Linkytės, Bjelle, Tado Juodsnukio, „Lemon Joy“ ir kitų atlikėjų dainos. Akompanuos Vytauto Lukočiaus vadovaujamas orkestras „Simfonietta“. Kauno rajono savivaldybės rengiamai Valstybės dienos šventei Raudondvario dvare diriguos Ramūnas Šimukauskas ir Egidijus Stancikas.

Gėlių kalba

"Visas mano gyvenimas sudėtas iš įvairių dalykų, kurie, atrodytų, yra nesuderinami. Dėsčiau universitete, rašiau daktaro disertaciją, dirbau įmonėse, kurios buvo susijusios su informacinėmis technologijomis, telemetrija, telemechanika. Nors dirbau marketingo srityje, universitete disertaciją parengiau transporto logistikos tema. Visą laiką ant savęs pykdavau, kad man nepavyksta tapti gera vienos srities specialiste. Gilinausi į daug sričių, bet niekur iki galo nesijaučiau guru", – atvirauja veikli moteris.

Jos gyvenime greta tiksliųjų ir socialinių mokslų visada buvo ir menas. "Esu lankiusi tapybos užsiėmimus, kūrusi namų interjerus. Visada norėjau būti baigusi ne sustiprintos matematikos, o sustiprintos dailės mokyklą. Ir likimas davė galimybę atrasti gėles", – džiaugiasi K.Rimienė.

Jos šeima turi sodybą, kurią nuomoja. Būtent čia ji atrado floristiką. "Iš pradžių atrodė, kad tai nėra labai sudėtingas darbas, žmonės gyrė mano idėjas, spalvų pasirinkimus. Pradėjusi labiau gilintis sužinojau, kad floristikoje sėkmę tik 20 proc. lemia spalvos, o 80 proc. – technika", – dalijasi atradimais šiandien jau patyrusi ir pripažinta floristė.

"Gražiausias puokštes sukuriame rinkdamiesi tas spalvas, kurios mus traukia. Jei manote, kad jūsų pasirinkimas gali patikti ne visiems, prieš kurdami puokštes pasidomėkite spalvų derinimo metodais ar proporcijų principais, pavyzdžiui, italų matematiko Fibonačio proporcijų sistema. Kompozicijose galima panaudoti ne tik gėles, bet ir įdomesnių faktūrų medžiagas, pavyzdžiui, medžio šakas, smilgas, lapus – žalius ar sudžiūvusius", – praktiškus patarimus žeria K.Rimienė.

Jau beveik penkerius metus floristika – svarbiausias jos pašaukimas ir darbas. "Žmonės, su kuriais anksčiau dirbau universitete ir įmonėse, sako, kad čia yra tikroji mano vieta gyvenime, tikrasis mano pašaukimas", – šypsosi ji.

Nustebino save

Per floristiką į K.Rimienės gyvenimą atėjo ir televizija. "Susipažinau su prodiusere, norėjusia kurti laidą moterims, bet kad joje būtų mokoma ne valgį gaminti, o ko nors kito. Kodėl gi nepasimokius kurti puokščių? Iš pradžių tam ketinome skirti tik rubriką, bet taip jau susiklostė, kad su Renata Mikailionyte ir Giedre Genevičiūte nusprendėme dirbti kartu. Pamaniau, kad galiu ir laidos vedėjos vaidmenį išbandyti", – apie tai, kaip gimė TV3 laida "Pasaulis pagal moteris", pasakoja jos vedėja ir kūrėja.

Kristina pripažįsta nesitikėjusi, kad bus tokia drąsi, bendraudama su laidos herojais, kad jai taip lengvai seksis. "Labai mėgaujuosi šia veikla, vertinu galimybę pažinti įvairius žmones ir ne tik fasadinę jų pusę", – džiaugiasi meniškos sielos moteris.

Labai mėgaujuosi šia veikla, vertinu galimybę pažinti įvairius žmones ir ne tik fasadinę jų pusę.

