Vienas jų – greičio matuokliai. Būtent jie įvardijami kaip efektyvi priemonė, skatinanti vairuotojus neviršyti leistino greičio.

Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu įrengti tiek vidutinio greičio kontrolės ruožai, tiek momentiniai greičio matuokliai. Nuo metų pradžios šalies keliuose veikia 70 momentinių greičio matuoklių: jie fiksuoja abiem kryptimis važiuojančių transporto priemonių greitį, tikrina techninės apžiūros galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą. Be minėtų 70 matuoklių, šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikia 50 vidutinio greičio matavimo sistemų (25 ruožuose), kurios diegiamos ir toliau.

Naujas skaičiavimo būdas

Vaizdo fiksavimo kamera statoma tokiu atstumu nuo greičio matuoklių, kad greičio matavimo įtaisas spėtų apdoroti duomenis.

Tuo tarpu mokslininkai, dirbantys su pažangiomis transporto sistemomis, nuolat ieško inovatyvių ir efektyvesnių automobilių greičio įvertinimo metodų. Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) mokslininkai atrado būdą, kaip efektyviai ir neprarandant reikalingos informacijos sumažinti skaičiavimų apimtį, kad duomenų apdorojimas vyktų dar greičiau ir tiksliau.

Darius Andriukaitis, KTU nuotr.

„Naujas skaičiavimo būdas pritaikomas matuojant vidutinį greitį konkrečiame kelio ruože naudojant du tam tikru žinomu atstumu vienas nuo kito esančius matuoklius su transporto priemonės identifikavimo techninėmis priemonėmis“, – teigia vienas iš patentuoto išradimo bendraautorių, KTU EEF profesorius Darius Andriukaitis.

Sukurtas greičio matavimo metodas – dalis vykdyto projekto su UAB „Altas IT“. Projekto metu sukurtas multifunkcinis transporto eismo stebėjimo ir kontrolės įrenginys, pristatyta nauja išmani transporto eismo kontrolės ir monitoringo sistema.

Sistema skirta eismo stebėsenai, transporto priemonių klasifikacijai, greičio matavimui ir transporto priemonės pagal valstybinius numerius identifikacijai bet kuriuo paros metu, esant bet kokioms oro sąlygoms.

Greitis matuojamas pagal magnetinio lauko pokyčius

KTU mokslininkų išradimo dėka galima apskaičiuoti antžeminių transporto priemonių judėjimo greitį naudojant AMR jutiklius. Kelio dangoje ar kitoje vietoje arti pravažiuojančių transporto priemonių talpinami ne mažiau kaip du AMR jutikliai (tam tikru atstumu vienas nuo kito, pavyzdžiui, 20-30 cm), kurie matuoja Žemės magnetinio lauko pokyčius laike transporto priemonei judant virš ar šalia AMR jutiklių.

„Įvertinus laiko skirtumą tarp AMR jutikliais išmatuotų magnetinio lauko priklausomybių kitimo laike, nustatomas transporto priemonės judėjimo greitis. Apskaičiuojant vidutinį greitį nuo 50 iki 1000 kartų sumažinamos skaičiavimų apimtys“, – tikina D. Andriukaitis.

Siekiant efektyvesnės eismo srautų kontrolės itin svarbu greitai išmatuoti transporto priemonių greitį, taip pat reikalingas spartus duomenų apdorojimas ir jų perdavimas neprarandant informacijos kokybės.

„Toks skaičiavimo metodas ne tik sutrumpina skaičiavimo laiką, bet ir leidžia efektyviau panaudoti greičio matuoklio naudojamą energiją“, – sako KTU EEF profesorius.

Užfiksuoja įvairias transporto priemonės savybes

Jei transporto priemonių greitis matuojamas norint kartu identifikuoti transporto priemones, toje vietoje viršijančias greitį, reikalingas ir jų identifikavimo būdas. Naudojant KTU mokslininkų išradimą galima pasitelkti įprastą transporto priemonių identifikavimo būdą, kai vaizdo kameromis užfiksuojamas transporto priemonės registracijos numeris.

„Vaizdo fiksavimo kamera statoma tokiu atstumu nuo greičio matuoklių, kad greičio matavimo įtaisas spėtų apdoroti duomenis, skirtus nustatyti transporto priemonės greičiui, perduoti signalą, kad vaizdo fiksavimo kamera pasirengtų fiksuoti ir užfiksuotų transporto priemonę“, – teigia D. Andriukaitis.

Magnetiniai jutikliai, kurie padeda nustatyti transporto priemonių greitį, turi būti išdėstyti vaizdo kameros zonoje, eismo juostos viduryje po važiuojamosios dalies paviršiumi. Kita vertus, šiais jutikliais nustatomas ne tik transporto priemonės greitis, tačiau vertinamas ir jos ilgis, kuris siejamas su transporto priemonės kategorija ir klase.

„Transporto priemonės ilgis reikšmingas skaičiuojant infrastruktūros gyvavimo trukmės resursą, eksploatacinius kaštus ir degradaciją, kurią sąlygoja transporto priemonių (pavyzdžiui, krovininių automobilių) srautas“, – sako D. Andriukaitis.

Išmanus sprendimas, padedantis mažinti taršą

Pritaikius KTU mokslininkų išradimą intelektualioms eismo srautų valdymo technologijoms, taip pat galima nustatyti eismo srauto parametrus, atlikti transporto priemonių klasifikavimą. Integravus į transporto srautų valdymo sistemas galima sumažinti neigiamą transporto priemonių išmetamų teršalų poveikį klimatui ir gamtai (oro tarša, įskaitant CO2 išmetimą ir šiltnamio efektą, triukšmas).

Remiantis Tarptautinės motorinių transporto priemonių gamintojų organizacijos duomenimis, 2019 m. pasaulyje buvo pagaminta daugiau nei 95 mln. transporto priemonių. VĮ „Regitra“ duomenimis, vien tik 2020 m. Lietuvoje iš viso naujai užregistruota daugiau nei 229 tūkst. naujų ir naudotų transporto priemonių.

