Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, trečiadienį, 14.40 val., buvo gautas pranešimas, kad Užusalių seniūnijoje, Būdų V kaime kilo gaisras.

Buvo pranešta, kad dega apie 1 ha miško.

Paaiškėjo, kad degė žolė, o 15.44 val. paprašyta pagalbos, nes ugnis persimetė į mišką. Išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų ir apie 5 ha miško paklotės.

Gaisrą padėjo gesinti apie 30 karių.

Kaip pranešama, tik trys gaisrai liko „nesuvaldyti“ ir gaisrininkai tikisi pirmadienį juos sukontroliuoti.

Tankiausiai apgyvendintoje šalies valstijoje kelias dienas tvyrojo didelis karštis, kai kuriose Naujojo Pietų Velso valstijos sostinės Sidnėjaus dalyse temperatūra viršijo 40 laipsnių pagal Celsijų.

Gaisrus pakurstė vėjai, kurių greitis siekė iki 100 km/h.

Šeštadienio naktis Sidnėjuje buvo karščiausia lapkričio naktis per stebėjimų istoriją. Temperatūra nenukrito žemiau 25,4 laipsnio pagal Celsijų.

Naujojo Pietų Velso kaimiškųjų vietovių priešgaisrinės tarnybos komisaras Robas Rogersas įtaria, kad vis dėlto dauguma gaisrų buvo sukelti tyčia.

Australijoje 2019–2020 metų vasarą siautėjo beprecedenčiai krūmynų gaisrai. Gaisrų sezonas prasidėjo neįprastai anksti – rugsėjį. Per gaisrus žuvo 33 žmonės, suniokota daugiau kaip 3 tūkst. namų, Australijos pietuose ir rytuose išdegė milijonai hektarų.

Kelias dienas pašvietus saulei darbo ėmėsi žolės degintojai ir Kauno rajone bei mieste.

Pirmadienį prieš 11 val. Ringaudų kaime, Jarų gatvėje gautas pranešimas, kad dega žolė. Dešmties arų plote degė pieva. Atskirais židiniais išdegė apie dešimt arų žolės, tiesa, šios nelaimės priežastimi paros įvykių suvestinėje nurodoma ne "žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas", o "kitos priežastys".

Tačiau dėl pirmosios priežasties žolė vakar liepsnojo Kauno rajone esančiame Užliedžių kaime. Apie 13 val. gautas pranešimas, kad dega žolė. Nevėžio upės pakrantėje degė 12 arų žolės atskirais židiniais.

Kauno regiono Kaišiadorių rajono Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, Stasiūnų kaimo Ateities gatvėje vakar išdegė net trys hektarai žolės.

Kauno mieste, ties Baltų pr. 117 namu, apie 14 val. degė pieva 20 arų plote.

Kauno rajono Domeikavos seniūnijos, Domeikavos kaimo Neries gatvėje 40 arų plote degė sausa žolė ir krūmynai.

Apie 15 val. taip pat pranešta apie gaisrą Kauno rajone, Patamulšėlio kaime. Čia  10 arų plote degė žolė (užsidegė nuo deginamų šiukšlių statinėje). Po keturių valandų šiame kaime vėl degė sausa žolė, krūmynai ir šiukšlių krūva. Išdegė apie 1 aras sausos žolės, apdegė krūmynai ir įvairios šiukšlės.

Dėl žolės gaisrų gamta patiria milžiniškų nuostolių. Degančiose pievose žūsta ne tik besiskleidžiantys pavasariniai daigeliai, bet ir dauguma toje vietoje gyvenančių voragyvių, vabzdžių, varliagyvių ir driežų, pirmieji ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smarkiai išretėja pirmoji kiškiukų vada. Dėl ugnies poveikio skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus erozija, iki 30 proc. dirvožemio azoto pakyla į atmosferą kartu su degimo produktais, teršiančiais aplinkos orą. Liepsnos persimeta į durpynus ar durpingas pievas, miškus, ypač nukenčia sodinukai ir jaunuolynai, užsidega pastatai.

Aplinkosaugininkai primena, kad galioja griežti Aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Kategoriškai draudžiama deginti nenupjautą žolę, javus (pasitaiko ir tokių atvejų), nendres.

Bausmės padegėjams

Pažeidėjams gresia administracinė atsakomybė. Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus gali būti skirta nuo 28 iki 231 Eur bauda piliečiams ir nuo 57 iki 289 Eur – pareigūnams.

Už ražienų, tai pat nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skirta nuo 57 iki 289 Eur bauda piliečiams ir nuo 115 iki 347 Eur – pareigūnams.

Jeigu žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, jiems gali būti skirta nuo 28 iki 173 Eur bauda.

Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų. Vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis.Aplinkos ministerija kviečia visus gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose, nedeginti pernykštės žolės. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.