Lenkijos ar Lietuvos kunigas?

Iš lietuvių lenkai labiausiai savinasi kunigą Juozą Montvilą. Jis gelbėjimosi valtyje užleido vietą kitiems žmonėms ir žuvo Atlanto vandenyne skęstančiame laive „Titanikas“ 1912 m. balandžio 15 d.

Jis, būdamas 27-erių, vyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur turėjo eiti kunigo pareigas.

Lenkai kunigą Juozą Montvilą vadina Jozefu Montwillu. Laiko jį vienu iš nedaugelio lenkų, kuris plaukė ir žuvo laive „Titanikas“.

Lenkijoje tiksliai nežinoma, kiek jų tautiečių plaukė „Titanike“. Nurodoma, kad tarp žuvusių 3 klasės keleivių buvę lenkiškai skambėjusių žmonių pavardžių, kaip Ostrowska, Kozlowski, Powlowicz.

Lenkijoje tiksliai įvardijami du keleiviai – žydų kilmės lenkas Berekas Trembeckis ir tėvas Jozefas Montwillas iš Suvalkų krašto. Jis Lenkijoje itin gerbiamas, jo atminimui rengiamos parodos. Lenkiškuose šaltiniuose įvardijama ir didžiuojamasi, kad tėvas Jozefas Montwillas su anglikonų kunigu Tomu Byles’u ir vokiečių benediktinu Jozefu Peruschitz’u skęstant „Titanikui“ vykdė laive šventąsias apeigas.

Iš tiesų Juozas Montvilas nebuvo joks lenkas ir lenkiškų šaknų neturėjo. Jis gimė Marijampolės apskrities Nendriniškių kaime Kazio Montvilos ir Magdės Karalevičiūtės-Montvilienės šeimoje.

Su dabartinės Lenkijos teritorija jį sieja tik tai, kad mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. 1908 m. jis buvo pašventintas į kunigus ir paskirtas į Augustavo dekanato Lipsko parapiją. Tuo metu tai buvo carinės Rusijos okupuota dalis. Seinai, Augustavas, Suvalkai, kurie dabar yra Lenkijos teritorijoje, 1920 m. pagal Lietuvos ir lenininės Rusijos taikos sutartį atiteko Lietuvai. Lenkijai ši teritorija paskirta po II pasaulinio karo 1945 m.

Istorija: laivų „Santa Maria“, „Nina“ ir „Pinta“ piešiniai, kuriais plaukdama K. Kolumbo ekspedicija 1452 m. aptiko Ameriką. / „Vle.lt“ nuotr.

Nežinoma Kolumbo istorija

Lenkija savinasi ir kur kas geriau pasaulio istorijoje žinomas asmenybes. Vienas jų – Amerikos atradėjas Kristupas Kolumbas. Iškelta versija, kad „Santa Maria“ laivo kapitonas ir ekspedicijos kartu su kitais laivais „Nina“ ir „Pinta“ vadovas K. Kolumbas buvęs ne kas kitas, kaip lenkų princas, Lenkijos karaliaus Vladislovo III sūnus.

Tokią versiją pateikia Portugalijos istorijos mokslų daktaras Manuelis Rosa, kuris yra knygos „Kolumbas – nežinoma istorija“ ir kitų knygų apie jūreivius autorius.

Manuelis Rosa mokslinį daktaro laipsnį neva ir gavęs dėl to, kad po 30 metų tyrinėjimo apie Kristupą Kolumbą parengė ir apsigynė disertaciją „Cristoforo Colombo versus Cristobal Colon“.

Atlikdamas tyrimą jis Kristupo Kolumbo pėdsakų ieškojęs net 8 Europos šalyse. Pagal Manuelio Roso vertinimą, 1492 m. Amerikos atradėjas Kristupas Kolumbas gimęs Portugalijos Madeiros salos Madalena do Mar mieste. Tuo metu toje saloje Henriko Alemao slapyvardžiu gyvenęs Varnos karalius Vladislovas III. Kristupo Kolumbo motina buvusi Portugalijos bajorė Filipa Moniz de Perestrelo, kuri ištekėjusi už asmeninę tremtį į Madeiros salą atlikusio Lenkijos karaliaus.

Manuelis Rosa teigė, kad Kristupas Kolumbas niekada nebebus žinomas kaip italas, bet kaip Lenkijos princas.

Manuelis Rosa teigė, kad Kristupas Kolumbas niekada nebebus žinomas kaip italas, bet kaip Lenkijos princas.

