Šios pastabos išryškino didėjantį Armėnijos susipriešinimą su galinga sąjungininke po to, kai Rusijos taikdariai nesugebėjo užkirsti kelio Azerbaidžano puolimui, kurio tikslas buvo atkovoti Armėnijos kontroliuotą separatistinį Kalnų Karabacho anklavą.

„Yra problema, susijusi su (rusiškos) ginkluotės ir įrangos, už kurią mes jau sumokėjome, pristatymu“, – sakė N. Pašinianas per televiziją. – Šiuo metu vyksta diskusijos dėl šios problemos sprendimo mechanizmų“.

„Žinome, kad pačiai Rusijos Federacijai reikia ginklų“, – sakė jis, aiškiai užsimindamas apie Rusijos karą Ukrainoje.

Jis taip pat sakė, kad yra „tam tikrų problemų“ dėl dvišalio susitarimo, „numatančio, kad abiejų šalių žiniasklaida neturėtų kištis į vidaus reikalus ar destabilizuoti šalies vidaus politinę padėtį“, laikymosi.

N. Pašinianas sakė, kad Jerevanas pakvietė Maskvą surengti konsultacijas, „kad galėtume išspręsti šį klausimą draugiškoje ir normalioje atmosferoje“.

Armėnija priklauso Maskvos vadovaujamai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO), kuri įpareigoja Rusiją ginti Armėniją užsienio invazijos atveju.

N. Pašinianas apkaltino KSSO, kad ji nevykdo šio įsipareigojimo, įskaitant atvejus, kai Armėnija pareiškė, kad jos kaimynas ir priešas Azerbaidžanas per pastaruosius trejus metus užėmė nedidelius jos teritorijos lopinėlius.

Ketvirtadienį Armėnija atsisakė dalyvauti Baltarusijoje vykusiame KSSO aukščiausiojo lygio susitikime ir tai buvo naujausia Jerevano nepasitenkinimo išraiška.

Rugsėjį per žaibišką karinę operaciją Azerbaidžanas iš Armėnijos separatistų pajėgų atkovojo separatistinį Karabacho regioną, kurį Armėnija kontroliavo tris dešimtmečius.

Aljansas pažymėjo, kad kalbama apie „provokuojančius karinius veiksmus, tarp jų – vykdomus prie NATO narių sienų: šiuolaikinių dvejopos paskirties raketų dislokavimo Kaliningrade, ne vieną NATO valstybių oro erdvės pažeidimą, tęsiamą karinį buvimą Kryme ir didelio masto Rusijos ginkluotųjų pajėgų modernizaciją“.

Pasak Vakarų ekspertų, branduolinį užtaisą galinčios nešti „Iskander“ raketos yra skirtos tiksliai naikinti taikinius, esančius už 50–500 kilometrų. Taigi, Kaliningrado srityje laikomi kompleksai potencialiai galėtų smogti taikiniams kaimyninėse valstybėse, NATO narėse – Baltijos šalyse ir Lenkijoje, taip pat pietų Švedijoje.

„Euroatlantinis saugumas tampa vis nestabilesnis ir sunkiau prognozuojamas dėl neteisėtos Krymo aneksijos ir tęsiamos destabilizacijos Rytų Ukrainoje“, – sakoma viršūnių susitikimo dokumente.

Be to, NATO atkreipė dėmesį į Rusijos „neatsakingą ir agresyvią branduolinę retoriką“ bei „iš anksto neskelbtas karines pratybas, taip pat didinamą manevrų, skirtų tobulinti su branduoliniu ginklu susijusius veiksmus, skaičių“.

Aljansas pakartojo, kad jo priešraketinės gynybos sistema nėra nukreipta prieš Rusiją.

„NATO priešraketinės gynybos sistema skirta apsiginti nuo potencialių grėsmių, kylančių už euroatlantinės zonos ribų... Daug kartų aiškinome Rusijai, kad priešraketinės gynybos sistema negali būti panaudota prieš Rusijos strateginio branduolinio atgrasymo priemones ir kad nėra ketinimų šią sistemą ateityje pertvarkyti, jog ji įgytų tokių pajėgumų“, – pažymėjo bloko lyderiai.