Spektaklio kūrėjai nominuoti „Auksiniam scenos kryžiui“ už geriausią dramaturgiją, o tik ką pasibaigusiame Rokiškio teatrų festivalyje aktoriai pelnė „simpatiškiausios trupės“ apdovanojimą. Pozityvumo nestokojanti „Žalia pievelė“ bei paprastų žmonių nepaprastos istorijos sulaukė didelio kritikų ir žiūrovų pripažinimo.
Mitų griovimas
Spektaklio veikėjai trimis kalbomis (lietuvių, rusų, anglų) gvildena ir skaudžias, ir šypseną keliančias temas. Ignalinos AE Radiacinės saugos skyriaus spektrometrijos inžinierius Aleksandras Jermolajevas spektaklyje juokauja: „Roma – miestas ant septynių kalvų, o Visaginas – ant trijų [atominių] kapaviečių.“
Pasak teatro kritikės Godos Dapšytės, remiantis montažo principu, spektaklyje sumaniai derinami subjektyvusis ir objektyvusis lygmenys: nuo pasaulio pereinama prie Europos, nuo jos – prie asmeninio pasakojimo, kritikuojama nacionalinė energetikos politika, vėl grįžtama prie asmeninės patirties. Homo sapiens, atomo atradimas, okupacija, Visagino įkūrimas, nepriklausomybė, įstojimas į Europos Sąjungą – iš viso to sukuriamas platus kontekstas visaginiečių pasakojimams.
Spektaklio scenografija siekiama perteikti unikalią Visagino miesto, jo atsiradimo ir šiandieninio gyvenimo aurą. „Dirbtinis miestas, turėjęs tapti atominės energetikos Meka, išsiskiria viskuo – pradedant spalvų gama nuo pilkos iki labai kitokios pilkos, baigiant retrofuturistinėmis vaikų žaidimų aikštelėmis, įsiterpusiomis tarp gaivaus pušyno ir griežtų formų daugiaaukščių blokinių gyvenamųjų namų su mažais langeliais ir eklektiškais balkonai“, – sako scenografė Paulė Bocullaitė. Scenoje matome pusiau perpjautus baldus, daiktus, kurie tarsi atliepia gabaliukais išrenkamos Ignalinos atominės elektrinės likimą.
„Pradėję kurti spektaklį, pirmiausia paklausėme: ką reiškia būti priverstam griauti tai, ką pats kūrei? Tada klausimų daugėjo: ar reikėjo uždaryti? Kaip keičiasi visaginiečių identitetas? Koks žmogaus santykis su politine galia? Koks mūsų, lietuvių, santykis su Europa? Kurie faktai iš tikrųjų yra mitai, o mitai – faktai?“ – sako spektaklio koncepcijos ir teksto autorius Rimantas Ribačiauskas.
„Žalios pievelės“ režisierės Kristina Werner teigimu, spektaklis kelia klausimus apie tapatybę, namus, vietą, kuriai priklausai. „Visaginas – įdomi vieta, nes dauguma gyventojų yra rusų kilmės. Yra labai daug išankstinių nuostatų Lietuvos ir Visagino rusakalbių atžvilgiu. Lietuvoje jie vertinami kaip rusai, Rusijoje – kaip lietuviai. Norint nuvykti į gimtinę, jiems reikia vizos, tad jie dažnai save vadina rusakalbiais lietuviais. O Visaginas – jų namai. Čia Visaginas sukūrė trečiąją kultūrą, o rusų ir lietuvių bendruomenes jungia dabartis ir ateitis, susijusi su Ignalinos atomine jėgaine.
Pagrindinė režisieriaus užduotis dokumentiniame teatre yra atidžiai klausyti, stebėti ir mokėti keisti savo požiūrį“, – sako Kristina Werner.
Dėmesys pamirštam žmogui
Kitas spektaklio režisierius Jonas Tertelis mano, kad statant „Žalią pievelę“ buvo itin svarbu užčiuopti tikrą turinį, o ne „primesti“ savo sugalvotą. To pasiekti, anot J. Tertelio, galima tik bandant priartėti ir suprasti žmogų (kartais net juo tapti). „Savo identitetą ir ateitį bandantis suformuluoti miestas yra labai jautrus – visa Visagino istorija nuklota kažkieno primestomis vizijomis ar sprendimais, o šiandien gyventi ir kurti ateitį reikia patiems. Ir nors mane asmeniškai teatras vilioja fikcijos ir fantazijos santykiu sąlyginėje erdvėje, šiuo atveju svarbiausia yra realybė ir asmeniškumas, taip pat to išsaugojimo būdai. Siekiame atskleisti tikrąjį miesto portretą, atverdami Visaginą kaip labai asmenišką žmonių miestą, koks jis ir yra“, – sako J. Tertelis.
„Žalia pievelė“ – tai svarstymai apie žmones ir žmoniją. Apie pasirinkimus, kuriuos kiekvienas darome kasdien, ir iš jų besidėliojančią miesto, šalies, Europos ir pasaulio istoriją. Galiausiai scenoje lieka tik ant grindų šviečiantys drugelio formos miesto kontūrai, patvirtinantys, kad šis spektaklis visų pirma apie Visaginą, kurį sukūrė ir kuriame gyvena žmonės, šalies piliečiai, didžiuosiuose miestuose pernelyg dažnai pamirštami“, – apie spektaklį rašo teatro kritikė G. Dapšytė.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Žalia pievelė“.
Režisieriai – Jonas Tertelis ir Kristina Werner
2018 balandžio 8 d. 19 val.
Kauno kultūros centre „Girstutis“
Bilieto kaina: 8 Eur; 10 Eur. Bilietus platina TIKETA