Su savo laidos herojais kartais tenka ieškoti kompromisų, pripažįsta K.Rimienė. "Būna ir taip, kad kalbinant vyrus, kurie nematė laidos, ir pasakius, kad jos pavadinimas yra "Pasaulis pagal moteris", jie dažnai nustemba: "Kodėl aš?" Tada nieko nelaukdama atsakau, kad moterų pasaulis be vyrų yra neįmanomas", – šypsodama pasidalija patirtimi.

"Iš tiesų, nenoriu vaikytis paskalų apie žvaigždžių ir politikų gyvenimus. Pati nenorėčiau atsakinėti į nemalonius klausimus ir savo pašnekovams tokių neužduodu. Geltonosios žiniasklaidos puslapiuose, ekranuose, internete matome labai daug informacijos apie tai, kas skiriasi, kas pradeda draugystę, bet juk tai yra asmeninis reikalas. Kodėl apatinius marškinius turime skalbti viešai?" – retoriškai klausia laidos vedėja.

Atradimai Lietuvoje

Savo laidose K.Rimienė atsigręžė ir į keliones. Pasak jos, svarbiausias geros kelionės elementas yra gera kompanija. "Man labai smagu keliauti su savo vyru, nes tai yra puiki galimybė ne tik kartu pažinti, bet ir pabūti dviese, atitrūkti nuo kasdienybės. Gera kompanija gali būti ir gerų draugų", – svarsto K.Rimienė.

"Antrasis geros kelionės elementas – gerai pasirinktas jos pobūdis. Galbūt jums norisi komfortiškos poilsinės kelionės, o gal priešingai – aktyvios, gamtoje ar trobelėje tyruose? Svarbu, kad kelionė atitiktų jūsų lūkesčius. Ir trečiasis geros kelionės elementas, žinoma, yra emocinis užtaisas", –- atskleidžia idealios kelionės receptą.

Kristina sutinka, kad kelionėms svarbūs pinigai. "Studentas gali keliauti autostopu, pensininkui tai kažin ar priimtina. Jam ir nuvažiuoti pagerinti sveikatą, neturint pinigų, neįmanoma. Vis dėlto šiais laikais yra daugybė galimybių pakeliauti ir neturint daug lėšų", – ragina nenuleisti rankų žinoma moteris.

Visų pirma, ji ragina atrasti Lietuvą. Šią vasarą keliaujantiems į Lietuvos pajūrį siūlo aplankyti Jūrų muziejų Klaipėdoje. "Kurdama laidą kartu su Turizmo departamentu aplankiau jį po gana ilgos pertraukos, man be galo patiko", – dalijasi įspūdžiais.

"Lietuvoje yra daug pramogų ir poilsio galimybių, puikūs regioniniai parkai. Galima aplankyti vietas, kurios populiariose vietovėse yra galbūt ne tokios populiarios. Pavyzdžiui, Anykščiuose yra ne tik Lajų, bet ir basų kojų takas", – uždega optimizmu K.Rimienė.

Ne tik Justinas susidūrė su sunkumais savo kelyje. Kartais ta kelionė į save būna itin skausminga... Tėvų skyrybos, mamos ar tėčio netektis, išjuoktos ir uždraustos svajonės – būtent tokios skausmingos patirtys, o ne racionaliai sudėlioti sprendimai laidos „Visi mes žmonės“ herojams padėjo atrasti save.

Tik pradėjus filmuoti laidą, kurios tema iš pažiūros visai lengva – „Atrasti save“, netikėtai ėmė lįsti herojų pasąmonėje užaugę šešėliai, vaikystės skauduliai, metų metus negyjančios žaizdos...

Skaudi mamos netektis drabužių dizainerei Dianai Vapsvei užvėrė kelius tapti galbūt garsia sportininke: „Trylikos metų mergaitei likti be mamos buvo siaubinga... Daug metų sportavau, lankiau dziudo treniruotes. Nemečiau sporto tik todėl, kad mama, kol buvo gyva, labai mane palaikė. Norėjau, kad ji didžiuotųsi manimi...“ Tačiau be paramos ir finansinio palaikymo likusiai Dianai teko atsisakyti ne tik sporto. Reikėjo ne vienų alkanų ir sunkių metų, kol Diana Vapsvė atrado savo pašaukimą – kurti drabužius.