„Tai atradau tyrinėdamas Kristupo Kolumbo šaknis Portugalijoje. Atradau ir tai, kad Ispanijos dvaras padėjo paslėpti Amerikos atradėjo karališkąją kilmę nuo visuomenės. Visi šie įrodymai yra mano daktaro darbe“, – sakė istorikas Manuelis Rosa.

Šaknys vestų ir į Lietuvą

Šioje gražioje istorijoje yra esminis datų nesutapimas. Oficialiai Vladislovas III Varnietis, kuris nuo 1424 m. valdė Bulgariją iš sostinės Varnoje, nuo 1434 m. Lenkiją, o nuo 1440 m. ir Vengriją, 1444 m. žuvo mūšyje su turkais prie Varnos.

Tuo tarpu Kristupas Kolumbas pagal oficialią versiją gimė 1451 m. Kaip jau prieš 7 metus miręs karalius Vladislovas III galėjo prisidėti prie Kolumbo gimimo?

Manuelis Rosa iškelia versiją, kad Vladislovas III mūšyje prie Varnos 1444 m. lapkričio 10 d. nežuvo. Iš tiesų žuvusio valdovo kūnas tame mūšyje nebuvo rastas. Tai kėlė daug įvairių minčių, netgi ir tokių, kad Vladislovas III išgyveno, bet dėl gėdos, kad apleido mūšį grįžti karaliauti nepanoro.

Todėl jis, neva, savo noru pasirinkęs tremtį į Portugalijos Madeiros salą, kur ir sutikęs bajorę Filipą Moniz de Perestrelo.

„Ieškau leidėjo, kuris turės drąsos paskelbti mano daktaro disertaciją ir panaikins 500 metų senumo istorinį melą“ – sakė istorikas Manuelis Rosa.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Kristupas Kolumbas nešiojęs žiedą su ereliu, kuris buvęs tuometinių Lenkijos karalių herbo dalimi.

Istoriko Manuelio Roso tvirtinimai apie lenkišką Kristupo Kolumbo kilmę buvo sutikti pakankamai palankiai. Lenkijos konsulas Niujorke Stanislovas Starnawskis teigė tikintis, kad Lenkijos istorikai susidomės nauja hipoteze apie lenkišką Kristupo Kolumbo kilmę.

Jei Kristupas Kolumbas iš tiesų buvo Lenkijos karaliaus Vladislovo III sūnus, tai jo istorija iš dalies susijusi ir su Lietuva. Išeitų, kad Kristupas Kolumbas buvo ir Lenkijos karaliaus Jogailos arba Vladislovo II anūkas. Jogaila taip pat buvo tituluojamas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

Šią savaitę taip pat buvo apgadinta K. Kolumbo statula Majamyje, o Ričmonde garsiojo keliautojo statulą protestuotojai nutempė į vandenį.

Šie incidentai JAV įvyko kylant įtampai ir pasirodžius raginimams nuimti skulptūras, siejamas su rasizmu, prasidėjus masinėms demonstracijoms po to, kai baltaodis policijos pareigūnas Mineapolyje nužudė juodaodį George'ą Floydą.

Italas keliautojas K. Kolumbas, istorijos vadovėliuose dažniausiai vadinamas Amerikos atradėju, daugelio yra laikomas žmogumi, paskatinusiu ilgus metus trukusį genocidą prieš Amerikų vietos gyventojus.

K. Kolumbo veiksmai JAV dažnai smerkiami panašiai, kaip ir JAV pilietiniame kare vergiją rėmusioje Konfederacijos pusėje kovoję generolai.

Bostono meras Marty'is Walshas pasmerkė šį incidentą, tačiau patvirtino, kad statula bus nuimta, kol sprendžiamas jos likimas, skelbė vietos žiniasklaida.

Autorius – nevykėlis italas

„Kolumbo kiaušinio“ istorijos autoriumi galėjo būti italas Džirolamas Benconis (Girolamo Benzoni,1518–1570). Būdamas 23 m. jis paliko gimtąjį Milano miestą ir išvyko į Ispaniją. Ieškodamas nuotykių, galinčių papildyti tuščia kišenę, susidėjo su ispanų konkistadorais ir išplaukė į Naująjį Pasaulį. Ten jis praleido apie 15 m., keliaudamas per Vest Indiją (Karibų jūros regionas), Centrinę ir Pietų Ameriką. Lankėsi Antilų salose, Meksikoje, Nikaragvoje, Panamoje, Peru ir Venesueloje.