„Nesunku pastebėti, kad kylant pragyvenimo lygiui bei augant žmonijos populiacijai, didėja ir transporto priemonių skaičius vienam namų ūkiui, o kartu su juo – ir spūstys keliuose. Transporto sektoriuje išskiriama beveik 30 proc. viso Europos Sąjungos (ES) išskiriamo CO2 kiekio, o 72 proc. šio kiekio sudaro keliuose išmetamas CO2“, – tikina D. Andriukaitis.

Siekdamos sušvelninti klimato kaitą ES narės sutarė iki 2050 m. 40 proc. sumažinti transporto sektoriaus išskiriamą CO2 kiekį lyginant su 1990 m. lygiu tiesiogiai sąlygojančių šiltnamio efektą.

„Visa tai skatina ieškoti išmanių sprendimų, kaip užtikrinti sklandesnį eismą keliaujant iš taško A į tašką B. Prie tokio tikslo pasiekimo prisidėti gali ir mūsų sukurta išmani transporto eismo kontrolės ir monitoringo sistema“, – pastebi KTU EEF profesorius.

„Žaibas fizikine prasme – galingas elektros išlydis, kuris egzistuoja gamtoje, ir jo išvengti negalime. Todėl turime mokėti teisingai elgtis žaibavimo metu ir tinkamai įsirengti apsaugos nuo žaibo priemones tam, kad apsaugotume save ir savo turtą“, – sako Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) profesorius Saulius Gudžius.

Saugiau – lėktuve

KTU EEF docentė Renata Miliūnė atkreipia dėmesį, kad audros metu kur kas saugiau likti neužvestame automobilyje, nei stengtis kuo greičiau grįžti namo.

„Visuomet išlieka didesnė tikimybė, kad žaibas trenks į judantį nei stovintį automobilį. Važiuojant yra tikimybė, kad žaibo išlydis sudegins transporto priemonės elektroniką. Atsižvelgiant į tai, kad mechaniką automobiliuose sparčiai keičia elektronika, žaibas gali sugadinti transporto priemonę nepataisomai“, – priduria docentė.

Priešingai nei keliaujant automobiliu, lėktuvas yra kur kas saugesnė transporto priemonė, dangų raižant žaibams, tikina docentė.

„Skrydžio metu žaibo elektromagnetinis išlydis nesukelia pavojaus, nes orlaivio korpusas yra suprojektuotas taip, kad žaibo kirčio metu jo srovė be kliūčių praeitų lėktuvo išoriniu paviršiumi ir vėl patektu į atmosferą. Nors vidutiniškai per metus lėktuvai žaibo išlydį patiria bent 1-3 kartus, kur kas pavojingesnis žaibo išlydis – lėktuvui kylant, leidžiantis bei jau pabaigus kelionę“, – sako KTU docentė.

Namuose žaibas taikosi į prietaisus

„Saugodami savo būstą dažnu atveju naudojame išorinę žaibosaugą – žaibolaidžius, tačiau neįvertiname, kad mūsų prietaisai, esantys namuose, turi kontaktą ir su vidiniu namo elektros tinklu, todėl pamirštame juos apsaugoti“, – pasakoja pašnekovė.

Jai antrina ir profesorius S. Gudžius, kurio teigimu, žaibui nebūtina trenkti į pastatą, kad pajustume jo poveikį.

„Tai gali nutikti ir kelių kilometrų atstumu, nuo vietos kurioje esame. Jei neturime apsaugos nuo indukuotų įtampos padidėjimų – viršįtampių, tuomet iškyla įvairių problemų, pvz. mūsų buitinė įranga ir kiti elektronikos prietaisai gali sugesti“, – pažymi KTU mokslininkas.

Jo teigimu, žaibo stipris – tiesiogiai priklausomas nuo gamtos, lygiai taip, kaip vėjas ar lietus. Elektronikos prietaisai, prijungti prie elektros tinklo, kurių įtampa yra 230 voltų, gali atlaikyti iki 15 proc. ilgalaikį įtampos padidėjimą nuo nurodytos.

Pasak R. Miliūnės, būtent dėl šios priežasties namuose būtina įsirengti apsaugos priemones nuo indukuotų (vidinių) viršįtampių, t.y. ribotuvus, iškroviklius, kibirkštinius tarpelius arba kombinuotą įrenginį apsaugai nuo 2500 voltų arba didesnio viršįtampio.

Didžiausias pavojus – blogai įrengta apsauga

Mokslininkų teigimu, geriau jokios apsaugos, negu blogai parinkta ir sumontuota apsauga nuo žaibo. Tokia apsauga ne tik neapsaugos turto, bet ir pridarys dar didesnių nuostolių. S. Gudžiaus teigimu, jis rekomenduotų rinktis pasyvinę apsaugą nuo žaibo.

„Perkūnsargis turi priimti smūgį į save, kad apsaugotų nuo žaibo išlydžio, ko dažnai nepadaro aktyvioji apsauga nuo žaibo. Būtent dėl šios priežasties pasyvioji apsauga yra įrengiama svarbiuose visuomeniniuose pastatuose“, – sako profesorius.

Pasak jo, žaibas – neišvengiamas gamtos reiškinys, kurio negalime kontroliuoti ir tik tinkamai parinktos, įrengtos ir prižiūrimos apsaugos nuo žaibo sistemos gali apsaugoti mūsų namus ir juose esantį turtą.

Vieni populiariausių šiandienos mitų, susiję su 5G ryšio sąmokslo teorijomis ir tuo, kad koronavirusas, dėl kurio kilo pasaulinė pandemija, buvo sukurtas Kinijos laboratorijose. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, remdamiesi savo tyrimais ir turima moksline informacija, pakomentavo keletą visuomenėje egzistuojančių mitų. Ar juos galima patvirtinti, ar visgi reikėtų paneigti?

1. 5G ryšio bangų skleidžiamas dažnis yra pavojingas žmogaus sveikatai

Pastaruoju metu sąmokslo teorijų mėgėjų mitais bandomas apipinti 5G yra ne kas kita kaip penktosios kartos belaidis plačiajuostis ryšys, visuomenei pristatomas kaip šio ryšio evoliucijos procese sukurta ir standartizuota technologija, pasižyminti ypač dideliu pralaidumu, nejuntamu vėlinimu bei plačiomis pritaikymo galimybėmis.