D. Vapsvė

Kadaise didelėje korporacijoje dirbusi ir dalykinius kostiumėlius vilkėjusi Milana Jašinskytė vieną dieną aukštakulnius taip pat iškeitė į savęs paieškas visai kitame pasaulyje. Joga Milanai iš dalies padėjo susitaikyti su ją palikusiu tėvu.

M. Jašinskytė

Mokslų daktarė, dėstytoja, stambių kompanijų rinkodaros specialistė Kristina Rimienė prisipažįsta, jog visgi niekada nesijautė tobula toje veikloje. Tik atrasta floristika padėjo rasti ir vidinę ramybę, kurią skleidžia kurdama floristines kompozicijas ir kalbėdama apie grožį savo vedamoje laidoje „Pasaulis pagal moteris“.

K. Rimienė

Nė vienam jų nebuvo lengva perspektyvų, gerai mokamą darbą iškeisti į laisvę kurti arba atsisakyti karjeros dėl miglotos ateities. Bet be didelių lūžių nebūna išties vertingų atradimų.

Laida „Visi mes žmonės“ – jau šį pirmadienį 19.30 val. per TV3.

Floristikos dizainerė ir švenčių dekoratorė, gėlių ir dovanų studijos „Studio Flores“ įkūrėja Kristina Rimienė pirmą kartą Lietuvoje, o gal net ir pasaulyje sukūrė stilizuotą gėlių kuprinių kolekciją.

K. Rimienė yra Belgijoje baigusi 3 lygių European Master Certification studijų programą ir vienintelė Lietuvoje turi tarptautiniu mastu pripažintą floristikos dizaino meistro sertifikatą (EMC). Moteris yra ne tik TV laidos „Pasaulis pagal moteris“, kurioje gėlių komponavimo rubrika „Floristinis desertas“ susilaukia vis didesnio gerbėjų dėmesio, vedėja, bet ir tarptautinių bei Lietuvos floristikos renginių, festivalių dalyvė.

„Į gėles lietuvių požiūris gana stagnacinis, konservatyvus. Kuklios gėlių puokštės sveikinimams arba gėlių jūra svajonių vestuvėms... Kodėl gi nepakvietus jų išplėsti akis, atverti širdis ir įkvėpti naujų potyrių bei minčių?

Šiandien visi kalbame apie didžiulį gyvenimo tempą, nuolatinį bėgimą, susvetimėjimą. Mūsų daugelio pečius slegia kasdieniai, rimti ar tik įsivaizduojami rūpesčiai. O jei įsivaizduotume, kad vietoj rūpesčių ant mūsų pečių nutūpia gėlės... su savo ryškiomis spalvomis, keisčiausiais pavadinimais, faktūromis bei kvapais?

Šiuolaikiška kuprinė, be kurios nebeįsivaizduojame stilingos urbnistinį stilių besirenkančios merginos ar vaikino įvaizdžio, ir žiupsnelis nerūpestingumo bei lengvas prisilietimas prie gamtos ir grožio.

Gėlių kuprinė ant tavo peties – yra tai, ko mums visiems šiandien reikia!”, - sako K. Rimienė.

Kuprinės idėja buvo brandinta keletą mėnesių; kūrybos darbai užtruko 2 savaites. Baziniai kuprinių kolekcijos konstruktyvai buvo kuriami iš floristinių dekoratyvinių vielų, antrinių žaliavų, įvairių floristinių bei dekoratyvinių detalių panaudojant floristinės juvelyrikos bei floristinio dizaino ir technikos sprendimus. Mados kolekcijos dekoratyvioji dalis – gyvi gėlių žiedai bei floristinė žaluma.

