Gruodžio 17 d. Vilniaus rotušėje Kultūros ministerija įteikė premijas už skirtingas veiklas kultūros srityse. Trys iš jų buvo skirtos tradicinės kultūros puoselėtojams ir skleidėjams. Be V. ir A.Sniečkų, už tokią veiklą įvertintas tautodailininkas, sertifikuotas tautinio paveldo amatininkas, tradicinės liaudies skulptūros ir kryždirbystės tradicijas puoselėjantis medžio drožėjas Rimantas Zinkevičius ir ir etnologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja Gražina Kadžytė.

Metų pabaiga A. ir J.Juškų etninės kultūros muziejaus Vilkijoje muziejininkams ir etninės kultūros puoselėtojams Sniečkams padovanojo dar vieną džiugią akimirką. Vieninteliame anglų kalba leidžiamame "Draugo naujienų" priede – žurnale apie Lietuvos kultūrą "Lithuanian Heritage" ("Lietuvos paveldas" ) 2019 m. gruodžio numeryje išspausdintas straipsnis apie V.Sniečkuvienės kuriamus šiaudinius sodus, jų prasmę ir vietą Lietuvos kultūroje. Priedo skaitytojai yra lietuvių kilmės ir jų nelietuviai draugai JAV, Kanadoje, Australijoje, Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių.

Gyvenimo dovanos ir apdovanojimai

A.Sniečkus, kalbėdamas apie didžiausias gyvenimo dovanas, sakė: "Visų pirma, tai gyvenimas, po to – pažintis su "Atgajos" klubo žmonėmis, Juškų muziejus ir, žinoma, Videlė."

V.Sniečkuvienė "Kauno dienai" prisipažino: "Kultūros ministerijos premija buvo labai netikėta ir maloni. "Juk esame pastebėti ir įvertinti po trisdešimties metų nepertraukiamos veiklos. Įvertinimas labai džiugina, tačiau ne mažiau džiugina ir tai, kad muziejus įdomus tiek mažiausiems lankytojams, tiek garbaus amžiaus žmonėms. Neseniai suaugęs vyras atsivežė savo mamą. Jis muziejuje lankėsi, kai buvo penkeri, ir iki šiol prisimena kardą. Tokį didžiulį įspūdį šis eksponatas paliko, kad po tiek metų vėl norėjo jį pamatyti, o buvimo muziejuje džiaugsmu – pasidalyti su solidaus amžiaus mama", – prisiminė etninės kultūros puoselėtoja.

A.Sniečkus šiame pastate sukūrė savitą ekspoziciją ir kitokią etninės kultūros muziejaus interpretaciją.

300 metų pastate – etninės kultūros sklaidos židinys

Kauno rajono muziejaus A. ir J.Juškų etninės kultūros muziejus –  Kauno rajono savivaldybės 1990 m. buvusioje senosios Vilkijos bažnyčios klebonijoje įkurtas etninės kultūros sklaidos židinys. Kai kurie šaltiniai teigia, kad tai seniausias iki mūsų dienų išlikęs pastatas Vilkijoje. Manoma, kad šiam kultūros paveldo statiniui gali būti daugiau nei 300 metų. Jo sienos regėjo daug žinomų lietuvių kūrėjų, tačiau ryškiausią pėdsaką čia paliko tautosakininkas, leksikografas ir etnografas kunigas Antanas Juška.

Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai ir šiandien stebina savo gausa: daugiau nei 70 tūkst. senųjų lietuviškų žodžių žodyną, 7 tūkst. dainų dainyną, apie 2 tūkst. melodijų rinkinį. Muziejus savo fonduose saugo Vydūno ranka rašytus laiškus, Balio Buračo autografais paženklintas knygas, dešimtis raštais mirgančių audinių, skrynių, šimtus senosios buities rakandų, atspindinčių panemunių ir Vilkijos gyventojų gyvenseną ir buitį. Broliai Juškos įnešė svarų indėlį į lietuvybės gaivinimą carinės okupacijos metais, surinko ir išsaugojo ateities kartoms dainuojamosios tautosakos lobyną.

Ypatingas muziejaus simbolis ir kartu pirmasis muziejaus įsigytas eksponatas – J.Tumo-Vaižganto knygelė "Lietuvių literatūra rusų raidėmis ir Broliai Juškos-Juškevičiai", išspausdinta 1924 m. Kaune.

Muziejus – unikalus

"A.Sniečkus šiame pastate sukūrė savitą ekspoziciją ir kitokią etninės kultūros muziejaus interpretaciją. Tai muziejus, kuriame lankytojas suranda sau priimtiną erdvę, pajunta senojo žemaitiško namo (numo) aurą, autentiškoje kamino erdvėje – senosios trobos prieblandą ir kvapus, nugramzdinančius į apmąstymus, dvejones ir meditacijas. V.Sniečkuvienė savo kuriamais sodais ir liaudies žaidimų, dainų, šiaudinių dirbinių edukacijomis traukia į Vilkiją lankytojus iš visos Lietuvos", – teigė Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.