„Jei turėsime 5G, drąsiai galėsim kalbėti apie daiktų internetą bei savavaldžius automobilius. Tikėtina, kad kaip ir 4G, taip ir 5G paskatins bendrojo vidaus produkto augimą“, – tikina KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) dėstytojas docentas Vitas Grimaila.

Mokslininkas sako, kad 5G be daugybės privalumų bandoma apipinti ir įvairiais nuogąstavimais. Dažniausiai girdimas nuogąstavimas, kad 5G ryšio bangų skleidžiamas dažnis yra pavojingas žmogaus sveikatai, todėl padaugės vėžinių susirgimų ir kitų ligų.

„Šias teorijas galima paneigti tik moksliniais įrodymais. O jie yra tokie, kad žmogaus organizmui yra pavojingos didesnės kaip 3Thz dažnio bangos. O tai beveik 100 kartų didesnis dažnis, nei anksčiau minėto 5G ryšio“, – mokslo prašo kliautis KTU EEF docentas.

2. Klimato kaita neegzistuoja

„Yra pakankamai dideli skirtumai tarp gyventojų požiūrių į klimato kaitą skirtinguose pasaulio regionuose“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentė, sociologė Aistė Balžekienė, pabrėždama skirtingą gyventojų informuotumo lygį įvairiose pasaulio šalyse.

Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Japonijoje 90 proc. gyventojų yra girdėję apie klimato kaitą, o besivystančiose šalyse šis procentas – labai žemas. Net 40 proc. pasaulio gyventojų nėra niekada girdėję apie klimato kaitą.

„Tačiau net ir apie klimato kaitos problemą informuoti gyventojai pasižymi nuomonių ir elgsenos įvairove. Vieni neigia reiškinį, kiti – juo tiki, treti – žino ir išmano klausimą, nuolat papildo žinias“, – pastebi A. Balžekienė.

Agnė Balžekienė. KTU nuotr.

JAV ir Kinija rikiuojasi tarp lyderiaujančių valstybių, kurios pasižymi didžiausiais į aplinką išskiriamo anglies dioksido (CO²) kiekiais, spartinančiais klimato atšilimo procesą. Vis tik jos teigimu, tai, kad klimato kaita – rimta problema, pripažįsta tik 45 proc. JAV gyventojų. Kinijoje dar mažiau – vos 18 proc. gyventojų.

„Paradoksas, tačiau didžiausios pasaulio valstybės demonstruoja mažiausią susirūpinimą“, – tikina docentė.

Tuo tarpu Lietuvoje, remiantis 2018 m. KTU užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, tik 5,4 proc. gyventojų mano, kad nėra tokio reiškinio kaip „klimato kaita“. Lietuvoje ryškesni yra pobūdžio skeptikai – 10,4 proc. pritaria teiginiams: „klimato kaitą daugiausiai sukelia natūralūs procesai“ ir „klimato kaitą sukelia vien tik natūralūs procesai“.

3. COVID-19 – nerimta liga, sukurta Kinijos laboratorijose

Mokslininkų žiniomis, paprastai skeptikų gretos išauga tada, kai susiduriama su sudėtinga, kompleksine ir sunkiai įveikiama problema. Būtent COVID-19 pandemija tokia ir yra – ji sunkiai prognozuojama.

„Nors daugėja tyrimų rezultatų apie COVID-19 grėsmes, pasekmes, karantino laikymąsi, perspektyvų vertinimą įvairiose pasaulio šalyse, tačiau dar nėra pakankamai visuomenės nuomonės tyrimų, kurie galėtų atskleisti, kokia visuomenės dalis pasižymi vienais ar kitais skeptiškais pandemijos vertinimais“, – pažymi A. Balžekienė.

Pačioje pandemijos pradžioje neretai išgirsdavome tendencijos skeptikus, kurių argumentai skambėdavo, esą koronavirusas yra „tik lengvas gripas“. Iš esmės tokių skeptikų gretos abejojo pačiu reiškiniu ir jo rimtumu.

Šiuo metu, anot A. Balžekienės, labiau matomi pobūdžio skeptikai, abejojantys reiškinio kilme. Koronaviruso atveju šis abejojimas gana gajus viešojoje erdvėje, su juo susijusios įvairios sąmokslo teorijos: tarkim, kad virusas yra sukurtas laboratorijose, specialiai paskleistas išsivysčiusiose šalyse ir panašiai.

„Poveikio skeptikai yra tie, kurie mano, kad poveikio vertinimas yra perdėtas, šioje gyventojų grupėje vyrauja tokios nuomonės, kaip „nuo gripo miršta daugiau žmonių“; „šis virusas pavojingas tik vyresnio amžiaus žmonėms“, „valdžia ir žiniasklaida kelia per daug panikos“, – sako KTU sociologė.

4. Medicininė apšvita labai kenkia sveikatai

Dalį pacientų glumina gydytojų siuntimai atlikti radiologinį tyrimą ar kitos rūšies diagnostines procedūras. Esą dažni apsilankymai kosmines laboratorijas primenančiuose kabinetuose ypač kenkia sveikatai. KTU mokslininkai ramina – rizikos dėl spinduliuotės sukeltų sveikatos sutrikimų atmesti negalima, tačiau dažnai radiologiniai tyrimai leidžia diagnozuoti ankstyvuosius sunkių ligų požymius.

Pagrindo nerimauti dėl patiriamos apšvitos nėra ir medicinos darbuotojams, dirbantiems spindulinės medicinos srityje, jeigu naudojamos specialios apsaugos priemonės – pirštinės, prijuostės, antkakliai, pirštinės, akiniai bei stacionari įranga, apsauganti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.

Šiuolaikinėse medicininėse vaizdinimo technologijose naudojama tiek jonizuojančioji, tiek nejonizuojančioji spinduliuotė. Rentgenografija, rentgenoskopija, kompiuterinė tomografija, branduolinėje medicina, įskaitant pozitronų emisijos tomografiją ir pavienių fotonų tomografiją yra siejamos su jonizuojančiąja spinduliuote. Vaizdinimas naudojant branduolių magnetinio rezonanso reiškinį bei mechanines bangas yra lygiaverčiai diagnostikos metodai.