Klipo režisierius Mindaugas Rainys siekė parodyti, ką moterys veikia, norėdamos pasiilsėti bei skirti laiko sau. Žinoma, vyrui režisuoti moterų televizijos klipą apie moteris – užduotis ne iš lengvųjų, todėl prieš filmavimą Mindaugas patarimo kreipėsi į žinomas moteris, kurias ir nusprendė įamžinti klipe.

„TV pagalbos” gelbėtoja Gerda Žemaitė atsipalaiduoja piešdama ir klipo filmavimo metu ji nusprendė nutapyti keksiuką su vyšnaite, nes, kaip pati sakė, „tai labai skanus desertas“, kurių, beje, filmavimo metu tikrai netrūko. „Tiesiog įsijungiu vakaro filmą ir... spalvinu, tapau, kopijuoju kitus piešinius. Tai nuostabi meditacija ir laikas sau,“ – pasakojo televizijos žvaigždė, kurios talentas sužavėjo visus, dalyvavusius filmavime.  

Gerda Žemaitė/ TV8 arch.nuotr.

Floristė ir laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėja Kristina Rimienė atsipalaiduoja kurdama puokštes, todėl nenuostabu, kad visos gėlių kompozicijos klipe, kurį žiūrovai netrukus išvys eteryje – jos kūryba. Filmavimo metu susibičiuliavusi su laidos „Virtuvės istorijos“ vedėja Ilona Juciūtė-Čibirkiene bei „Svajonių sodai” vedėja  Aušra Tubiene, moteris dalinosi floristikos paslaptimis ir linksmai plepėjo apie namus, vaikus bei naujausius serialus. Moteriška draugija ir pokalbiai prie puodelio kavos ar arbatos, kaip teigė televizijos laidų vedėjos, nuostabus poilsis po įtemptos darbo dienos. 

Aušra Tubienė (kairėje), Kristina Rimienė, Ilona Juciūtė-Čibirkienė/ TV8 arch.nuotr.

Pokalbiais apie maisto gamybą visus sudomino televizijos laidų vedėjos  Renata Šakalytė ir Vaida Skaisgirė, kuri, beje, į filmavimą atvyko su charizmatišku ir visų damų širdis pavergusiu sūnumi Atu.  Berniukas asistavo visoms moterims ir negailėjo komplimentų puošnioms suknelėms.

Vaida Skaisgirė su sūnumi Atu/TV8 arch.nuotr.

„Geriausi mūsų metai. 100-mečio šou“ vedėja Gabrielė Martirosianaitė prasitarė, kad vėl norėtų šokti, nes jai tai – pats geriausias poilsis. Klipe žiūrovai išvys, kaip Gabrielė šoka kartu su profesionaliu šokėju Vytautu Mackoniu, pianinu akomponuojant dainininkui Martynui Kavaliauskui. 

Gabrielė Martirosianaitė ir Vytautas Mackonis/ D. Kučio nuotr.

“Šis filmavimas buvo kitoks, nes jį režisavau su septynių moterų pagalba. Labai įdomi patirtis – su tokia šaunia komanda dirbti be galo įdomu. Galima sakyti, kad tai net nebuvo filmavimas, tiesiog žinomos televizijos laidų vedėjos  susirinko pasiilsėti po darbų, o aš įamžinau, kaip joms dainavo M. Kavaliauskas bei gėles dovanojo ir asistavo džentelmenai – V. Mackonis, Dainius Dimša bei Giedrius Venslova,“ – šypsojosi filmavimą prisiminęs klipo režisierius M.Rainys.

Intriguojantis pasiūlymas

K.Rimienė ir R.Šakalytė-Jakovleva jas užbūrusiame Stambule praleido tris dienas. Žinomos moterys buvo pakviestos filmuotis greitai TV8 eteryje pasirodysiančio turkiško serialo "Meilės miestas" pristatyme Lietuvos žiūrovams.