Jo pagrindinis tikslas buvo prekyba ispanų kolonijose su vietos gyventojais. Kaip jam sekėsi nežinoma, tačiau yra užuominų, kad per laivo avariją prarado kelis tūkstančius dukatų. 1556 m. rugsėjo 13 d. D.Benconis, taip ir nepraturtėjęs, atplaukė į Sanlukaro de Barramedo uostą Ispanijoje.

Galiausiai jis sugrįžo į Italiją. Įpykęs ant ispanų ir jų vyriausybės, kurie nesuteikė jam apsaugos ir palankesnių sąlygų imtis verslo ispanų kolonijose, ėmėsi plunksnos, nors, kaip pats prisipažino, jaunystėje neturėjo galimybės lankyti aukštesnio lygio mokyklą. Savo knygai suteikė pretenzingą pavadinimą – „Naujojo Pasaulio istorija“ („Historia dei Mondo Nuovo“). Tyrinėtojų vertinimu, joje yra įdomių detalių apie aplankytas šalis, tačiau privelta daugybė klaidų ir net tyčinių iškraipymų. Įspūdis toks, jog ją parašė savo siekiais nusivylęs prekybininkas ir riboto išsilavinimo žmogus.

Jo amžininkams, matyt, tai nesukėlė jokių abejonių, nes D.Benconio knyga su dedikacija popiežiui Pijui IV 1563 m. buvo išspausdinta Venecijoje. Joje ir papasakota istorija apie Kolumbo kiaušinį.

Kolumbo pokštas

Matyt, norėdamas pašiepti savimi besididžiuojančius ispanus, jis ir pateikė kažkur girdėtą ar paties sukurtą pasakojimą, liudijantį apie tėvynainio Kolumbo pranašumą. Jo turinys maždaug toks.

Po pirmosios kelionės per Atlantą Kolumbas buvo pakviestas į svečius pas kardinolą Pedrą Gonsalesą de Mendosą (Pedro González de Mendoza, 1428–1495), kurį dėl jo didelės įtakos valstybės valdymo reikaluose vadino „trečiuoju Ispanijos karaliumi“.

Vakarienėje dalyvavo būrys kilmingų ispanų. Jų prašomas Kolumbas ėmė pasakoti apie kelionę į Vest Indija. Tada prie stalo sėdinčioje kompanijoje atsirado vienas drąsus pavyduolis, pareiškęs, kad esą ir Ispanijoje yra daug patyrusių jūrininkų ir bet kuris iš jų galėjo atrasti naujas žemes anapus Atlanto vandenyno.

Kolumbas nieko neatsakė į šiuos žodžius, bet paprašė atnešti jam virtą kiaušinį. Kai jo prašymas buvo įvykdytas, Kolumbas kreipėsi į susirinkusiuosius: „Ponai, kuris iš jūsų gali pastatyti kiaušinį ant stalo smailiuoju galu? Kertu lažybų, kad nesugebėsite“.

Kilmingi kardinolo Mendosos svečiai bandė, tačiau niekam nepasisekė to padaryti. Tada Kolumbas atsakė, kad nėra nieko paprastesnio. Jis paėmė kiaušinį, nesmarkiai stuktelėjo į stalą jo smailųjį galą. Kevalas suskilo, kiaušinio gale atsirado nedidelė plokštuma, todėl kiaušinis galėjo stabiliai stovėti ant stalo.

Pasipiktinusi kompanija protestavo, esą Kolumbas juos apgavęs, nes kiekvienas galėjo tai padaryti. „Skirtumas tas, ponai, kad jūs galėjote tai padaryti, bet aš pirmasis tai padariau“ – atsakė didysis keliautojas, pirmasis sumanęs ieškoti turtingosios Indijos plaukiant tiesiai per Atlantą.

Legendai statomi paminklai

Tikėtina, kad epizodas, aprašytas D.Benconio knygoje, yra tik legenda, tačiau ji labai populiari Ispanijoje. Šiai legendai įamžinti statomi net paminklai.

Viena pirmųjų „Kolumbo kiaušinio“ skulptūra atsirado Ispanijos Ibizos salos Sant Antoni de Portmany mieste. Ji vaizduoja kiaušinį su ovalo formos niša, kurioje įmontuotas nedidelis burlaivio „Santa Maria“ modelis. Kiaušinis buvo pastatytas Kolumbo garbei, kuris pasak legendos gimė Ibizos saloje. Beje, net 6 Italijos ir Ispanijos miestai skelbėsi esą Kolumbo gimtinėmis.