„Nors nejonizuojančioji spinduliuotė nesukelia tokių pakitimų ląstelėse kaip jonizuojančioji, tačiau vaizdinimo metodas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai. Taip siekiama, kad procedūros nauda pacientui būtų didesnė už žalą“, – teigia KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorė Diana Adlienė.

5. Paukštiena auginama naudojant antibiotikus

KTU Maisto instituto profesorius Romas Gružauskas sako, kad šiandien dėl technologinių pasiekimų paukštienos produkciją pavyksta pagaminti greičiau, taupiau ir didesniais kiekiais. Pavyzdžiui, šiais laikais pramoniniu būdu užaugintas viščiukas broileris 2,5 kg svorio masę pasiekia per 38-39 dienas. Vienam kilogramui paukščio priesvorio suvartojama 1,6-1,65 kg kombinuotų lesalų.

„Jei paukščių auginimo technologijos tokiu tempu vystysis ir toliau, 2050 m. tokio paties svorio viščiuką pavyks užauginti per 32-33 dienas, o lesalų konversija sumažės iki 1,3 kg. Kitaip tariant, auginimo laikas sutrumpės maždaug 16 proc. ar daugiau, o paukščių lesalų kiekis sumažės iki penktadalio“, – tikina profesorius.

Pasak jo, lesalų receptūrose nurodoma 130–150 kiekybinių ir kokybinių rodiklių, kurie apibrėžia lesalų maistinę vertę. Todėl šiuolaikinė paukštininkystė leidžia labai kryptingai pataikyti pašarines žaliavas ir lesalų priedus, atsižvelgiant į broilerio fiziologinę būklę, sveikatingumą, augimo intensyvumą.

„Dažnai žmonės manęs klausia, ar auginant paukščius nėra naudojami augimo stimuliatoriai, pašariniai antibiotikai, hormonai ar kiti lesalų priedai. Galiu atsakingai pasakyti, kad visuomenėje sklando daugybė nepagristų mitų. Europos Sąjungoje galioja paukščių auginimą reglamentuojančios direktyvos, kuriose griežtai nusakoma, kokie lesalų priedai galimi naudoti paukščių mitybai“, – paaiškina KTU profesorius R. Gružauskas.

Penktadienį, kaip nurodoma sostinės savivaldybės pranešime, iš KTU tyrėjų gauta tyrimo ataskaita, kurioje pateiktos išvados dėl iki šiol jau sostinę iš Kinijos bei kitais būdais pasiekusių medicininių kaukių ir FFP2 respiratorių siuntos – nors nustatyta konstrukcinių respiratorių trūkumų, pavyzdžiui, dėl nosies lankelio, kuris padeda priemonei labiau priglusti prie veido, tačiau priemonės yra tinkamos apsisaugoti nuo aerozolio dalelių. Taip pat nors keliais procentiniais punktais atsilieka nuo naudotų priemonių priešpandeminiu laikotarpiu, tačiau atitinka FFP2 (N95) klasės reikalavimą.

Pasak Vilniaus vadovo, tuo metu, kai nebuvo praktiškai nieko, priemonių gydymo įstaigose masiškai stigo, o iš valstybės rezervo didelės pagalbos taip pat nebuvo galima tikėtis, nieko nelaukę pirkome, ką tuo metu galėjome gauti – toks pirkimas buvo rizikingas, tačiau tai buvo vienintelis kelias, leidęs geriau turėti bent tokias priemones ir taip apsaugoti medikus, užuot leidus jiems dirbti plikomis rankomis, be jokių priemonių.

„Medikams bei jiems padedantiems darbuotojams turime užtikrinti geriausias įmanomas apsaugos priemones. Deja, laikai tokie, kad pasitikėti priemonių sertifikatais šiais laikais negalime. Todėl patys testuojame ir tikriname, ką gavome iš tiekėjo. Džiaugiamės, kad čia į pagalbą atėjo KTU mokslininkai, dirbantys vienintelėje respiratorius galinčioje testuoti laboratorijoje Lietuvoje“, – savivaldybė pranešime cituojamas Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Kaip teigia KTU Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Dainius Martuzevičius, Vilniaus pateikti bandiniai buvo lyginami su priešpandeminiu laikotarpiu įsigytais respiratoriais ir standartinėmis medicininėmis kaukėmis.

„Priemonių bandiniai buvo tiriami keliais būdais, tai yra vertinant priemonės filtro medžiagos efektyvumą, taip pat vertinant respiratoriaus, kaip gaminio, apsauginį efektyvumą, jo prigludimą prie veido. Sandarus kaukės ir respiratoriaus prigludimas prie veido lemia efektyvesnę apsaugą, todėl svarbu ir tinkamai priemonę naudoti. Džiaugiamės, galėdami padėti mūsų medikams“, – teigia KTU profesorius.

Vilniaus miesto savivaldybė kalbasi su KTU vadovybe dėl nuolatinio gaunamų priemonių, skirtų medikams, testavimo, kad būtų išvengta medikų aprūpinimo netinkamomis ir nekokybiškomis apsaugos priemonėmis.

Šiandien senjorų kurti produktai – jau pakeliui į rinką.

Pasak KTU Maisto instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Gitanos Alenčikienės, įmonėse, kuriose kuriami nauji maisto produktai, dirba tikrai ne senjorai, todėl daugelis nežino tikslių šios amžiaus grupės poreikių. Senyvo amžiaus žmonės yra pamiršti – užtenka pasižiūrėti į maisto produktų etiketes, kuriose sudėtis surašyta mažomis raidėmis, ir sulaukus vyresnio amžiaus tampa vis sunkiau jas perskaityti.

„Dabar kalbama, kad senjorai yra ta vartotojų grupė, kuri savotiškai pamiršta. Mūsų projekto tikslas buvo padėti senjorams nebesijausti užribyje, padėti jiems pajusti, kad jie tiesiogiai gali daryti poveikį ir įtaką rinkai“, – teigia G. Alenčikienė.