Moterys neslėpė – toks pasiūlymas jas labai suintrigavo ir paglostė moterišką savimeilę. "Ne kasdien tokius pasiūlymus gaunu. Galima sakyti, kad beveik nedvejojau, tik su šeima viską suderinau. Buvau labai susijaudinusi", – prisipažino K.Rimienė.

R.Šakalytė-Jakovleva prasitarė jau seniai svajojusi aplankyti Stambulą, tačiau kokios nors aplinkybės vis pakišdavo koją: įtempta tenykštė politinė situacija, teroro išpuoliai ar pabėgėlių krizė.

Matėme besileidžiančią saulę, kaip vakarėjančiame fone paskęsta miestas ir sušvinta šimtai tūkstančių žiburių.

Žinomos moterys, Stambule nusifilmavusios serialo "Meilės miestas" pristatyme, tikino, kad dėl aktyvaus gyvenimo būdo žiūrėti turkiškus serialus būtų tikra prabanga, tačiau pripažįsta, kad keletą jų tikrai yra žiūrėjusios. K.Rimienė prisiminė mačiusi serialą "Kurt Sejitas ir Šura" ir žadėjo pasižiūrėti naująjį serialą "Meilės miestas".

R.Šakalytė-Jakovleva yra peržiūrėjusi net tris turkiškus serialus. "Šie serialai mane žavi savo paprastumu ir tikroviškumu, tai tikrai psichologiškai, bent jau man, artimesni serialai negu lotynų amerikiečių", – nuomonę išsakė R.Šakalytė-Jakovleva.

Kaip seserys

Pasak lietuvaičių, jų duetui keliauti ir filmuotis Stambule išvien sekėsi puikiai. Moterys ir iki šios kelionės pažinojo viena kitą, tačiau nebuvo artimos draugės.

"Tik susitikusios identifikavome, kad esame labai panašios išvaizda. Kelionė prasidėjo nusipirkus raudonų lūpdažių, tik šiek tiek skirtingų atspalvių. Mes ėjome mieste, ir turkai mūsų klausinėjo, ar mes seserys. Kad nebūtų visiškas melas, atsakydavome, kad esame pusseserės", – juokdamasi atskleidė Renata.

"Manau, mes panašios ne tik išoriškai – abi esame paprastos, panašiai vertiname žmones ir su jais bendraujame", – apie pažintį iš naujo su R.Šakalyte-Jakovleva pasakojo K.Rimienė.

Didžiausi atradimai

Televizijos moterų duetas kelionės metu aplankė pagrindines kultūrinio paveldo vietas Stambule ir filmavosi ryškiausiose šio miesto traukos taškuose.

"Aplankėme Šv. Sofijos soborą, Sultono Ahmedo mečetę, dar žinomą kaip Mėlynąją mečetę, didįjį Stambulo turgų, Sultono rūmų muziejų "Topkapi Palace", plaukiojome laivu Bosforo sąsiauriu, kuris skiria Europos ir Azijos žemynus, gyvenome 5 žvaigždučių viešbutyje pačiame Taksimo skvere", – įspūdžius pasakojo K.Rimienė, o R.Šakalytė-Jakovleva pridūrė, kad moterys aplankė europietiškąją Stambulo pusę.

K.Rimienė atviravo, kad labiausiai ją pakerėjo kultūrinės ir istorinės Stambulo dalies didybė. "Mūsų Lietuva švenčia tūkstantį metų nuo pirmo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose, o ten istorija skaičiuojama ne vienu tūkstantmečiu. Stambulas yra miestas, kuriame, galima sakyti, Eurazijos istorija, Bizantijos imperija prasidėjo", – neslėpė susižavėjimo Kristina.

"Mes dažnai įsivaizduojame Turkiją su jos kurortais, į kuriuos važiuojame ilsėtis su šeimomis ir kur apsistojame viešbučiuose, kuriuose "viskas įskaičiuota". Stambule yra griuvėsių, menančių tūkstantmečių istoriją, daugybė religinių bendruomenių. Man tai buvo atradimas, nes sostinė Ankara neturi tokios turtingos istorijos", – pasakojo ji.