Pati didžiausia bronzinė „Kolumbo kiaušinio“ skulptūra puošia vieną Sevilijos miesto parką. Tai 45 metrų aukščio kiaušinis, kurį sudaro admirolo laivų burės. Jo viduje stovi pats Kolumbas, laikantis rankose žemėlapį, ant kurio rikiuojasi trys karavelės, dalyvavusios pirmoje kelionėje per Atlantą

Šį memorialinį paminklą garsiajam jūrų admirolui sukūrė gruzinų kilmės skulptorius Zurabas Ceretelis. Paminklo dalys iš Sankt Peterburgo į Ispaniją atkeliavo laivu, o į Seviliją jas atgabeno 7 sunkvežimiai ir dvi specialios transporto priemonės. Paminklinio komplekso įrengimas tęsėsi 9 mėnesius. Iškilmingas jo atidarymas įvyko 1995 m. spalio 9 d.

Ispanijos karaliui Ferdinandui ir karalienei Izabelei adresuotas aštuonių puslapių dokumentas, kuriame Kolumbas dalijasi savo įspūdžiais apie Amerikos, kurią jis klaidingai laikė Indija, žmones, augaliją ir gyvūniją, saugotas Florencijos Rikardžių bibliotekoje (Biblioteca Riccardiana), buvo pakeistas klastote, o ši vagystė pastebėta tik prieš kelerius metus.

Originalus laiškas 1990 metais buvo parduotas vienam retų knygų kolekcininkui Šveicarijoje, po to įsigytas kito kolekcininko 1992 metais Niujorke surengtame „Christie's“ aukcione.

2004 metais jis galiausiai buvo perduotas Kongreso bibliotekai, vykdant laiško vėliausio savininko testamentą, trečiadienį pranešė Italijos ir JAV pareigūnai.

„Praėjus 500 metų jis atliko tokią pačią kelionę (kaip ir Kolumbas) – kelionę pirmyn ir atgal“, – Italijos kultūros ministras Dario Franceschini (Darijus Frančeskinis) sakė per bendrą spaudos konferenciją Romoje su JAV ambasadoriumi Italijoje Johnu Phillipsu (Džonu Filipsu), pranešdamas apie laiško sugrąžinimą, prie kurio tai pat prisidėjo italų karabinierių meno skyriaus pareigūnai.

J.Phillipsas atsisakė įvardyti asmenį, savo testamente užrašiusį tą laišką Kongreso bibliotekai, argumentuodamas, kad tyrimas tebevyksta. Tačiau JAV pareigūnai teigė, kad paskutinis savininkas ir biblioteka tą laišką įgijo be blogų paskatų, manydami, kad viskas atlikta teisėtai.

Kaip sakoma karabinierių pareiškime spaudai, JAV teritorinio saugumo departamento pareigūnai nustatė, kad tas laiškas, kuris buvo nupirktas aukcione ir kurį įsigijo Kongreso biblioteka Vašingtone, iš tikrųjų buvo pavogtas iš Florencijos bibliotekos.

Aukciono kaina buvo 400 tūkst. eurų, bet policijos pareigūnai nurodo, kad tikroji laiško vertė yra 1 mln. eurų.

Rikardžių bibliotekos vedėjas Fulvio Stacchetti (Fulvijus Staketis) sakė, kad Kolumbo laiškas veikiausiai buvo pakeistas klastote maždaug 1950–1951 metais, kai tas dokumentas buvo paskolintas nacionalinei bibliotekų valdybai Romoje.

Pasak jo, tai buvo vienintelis atvejis, kai laiškas buvo išvežtas iš „Riccardiana“ ir kad pačioje bibliotekoje originalo nebūtų pavykę pagrobti, nes jis laikomas skaitykloje ir labai budriai saugomas.

Florencijoje laikytas dokumentas yra viena iš maždaug 30 autentiškų perspausdintų Kolumbo originalaus laiško kopijų, žinomų kaip „Plannck II“ egzemplioriai.

Karabinierių meno skyriaus pareigūnai sakė nustatę, kad Rikardžių bibliotekoje laikomas dokumentas yra klastotė, nes jo spausdinimo stilius ir puslapių dydis neatitiko originalo aprašo.