Ilgisi cepelinų, rūkytų gaminių ir saldumynų

Ne visi senjorai iš karto sutiko dalyvauti tyrime – jie klausė, kodėl turėtų tai daryti, kai yra pakankamai specialistų, kurie atlieka rinkos tyrimus. Visgi, galiausiai jiems buvo įdomu ateiti į universitetą, pažiūrėti, kaip jis atrodo šiandien, nes nuo senjorų studijų laikų universitetai labai pasikeitę.

„Senjorai linkę save nuvertinti, todėl reikėjo jiems paaiškinti, kad jie gali turėti sprendžiamąją galią, kad jų nuomonė yra lemiama, nes jie žino, ko reikia panašaus amžiaus žmonėms“, – kalbėjo su senjorais dirbusi mokslininkė.

Projekto dalyviai netiesiogiai atskleidė savo mitybos bei valgymo įpročius. Didelę įtaką jų mitybai daro profesoriaus Alvydo Unikausko televizijos laida „Klauskite daktaro“. Pagrindinė priežastis, lemianti senjorų mitybos pasikeitimus, kuomet tenka atsisakyti tam tikrų maisto produktų ar patiekalų – sveikata.

„Visi su nostalgija minėjo cepelinus, rūkytus, sūdytus gaminius bei saldumynus“, – su šypsena veide pasakojo tyrėja.

Taip pat senjorų mitybos įpročiai pasikeičia, kai nebelieka vaikų ir sutuoktinio. Dalyviai, žinoma, pasidalino ir įvairiais receptais, paaiškėjo, kas ir kaip gamina namuose. 

„Iš metodologinės pusės gavome labai daug“, – džiaugėsi vyriausioji mokslo darbuotoja.

Tremtis ir vaikystėje patirtas badas daro įtaką šiandienos sprendimams

Beje, Vakarų partnerių pasiūlyta metodika ne visai tiko Lietuvos senjorams. Įprastai, tiriant vartotojų maisto poreikius klausiama, ar jie nori, kad maistas būtų toks, kokį jie valgė vaikystėje. Šiame projekte dalyvavę senjorai atsakė, kad nenori. To priežastis elementari – Lietuvos senjorai patyrė pokarį arba Sibiro tremtį ir tai buvo bado ir nepritekliaus periodas, kai maisto arba nebuvo, arba jis buvo ne toks, kokį norėtų valgyti dabar. Kitos valstybės, kuriose taip pat vykdomi tokie tyrimai nesusidūrė su šia problema arba susidūrė ne tokiu lygiu.

Lietuvos senjorams netiko ir susipažinimui pasiūlyta metodika. Užsienyje populiarus jaunimo žaidimas, kur metamas kamuoliukas, sakomas vardas ir taip susipažįstama su kitais žmonėmis. Visgi, Lietuvos senjorai šio žaidimo metu jautėsi nepatogiai. Pasibaigus susipažinimo procesui, dalyviai pasakojo, kad jaučiasi nuvertinti, lyg su jais būtų elgiamasi kaip su vaikais.

„Reikia įvertinti skirtingo amžiaus žmonių požiūrį į tą patį veiksmą“, – teigė G. Alenčikienė.

Taip pat nemaža dalis projekto dalyvių buvo virš 80 metų, tai yra specifinių poreikių turintys žmonės, kurie silpniau mato, kas parašyta, sunkiau girdi, kas yra kalbama. Jie kitaip supranta užduotis, todėl reikėjo ir kitaip aiškinti, ką daryti. KTU mokslininkai pasiūlė metodologinius pakeitimus projekto kūrėjams.

Kol kas neatskleidžiama, koks bus senjorų sukurtas produktas

Siūlant produktus senjorams, reklamą ir komunikaciją taip pat reikia parinkti pagal šios amžiaus grupės „žargoną“. Įmonės, kurios dalyvavo komisijoje juokavo, kad išgirdo labai daug įdomių teiginių, posakių, kuriuos galima naudoti reklamoje. Posakių, kurių jauni žmonės nebežino ir kartais net nesupranta jų reikšmės. Pavyzdžiui, „gardu kaip du medu“. Taip pat šio projekto metu įmonės gavo postūmį inovacijoms.

Senjorai savo darbo rezultatus pristatė komisijai, kurią sudarė prekybos tinklas UAB „PALINK“, UAB „Ekofrisa“ ir UAB „Innofoods“ atstovai. Planuojama šių metų pirmąjį pusmetį į rinką išleisti produktą, sukurtą vadovaujantis senjorų pasiūlymais. Kol kas neatskleidžiama, kokį produktą išsirinko įmonės, bet jį bus galima rasti IKI parduotuvių lentynose. Produktas bus paženklintas ir pirkėjai žinos, kad jis sukurtas Vartotojų įsitraukimo laboratorijos metu.

Tokio pobūdžio projektai dažnai orientuojasi ne į vieną problemą. Šiuo atveju, Vartotojų įsitraukimo laboratorijoje ne tik suteikiama pagalba maisto sektoriaus įmonėms kurti naujus produktus, bet ir prisimenama svarbi dalis mūsų visuomenės, kuri stebina savo išmintimi, įdomia gyvenimiška patirtimi bei įrodo, kad amžius nesvarbu norint kurti bei tobulėti.

EIT FOOD RIS CEL projektas „Vartotojų įsitraukimo laboratorija“ finansuojamas Europos Inovacijų ir Technologijų Instituto, koordinuojamas Varšuvos Universiteto bei įgyvendinamas Lietuvoje. Projekto metu vyko praktiniai seminarai, buvo diskutuojama apie maistą, maisto ruošimą, mitybos ir valgymo įpročius, dalinamasi patirtimis su kitais dalyviais bei dalyvaujama kuriant, įvardinant naujų maisto produktų ar paslaugų koncepcijas. Labiausiai perspektyvios idėjos vėliau įgyvendinamos.