Renatą labiausiai sužavėjo plaukimas laivu Bosforo sąsiauriu. "Buvo labai gražus metas, matėme besileidžiančią saulę, kaip vakarėjančiame fone paskęsta miestas ir sušvinta šimtai tūkstančių žiburių. Plaukimas buvo įspūdingas, nes didžiuliame laive buvome vieni ir galėjome gėrėtis Stambulu nuo vandens", – dar neišblėsusiais įspūdžiais dalijosi R.Šakalytė-Jakovleva.

Stambule žmonės tikrai gali kaktomuša susitikti ir galbūt pažvelgę vienas kitam į akis atrasti tą meilę.

Ji prisipažino, kad neišdildomą įspūdį paliko ir Šv. Sofijos katedra. "Tikras architektūros šedevras, juolab kad mano dukrelės vardas yra Sofija. Buvo gražus sutapimas ten nueiti ir pasimelsti šv. Sofijai, kad ji globotų mano vaiką. Šis nuostabus miestas sužadino manyje labai daug gražių jausmų, ir esu tikra, jog čia dar grįšiu su vyru ar bičiulėmis, nes per porą dienų visko pamatyti tiesiog neįmanoma", – neslėpė emocijų žinoma moteris.

Romantikos miestas

Ar Stambulas, su kuriuo susipažino lietuvaitės, gali vadintis meilės miestu? K.Rimienė svarstė, ar šis megapolis galėtų nukonkuruoti Paryžių, tituluojamą meilės miestu. "Manau, kad vietose, kuriose yra tiek daug žmonių ir tokia didelė kultūrų samplaika kaip Stambule, meilės tikrai netrūksta. Stambule žmonės tikrai gali kaktomuša susitikti ir galbūt pažvelgę vienas kitam į akis atrasti tą meilę", – svarstė K.Rimienė.

R.Šakalytė-Jakovleva pastebėjo, kad Stambulas meilės miestu gali būti pramintas ir dėl to, jog daugumos turkiškų serialų veiksmas vyksta būtent šiame mieste. "Čia išties yra labai daug vietų, kurios simbolizuoja meilę, romantiškas istorijas, miestas turi labai daug legendų dar nuo antikos laikų, juk čia ir Dzeuso mylimoji slapstėsi nuo Heros pykčio", – priminė pašnekovė.

"Kiekvienas miestas, kuriame gimsta kieno nors šilti jausmai, virsta meilės miestu. Bent jau musulmoniškame pasaulyje Stambulas yra ir laisvos meilės, ir laisvės miestas. Visai nesistebiu, kad serialo, kurį pristatinėjame, herojų jausmai užgimė Stambule. Jiems jis tikrai tapo meilės miestu", – neabejojo R.Šakalytė-Jakovleva.

R. Šakalytė-Jakovleva, kuri kasdien bendrauja ir su „TV Pagalbos“ herojais, sako, jog kelionė į Stambulą bus malonus atotrūkis nuo kasdienybės. Iš gerbėjų Renata sulaukė nemažai klausimų, ar tik ji nesifilmuos kokiame naujame turkų seriale, tačiau moteris palieka intrigą. Tik užsimena, kad tokio masto filmavime dar tikrai nėra dalyvavusi.

K. Rimienė laidoje nuolat kalbina stiprias, sėkmingas, tačiau kartu ir be galo švelnias moteris. Ji pati yra floristė, tad romantikos ir grožio pasaulis visuomet supa Kristiną. Koks bus jos vaidmuo Stambule?

Dirbti tai, ką svajoji

Velykų papročiams skirtoje „Pasaulis pagal moteris“ laidoje Luca pasakos apie Šv. Velykų tradicijas Italijoje, o ypač – italų virtuvėje. Paradoksalu tai, kad „geriausių kulinarų“ tauta vadinamos šalies atstovas savo kulinarinius sugebėjimus įgyvendina... Lietuvoje!