Kasmet Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje Vilkijoje vyksta tradicinės brolių Juškų dainų šventės, o kas antrus metus – tarptautiniai dūdmaišininkų festivaliai "Dūdmaišininkų susipūtimai", rengiamos parodos, susitikimai su įdomiais žmonėmis.

„Šis įvertinimas byloje ne tik apie didelį jūsų talentą, bet ir didelės tradicijos tąsą. Tai tradicija, kuriai atstovavo jūsų tėvai, pedagogai, visa muzikinė Lietuvos kultūra. Džiaugiuosi, kad savo vaidmenimis didžiausiose pasaulio scenose garsinate Lietuvos vardą. Linkiu, kad Jūsų balsas suskambėtų naujose pasaulio scenose, kad džiugintų ir Lietuvos publiką, kuri visada laukia Jūsų pasirodymų“, – sveikindamas operos solistę kalbėjo kultūros ministras.

A. Grigorian – ilgametė „Vilnius City Opera“ solistė. Jos karjera prasidėjo Miuzetės vaidmeniu Giacomo Puccini „Bohemoje“ – vadinamųjų „bohemiečių“ trupėje, išaugusioje iki „Vilnius City Opera“, ir sėkmingai išsiplėtojo iki svarbiausių Europos scenų. Pasaulinį pripažinimą atlikėjai atnešė Romeo Castelluci režisuota Richardo Strausso opera „Salomėja“, kurioje lietuvė atliko pagrindinį vaidmenį. A. Grigorian 2018 m. apdovanota ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2016 m. pelnė Metų jaunosios solistės prizą, 2005 ir 2009 m. – „Auksinį scenos kryžių“.

Kultūros ministerijos premija už gautus svarbiausius tarptautinius apdovanojimus kultūros srityje šiemet taip pat skirta kūrybinei grupei, 2019 metais Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje pelniusiai „Auksinį liūtą“ už Lietuvos nacionaliniame paviljone pristatytą operą-performansą „Saulė ir jūra“, ir dokumentinio filmo „Laiko tiltai“ kūrėjams, Šanchajaus tarptautiniame kino festivalyje laimėjusiems „Auksinės taurės“ apdovanojimą.

Kultūros ministerijos premijos už gautus svarbiausius tarptautinius apdovanojimus kultūros srityje šiemet įteiktos pirmą kartą.

Martyno Mažvydo premija, skiriama už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui, įteikta Sigitui Lūžiui už Kazimiero Semenavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ pirmosios dalies vertimą iš lotynų kalbos. Taip pat įvertinti jo moksliniai senosios Lietuvos literatūros ir rašytinio paveldo, lietuvių kultūros asmenybių literatūrinės ir kultūrinės veiklos, lietuviškos knygos ir spaudos tyrinėjimai.

Balio Buračo fotografijos meno premija, skiriama už fotografiją Lietuvos kultūros temomis, apdovanotas fotomenininkas Vytautas Pletkus.

Metų debiuto premiją už debiutinį ilgametražį filmą „Išgyventi vasarą“ pelnė kino kūrėja, režisierė, scenaristė Marija Kavtaradzė.

Jaunojo kūrėjo premijos įteiktos šokėjui, choreografui ir pedagogui Mariui Pinigiui, aktoriui ir režisieriui Pauliui Markevičiui, aktoriui, dramaturgui, režisieriui ir teatro pedagogui Aleksandrui Špilevojui, poetei, vertėjai ir literatūros kritikei Dovilei Kuzminskaitei, kino operatoriui, režisieriui ir prodiuseriui Ronaldui Buožiui.

Už geriausiai parengtus ir vykdytus vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektus įvertinti pedagogai ir kūrėjai Ivanas ir Tatjana Kuzminai, Kauno IX forto muziejaus edukacijos ir lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Rita Dabulskytė ir dailininkė Sigutė Chlebinskaitė.

Trys premijos taip pat įteiktos už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą: Jurbarko kultūros centro darbuotojai Birutei Bartkutei, tautodailininkui ir meno kūrėjui Klaidui Navickui ir Anykščių kultūros centre dirbančiai etnografei, folkloro ansamblio „Valaukis“ vadovei Reginai Stumburienei.

Premija už muziejininkystės darbus apdovanota Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus skyriaus vadovė Vaiva Laukaitienė, o premija už muziejų vertybių restauravimo darbus – Šiaulių „Aušros“ muziejaus Restauravimo centro vedėja Vita Andrulienė.

Premija už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose įteikta Pasvalio kultūros centro direktoriui Robertui Lavickui, už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus apdovanota Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė.

Kultūros ministerijos premijos kasmet skiriamos už kultūros ir meno darbuotojų profesinę veiklą, įvertinant geriausius jų pasiekimus ir darbus.