2015-aisiais 663 mln. gyventojų (vienas iš dešimties) vis dar gėrė vandenį iš nesaugių šaltinių. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir UNICEF 2017 metų ataskaita, 41-oje valstybėje penktadalis gyventojų geria vandenį iš šaltinių, neapsaugotų nuo užteršimo.

Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) pranešimo, šios aukštosios mokyklos mokslininkai kuria vandens dezinfekcijos technologiją, kuri ne tik išvalo vandenį, panaikindama jame esančius mikroorganizmus, bet ir apsaugo jį nuo antrinės mikrobiologinės taršos. Išvalytas geriamasis vanduo, net ir laikomas atvirose talpose, išlieka švarus ilgiau nei tris mėnesius. KTU sukurta vandens valymo technologija - tai tabletė, milteliai ar skystis, kuriuos lengva transportuoti, pavyzdžiui, keliaujant, kai trūksta švaraus geriamo vandens.

Kadangi technologija apsaugo vandenį nuo antrinio užterštumo net ir laikant jį atvirose talpose, ji gali būti naudojama net ir tokiose situacijose, kaip, pavyzdžiui, karinių operacijų metu regionuose, kuriuose trūksta švaraus vandens. Vandens dezinfekavimo skystį ar tabletes paprasta naudoti, tai - ekonomiškas ir efektyvus būdas užtikrinti geriamo vandens kokybę.

KTU mokslininkų komandos kuriama dezinfekavimo technologija paremta keliais skirtingais vandens valymo metodais. Tokiu būdu vanduo itin švariai išvalomas panaudojant mažiau nei įprasta veikliųjų medžiagų. Ši technologija ne tik efektyviai sunaikina vandenyje esančius mikrobus, bet kartu ir apsaugo jau išvalytą vandenį nuo pakartotinio užteršimo: mikrobai nebesidaugina net ir atvirose vietose laikomose vandens talpyklose daugiau nei keletą mėnesių. Kauniečių mokslininkų sukurta vandens dezinfekavimo technologija yra patentuota ir šiuo metu plečiama į tarptautines rinkas. Produkto komercializavimo procesui tarpininkauja KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras - tarpinė grandis tarp mokslo ir verslo, užtikrinanti sklandų abipusį bendradarbiavimą.

„Lietuvoje vandens kokybe nesiskundžiame - jo yra gausu, o vandentiekio vanduo pakankamai geros kokybės tiek cheminiu, tiek mikrobiologiniu požiūriu. Tačiau toli gražu taip nėra visur - ypač geriamo vandens problema aktuali besivystančioms šalims. Ekonomiškai efektyvios geriamojo vandens valymo technologijos labai svarbios tokį vandenį pilstančioms įmonėms bei fasuoto vandens vartotojams. Taip pat - individualiems vartotojams, turintiems ribotą prieigą prie geriamo vandens, ar tada, kai vandentiekio vanduo užterštas mikroorganizmais“, - sako KTU Cheminės technologijos fakulteto tyrėjas dr. Paulius Pavelas Danilovas.

Pagal KTU mokslininkų išrastą formulę pagaminti vandens valymo tabletės ir skystis nepakeičia geriamo vandens skonio, kvapo ir spalvos. Mokslininkai pabrėžia, kad viena iš naudojamų veikliųjų medžiagų - sidabras, geriamojo vandens dezinfekavimui naudotas dar senovės Romoje. Daugelis šioje technologijoje naudojamų medžiagų pasižymi ilgalaikiu stabilumu, todėl produktai (dezinfekcinė tabletė ar skystis) gali būti laikomi kelerius metus, neprarasdami savo savybių.

„Jau daugelį metų dirbame antimikrobinių medžiagų vystymo srityje. Mūsų išradimai patentuoti, o kai kurie komercializuoti rinkoje. Todėl nusprendėme pritaikyti savo žinias ir patirtį vandens dezinfekavimo srityje“, - teigia P. Danilovas. Jo teigimu, kuriant vandens dezinfekavimo technologiją, didžiausias iššūkis yra atrasti pusiausvyrą tarp to, kad technologija efektyviai naikintų mikrobus ir būtų saugi vartotojui.

Anot KTU atstovo Manto Lapinsko, šiandien naudojamos pramonėje vandens valymo technologijos ne visada suteikia ilgalaikę apsaugą nuo antrinio užteršimo. Universiteto mokslininkų siūlomas metodas gali būti pritaikytas tiek įvairiose pramonės šakose, tiek individualiems vartotojams skirtuose produktuose. Prototipas pramonei jau paruoštas vartojimui, tuo tarpu individualiems vartotojams skirtas produktas dar tobulinimas. Šio produkto kaina sudarys tik nedidelę dalį geriamo vandens kainos.

Jiems Kauno technologijos universitete (KTU) kuriama inovatyvi technologija, kuri biocheminiais metodais, rekonstruojant pakibusio dumblo sluoksnio filtracijos įrenginius, šalins biogenines medžiagas (fosforas, kalcis, azotas, geležis, silicis).

Apie nuotekų valymo technologijos kūrimo eigą, iššūkius ir jos ateities perspektyvas pasakojo KTU mokslininkas ir technologijos autorius Viktoras Račys.

– Kuo ypatinga jūsų kuriama nuotekų valymo technologija?

– Ši technologija skirta nuotekų valymui, mat jos įrenginiuose susiformuoja labai ypatingas, gerai sėdantis, veiklusis, aktyvusis dumblas, kuris ir skaido teršalus. Tokiu nuotekų valymo būdu galima pasiekti gerų rezultatų. Deja, įrenginiai yra itin jautrūs dumblo sudėties pasikeitimams.

Technologija unikali tuo, kad buvo panaudotas veikliojo dumblo specialiosios indikacijos kokybės palaikymui. Iki tol šis metodas tokiomis sąlygomis nebuvo taikytas. Be to, likusios nenaudojamos aerobinio stabilizavimo kameros jau buvo išnaudotos.

– Kodėl nusprendėte sukurti šią technologiją?