Laidos vedėjai K. Rimienei paklausus, kaip susiklostė, kad aplink puodus Luca sukasi ne savo gimtinėje, o svetimoje, daug atšiauresnio klimato šalyje, Luca nė kiek nedvejodamas atšauna: „Na, nes Lietuva yra tiesiog nuostabi šalis dirbti tai, ką tu svajoji. Daug galimybių išbandyti viską ir būti laimingam“. Žinoma, karjera, nebuvo pirmoji priežastis privertusi Luca pamilti Lietuvą – čia jis sutiko ir savo mylimą žmoną Eglę, kuriai laidos metu kartu su laidos vedėja ir floristikos dizainere Kristina pirmą kartą savo gyvenime sukurs gėlių puokštę.

Lengviau tapti ir virtuvės „šefu“

Lietuva yra tiesiog nuostabi šalis dirbti tai, ką tu svajoji. Daug galimybių išbandyti viską ir būti laimingam.

Luca juokiasi, kad Lietuvoje lengviau ne tik pasiekti vienos ar kitos svajonės, bet ir titulo. „Italijoje šefų tikrai daug mažiau negu Lietuvoje. O pas jus, regis, ant kiekvieno kampo“, – juokiasi Luca ir aiškina, kad norint tapti šefu neužtenka porą metų padirbti restorane.

„Italijoje yra tik du būdai juo tapti. Arba tu visą gyvenimą kyli, kol aplinkiniai tave iš pagarbos ima taip vadinti, arba tu esi didelio restorano savininkas ir valdai ne tik įrankius virtuvėje, bet ir visą restoraną, taip pat nuolatos kuri naujus patiekalus vis įrodydamas savo meistriškumą. Pavyzdžiui, savęs aš dar nedrįstu vadinti šefu – sakau, kad esu virėjas“, – sako laidos herojus.

Velykinės iškylos

Artėjančių Šv. Velykų proga Luca pasakoja apie tradicijas savo gimtinėje. Anot jo, nors visa Italija yra labai labai skirtinga, italus vienija du dalykai: pirmasis – popiežiaus kalba šventinį rytą. „Keliolika namiškių gali nuo ryto bėgioti virtuvėje, rėkti, pyktis dėl smulkmenų ir jaudintis dėl ilgai kepančių patiekalų. Tačiau yra momentas, kai prasideda popiežiaus sveikinimas. Tai labai iškilminga ir tuo pačiu labai juokinga akimirka, nes tai vienintelės kelios minutės, kai visi pagaliau užsičiaupia ir sulaikę kvėpavimą sužiūra į teliką“, – linksmas akimirkas prisimena Luca.

Kita tipinė itališka tradicija – kepimas ant grotelių antrąją Velykų dieną. „Visa Italija ima kvepėti skrundančia mėsyte. Kur beeitum – kiemuose, parkuose, kalnuose – visur kepsninės. Vyro pareiga yra atsikelti kuo anksčiau ir užimti kuo puikesnę vietelę šiai šeimos iškylai“, – tradicijos masiškumą nupasakoja temperamentingas pašnekovas ir pažada laidoje parodyti, kaip išsirinkti kepsninę bei iškepti puikius kepsnelius.

Išsigąsta itališko temperamento

Lietuvoje Luca jaučiasi laimingas. Laisvai lietuviškai kalbantis italas čia turi mylimą šeimą, krūvą draugų ir yra tikras šalies patriotas. „Perimu net jūsų temperamentą – nuvykęs į Italiją nebesuprantu, ko visi taip nuolatos rėkia“, – vidinius savo pokyčius pastebi Luca. Vis dėlto kita jo širdies pusė vis dar priklauso tėvynei – apie gimtąją šalį Luca, regis, gali pasakoti ir pasakoti.

Ką dar per šv. Velykas valgo italai? Ar kepant ant grotelių reikia naudoti prieskonius? Kodėl Luca su draugais ruošia penkiasdešimties kiaušinių kiaušinienę bei kaip Italijoje nuraminami vyrai?