Susitikimą dėl kultūros vaidmens regioninėje politikoje prezidentas inicijavo šių metų vasario pabaigoje.

„Kultūrą visi suprantame ir vertiname kaip mūsų egzistencinį pamatą, tačiau vis nesutariame, kiek valstybė iš tikrųjų atsakinga už kultūros paslaugų prieinamumą visoje Lietuvoje, ir kiek savivalda tą turėtų daryti, įgyvendinama savarankiškąją funkciją“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas.

Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų ir regionuose gyvenančių žmonių situacija esmingai skiriasi tiek kultūros paslaugų apimtimi, tiek jų įvairove ir kokybe.

„Turime daryti viską, kad situacija keistųsi. Todėl privalome šiuo metu rengiamą Kultūros politikos pagrindų įstatymą matyti kaip esminį lūžį, Lietuvos politinėje darbotvarkėje įtvirtinant kultūros statusą valstybės sąrangoje. Turime vertinti visą turimą informaciją, taip pat analizuoti, kokius kitus – tiek šakinius kultūros, tiek ir kitų sričių įstatymus bei teisės aktus reikia tikslinti, kad kultūra iš tikrųjų taptų mūsų kasdienybės vektoriumi“, – susitikimo metu kalbėjo šalies vadovas.

Susitikime su savivaldybės meru K. Tubiu šalies vadovas aptarė ir kitus klausimus – pertvarkas sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos srityse, taip pat valstybės įstaigų iškėlimą iš rajono centrų, viešųjų paslaugų centralizavimą ir regiono kelių situaciją.

Ketvirtadienio popietę prezidentas taip pat susitiks su J. Biliūno gimnazijos moksleiviais, su kuriais dalyvaus diskusijoje pilietiškumo tema „Lietuvos ateities vizijos“, o dieną užbaigs susitikimu su vietos bendruomene.

„Kalbant apie regionų vystymą labai svarbu, kad ten atsirastų kultūra“, – po kultūros atstovų susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda Vytauto Kasiulio muziejuje sakė R. Matulis.

„Labai svarbu, kad regionuose gyventų profesionalūs kūrėjai. Jie turi norėti atvažiuoti, norėti kurti ir profesionaliai konstruoti kultūros paslaugą, įtraukti žmones į kūrybą. Kada žmonės jausis gerai gyvendami mažame miestelyje ir jiems koncertuos nacionalinis orkestras, o ne tik Vilniaus gyventojams, tada ir bus viskas gerai“, – tvirtino R. Matulis.

Lietuvos kultūros centrų asociacijos vadovas pasidžiaugė, kad „pagaliau pasikeitė aukščiausios valdžios pareigūnų retorika ir apie regionus kalbama su regionais“.

Pasak R. Matulio, regioninės kultūros įstaigos šiandien labiausiai stokoja kūrėjų. Jo teigimu, mažuose miesteliuose tenka kliautis vienu-dviem režisieriais.

Nevyriausybiniam kultūros sektoriui atstovavusi Gintarė Masteikaitė tvirtino tik pernai su kolegomis buvusi į įtraukta į kultūros politikos formavimą ir vylėsi, kad nevyriausybininkams bus sudarytos vienodos sąlygos kurti, kokias turi valstybės ir savivaldybių įstaigų kultūros darbuotojai.

„Kaip sektorius norime panašių sąlygų, norime konkurencingų sąlygų tiek su biudžetinėmis įstaigomis, tiek su valstybinėmis įstaigomis, norime adekvataus požiūrio į mus finansiniu, teisiniu, mokestiniu požiūriu“, – teigė ji.

Tie žmonės yra tikri supermenai, nes daro ne vieną, ne du ir ne tris darbus, jie turi ne tik kurti, bet turi daryti visą administracinę pusę, išmanyti viešuosius pirkimus, mokestinius, teisinius klausimus. Mums labai reikėtų pagalbos šioje vietoje.

Pasak G. Masteikaitės, pagal šiuo metu veikiančią sistemą, nevyriausybinio sektoriaus kūrėjai lėšų gali tikėtis tik iš Kultūros tarybos finansuojamų programų. Pavieniams kūrėjams sunku dalyvauti Kultūros tarybos konkursuose, nes tam reikia daug biurokratinių įgūdžių ir žinių.

„Dažniausiai tai organizacijos su labai mažais administraciniais aparatais. Tie žmonės yra tikri supermenai, nes daro ne vieną, ne du ir ne tris darbus, jie turi ne tik kurti, bet turi daryti visą administracinę pusę, išmanyti viešuosius pirkimus, mokestinius, teisinius klausimus. Mums labai reikėtų pagalbos šioje vietoje“, – kalbėjo G. Masteikaitė.

Ji tvirtino penktadienį išgirdusi pažadus mažinti biurokratinius reikalavimus menininkams.

Prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė teigė, kad su kultūros bendruomenės atstovais penktadienį aptarti strateginės svarbos klausimai.

Anot jos, sutarta, jog turi būti sutelktai, sinchronizuojant vykdoma kultūros procesų stebėsena ir remiantis tuo formuojama duomenimis grįsta finansiškai bei socialiai tvari kultūros politika.

„Atkreiptas dėmesys į tai, kad dabar vykstantys procesai, tai yra Regioninių plėtros tarybų darbotvarkės, regioniniai plėtros planai turi būti konstruojami integruojant į juos ir regioninės kultūros instrumentus, kurie jau veikia“, – sakė ji.

J. Karpavičienė teigė, kad sutarta tokius susitikimus rengti periodiškai.