– Anksčiau kitų projektuotojų atlikta įrenginių rekonstrukcija ir nuotekų kokybės pakitimai neužtikrino reikiamo valymo efektyvumo, tad valymo įmonė kreipėsi į mane. Nusprendėme panaudoti biotechnologinį modifikavimą, nes dezinfekcijos panaudojimas būtų stipriai pristabdęs įrenginio darbą, sumažindamas bendrą jo efektyvumą. Tyrimai taip pat parodė, kad pH aplinkos keitimas iššaukė didžiulį kristalinio „struvito“ formavimosi intensyvumą.

– Kokių sričių specialistai prisideda prie šios technologijos kūrimo?

– Prie technologijos modifikavimo dirba Kėdainių nuotekų valyklos specialistai, atlieka reikiamas chemines analizes ar padeda palaikyti nuolatinį „pilotinių“ įrenginių darbą. Tuo pačiu jie geriau perpranta ir įrenginių darbo specifiką bei kitus procesus.

– Kada technologija bus paruošta naudoti?

– Darbai vyksta jau daugiau kaip metus ir numatoma juos tęsti dar tiek pat laiko, nes biotechnologinių procesų modifikavimas – laikui imlus procesas. Turi transformuotis ir prisiderinti prie pokyčių mikroorganizmų kultūros.

– Su kokiais iššūkiais susidūrėte technologijos kūrimo metu?

– Didžiausias iššūkis buvo laiko trūkumas, nes, padarius pirmuosius pakeitimus, pirmieji rezultatai realiai pasimatė tik po metų.

– Kokiai rinkai tinkama ši technologija? Gal turite planų technologiją reklamuoti pasauliniu mastu?

– Ši technologija tinkama vidutiniškai užterštoms pramoninėms ir stipriai užterštoms buitinėms nuotekoms valyti. Sunku prognozuoti tokios technologijos plėtrą, nes, pertvarkius įrenginius ir įvedus į eksploataciją biodujų gamybos grandį bei neįvertinus grąžinamo dumblo vandens, turinčio dideles anaerobinių bakterijų koncentracijos, susidarė kritinės sąlygos. Šios bakterijos nustelbė naudingųjų nitrifikuojančių bakterijų biocenozę.

– Kuo jūsų kuriama technologija pranašesnė už kitas nuotekų valymo technologijas?

– Kiek žinau, ši technologija kol kas vienintelė tokia. Mokslinėje literatūroje dar nėra užfiksuotų analogiškų atvejų. Be to, ši technologija – efektyvi, nes nuotekų valymui nereikia papildomų, brangiai kainuojančių priemonių. Jeigu Lietuvoje kam nors prireiktų būtent tokio problemos sprendimo, drąsiai galėsime jį pritaikyti.

Ambicingiems kosmoso tyrimams reikalingi inovatyvūs technologiniai sprendimai. Vieną tokių – jutiklį medžiagų testavimui – ESA sukūrė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų komanda.

„Tam, kad kosminis aparatas sėkmingai pasiektų tikslą, daug svarbių darbų turi būti padaryta Žemėje“, – teigia su ESA bendradarbiaujantis KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) Mikrosistemų ir nanotechnologijų mokslo centro (MNMC) direktorius, profesorius Valentinas Snitka.

2020-aisiais – nauja misija į Marsą

Nepaisant prieš 13 metų ištikusios nesėkmės, kai dingo pirmasis Marse nutūpęs ESA zondas, agentūra ir toliau siekia išsiaiškinti, ar egzistuoja Marse gyvybė. Atsakymo į šį klausimą ESA, kartu su Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“, ieškos antrosios „ExoMars“ misijos metu. Nauji tyrimai Raudonosios planetos paviršiuje planuojami 2020 metais.

„Bus matuojamas atmosferos kitimas, slėgis, UV spinduliuotės intensyvumas, ieškoma bet kokių biopėdsakų, leisiančių spręsti apie dabar arba kažkada Marse egzistavusią gyvybę“, – įžvalgomis dalijosi KTU MGMF Fizikos katedros docentė Judita Puišo.

Pasitelks naujos kartos tyrimus

Numatomoje misijoje bus naudojamas „ExoMars Rover Pasteur“ marsaeigis, aprūpintas egzobiologijos įranga ir panoraminės kameros sistema, leisiančia pažvelgti „žmogaus-tyrėjo akimis“ bei atlikti tyrimus marsaeigio aplinkoje, fiksuoti Marso geologiją, parinkti tolesnių tyrimų mėginius.

J. Puišo teigimu, ankstesnių misijų metu tirta tik planetos atmosfera ir paviršinis uolienų sluoksnis. Naujojoje misijoje bus renkami organiniai mėginiai ir galimos biokolonijos, įsitvirtinusios 2 metrų gylyje, nepaveiktos ultravioletinės spinduliuotės, oksidacijos.

Siekiant, kad naujasis marsaeigis ne tik atliktų tyrimus Marso paviršiuje, bet ir sėkmingai pasiektų planetą, susiduriama su įvairiais technologiniais iššūkiais – kosminio aparato modelis privalo atlaikyti ilgą kelionę iš Žemės ir įskriejimą dideliu greičiu į anglies dvideginio turtingą, bet išretėjusią atmosferą.

„Norint, kad operacijos metu kokybiškai ir sėkmingai dirbtų kosminės raketos, zondai, teleskopai, Žemėje turi būti išbandomi jų komponentų prototipai. Atlikdami bandymus ir matavimus mokslininkai sprendžia įvairias technologines problemas“, – apie pasiruošimą kosminei misijai pasakojo V. Snitka.

Matavimų tikslumas molekulėmis

Anot KTU profesoriaus, agentūra turi išspręsti klausimą dėl medžiagų, naudojamų kosminių aparatų gamybai, parinkimo. Tai yra svarbu, nes medžiagos, susidūrusios su kosminės spinduliuotės ir saulės poveikiu, išskiria įvairias daleles, galinčias pakenkti aparato optiniams prietaisams, sutrikdyti jo veiklą arba jį sugadinti.

„Prieš gaminant kosminį aparatą būtina ištirti, kokios medžiagos yra saugiausios, mažiausiai kenksmingos astronautams ir aparatūrai, turinčios mažiausią taršos kiekį. Tam reikalingi didelio jautrumo jutikliai, galintys medžiagų išskiriamus komponentus pamatuoti molekulių lygiu“, – teigė V. Snitka.

Technologija sukurta KTU

ESA ieško naujų medžiagų, tinkamų kosminiams prietaisams gaminti. Jos užsakymu KTU MNMC sukūrė technologiją, leidžiančią pamatuoti medžiagų tinkamumą ir nustatyti išskiriamų teršalų kiekį atskirų molekulių jautrumu.

„Sukūrėme matavimo priemonę – jutiklius, kuriuos ESA mokslininkai dabar išbando. Konsultuojame juos ir dėl medžiagų tyrimų atlikimo“,– apie partnerystę pasakojo V. Snitka.

KTU MNMC kurtą technologiją ESA ketina naudoti ir ruošiant marsaeigį antrajai „ExoMars“ operacijai, o šiuo metu agentūroje besistažuojanti mokslo centro doktorantė padeda įsisavinti KTU mokslininkų kurtą inovaciją.

Mūsų kuriamais jutikliais galima tirti ir pieno užterštumą, kontroliuoti maisto produktų kokybę ar kenksmingų medžiagų kiekį naudojamoje produkcijoje.

Iššūkis išvengti klaidingų duomenų

Ruošiant marsaeigį istorinei misijai susiduriama ir su kitomis problemomis, kurias tenka spręsti darbų eigoje.

Pasak J. Puišo, dėl ozono koncentracijos Marso atmosferoje, milžiniškas ultravioletinių spindulių srautas pasiekia planetos paviršių. Dėl to pakinta ne tik atmosferos, bet ir dirvožemio cheminė sudėtis. Organinių medžiagų skilimo produktai gali nusėsti ant marsaeigio ar jo nešėjo paviršiaus ir pateikti „klaidingus duomenis“ atliekant gyvybės paieškos tyrimus. O dėl planetos paviršiuje vykstančių fotochemijos ir oksidacijos procesų išnyksta „tikrosios“ saulės apšviečiamų objektų spalvos.

„Aberistvito universiteto profesorius Dave‘as Barnesas iš Didžiosios Britanijos, kartu su kolegomis, sukūrė 3D panoraminę kamerą, kuri, atlikusi spalvų korekciją, leis pažvelgti į Marso paviršių „žmogaus-tyrėjo“ žvilgsniu. Bet norėdami padaryti šiuos spalvų pakeitimus, mokslininkai susidūrė su dar vienu iššūkiu – spalvų etalonais, kurie privalo išlikti stabilūs net ir veikiant didelio intensyvumo ultravioletinei spinduliuotei“, – pasakojo docentė.

Viduramžių vitražo meistrų paslaptys

Siekdami užtikrinti panoraminės kameros vaizdų autentiškumą, britų mokslininkai pasitelkė viduramžių bažnyčių vitražo gamybos technologiją. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad ultravioletinė spinduliuotė nežymiai deformavo arba visai nepakeitė vitražo spalvos, nors patys spinduliai jau daugelį šimtmečių nuolat apšviečia vitražus. Spalvų centrus vitražuose kuria nanodalelės, apibūdinamos, kaip efektyvūs ultravioletinės spinduliuotės blokatoriai.

Metališkosios nanodalelės sustabdo ne tik chemines reakcijas, keičiančias stiklo spalvas, bet ir suteikia išskirtines galimybes išgauti visą norimą spalvų spektrą nenaudojant papildomų cheminių medžiagų.

„D. Barnesas pasakojo, kad sprendimą problemai jų mokslininkų komanda rado senovinėse chemijos knygose ir atlikdami įvairius bandymus sukūrė stiklus, anksčiau niekada nenaudotus Marso misijose“, – teigė J. Puišo.

Kosminės technologijos kasdieniame gyvenime

Visame pasaulyje kuriamos mokslininkų inovacijos sukelia perversmus ne tik kosmoso tyrimuose, bet ir kasdieniame gyvenime. Pasak profesoriaus V. Snitkos, daugybė kosminių technologijų integruojasi į pramonę, valstybinį sektorių, o kosmoso tyrimų srityje kuriamos inovacijos pritaikomos ir daugelyje kitų sričių: aplinkosaugoje, medicinoje, maisto pramonėje.

„Mūsų kuriamais jutikliais galima tirti ir pieno užterštumą, kontroliuoti maisto produktų kokybę ar kenksmingų medžiagų kiekį naudojamoje produkcijoje“, – sako KTU profesorius.

Kauno medikai ir mokslininkai baigia kurti metodą kaip greitai ir tiksliai diagnozuoti gerklų ligas. Susirgimus gydytojai nustatys pacientui pasakius vos vieną balsę. Lietuvių atradimu jau susidomėjo pasaulio mokslininkai.

Sukurti automatinę balso analizę Kauno klinikų medikai ir KTU mokslininkai sumanė maždaug prieš 10 metų. Atliekant tyrimus ištirta apie tūkstantį 18–65 metų žmonių. Dalis jų buvo sveiki, kiti sirgo įvairiomis gerklų ligomis. Taip sukurtas didžiulis sveikų ir ligų pažeistų balsų bankas, o vėliau tuo pagrindu – ir dirbtinis intelektas bei algoritmas, pagal kurį beveik 90 proc. tikslumu diagnozuojama liga.

„Metodo esmė labai apgaulingai paprasta: iš balso signalo, atlikus jo akustinę analizę, automatiškai nustatyti, ar balsas normalus, ar pakitęs. Jei pakitęs, tai labai preliminariai – koks tas pakitimas“, – sako Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikos vadovas Virgilijus Ulozas.

Pasak moksliniams tyrimams vadovaujančio profesoriaus, pacientui pakaks ištarti raidę „a“ ir algoritmas pateiks atsakymą: sveikas žmogaus balsas ar ne, kokia liga įtariama. Tikimasi, kad šis metodas išgelbės ne vieną gyvybę, nes už nuolatinio balso sutrikimo ir pakitimo gali slėptis gerklų vėžys.

Medikai sako, kad baigiamu kurti metodu jau susidomėjo pasaulio mokslininkai.