Lenkijos tautos atminties institutas (IPN), į dienos šviesą traukiantis bendradarbiavusius su komunistais ir naciais asmenis, praėjusią savaitę pareiškė, kad „daugiau nebėra jokių abejonių“, kad daugelio nacionaliniu didvyriu laikomas buvęs prezidentas L.Walesa pasirašė kolaboravimo sutartį ir pakvitavimą, jog gavo atlyginimą iš slaptosios policijos.

„Prisiekiu, niekada nieko neprisiekiau tiems, kitoje pusėje“, – sakė Nobelio taikos premijos laureatas Gdanske antradienį žurnalistams.

„Galiu jums parodyti šimtą skirtingų rašysenos ekspertų, kurie turi kitą nuomonę“, – pridūrė 73 metų L.Walesa.

Vienu iš „Solidarumo“ įkūrėjų laikomas L.Walesa, vėliau be kraujo praliejimo susitaręs dėl komunizmo eros pabaigos Lenkijoje 1989 metais, daug metų neigė jam metamus kaltinimus.

2000 metais specialus teismas išteisino L. Walesa ir nutarė, kad nėra pagrindo įtarimams, jog jis galėjo būti mokamas komunistinio režimo agentas.

Tačiau praėjusią savaitę IPN pranešė, kad slaptosios policijos dokumentų, kuriuose minimas įtariamas L.Walensos slapyvardis „Bolekas“, autentiškumą patvirtino teismo medicinos ekspertai pietiniame Krokuvos mieste.

Ekspertai palygino šiuos dokumentus su kitais ranka rašytais dokumentais, kaip L.Walesos prašymai išduoti pasą, asmens tapatybės kortelę ar vairuotojo pažymėjimą. Pats L.Walesa savo rašysenos pavyzdžių pateikti atsisakė.

2008 metais IPN paskelbtoje knygoje teigiama, kad L.Walesa buvo registruotas slaptasis agentas nuo 1970 metų gruodžio, tačiau esą 1976 metų birželį buvo paleistas dėl savo „nenoro bendradarbiauti“.

Tačiau įtarimai vėl išplaukė į dienos šviesą praėjusiais metais, kai IPN iš komunistinės eros vidaus reikalų ministro našlės paėmė iki šiol nežinotų slaptosios policijos dokumentų.

Tiesa, pernai jis mįslingai prisipažino, kad praeityje „padarė klaidą“ ir vienos iš daugelio kvotų metu pasirašė kažkokį slaptosios policijos pateiktą dokumentą.

Lenkai vis dar prieštaringai vertina L.Walesą. Kai kurie jį vis dar gerbia dėl pasipriešinimo komunizmui. Tačiau dėl savo kovingo ir skaldančio būdo vėlesniais prezidentavimo metais kai kuriuose sluoksniuose jis tapo nemėgstamas.

Velionis Lenkijos generolas Wojciechas Jaruzelskis (Voicechas Jaruzelskis), paskutinis šios šalies komunistinio režimo lyderis, penktadienį buvo palaidotas Varšuvoje, tačiau nacionalinis gedulas nebuvo paskelbtas dėl to, kad šis prieštaringai vertinamas veikėjas tebepriešina lenkus netgi po mirties.

Vėžio pakirstas 90-metis W.Jaruzelskis mirė praėjusį sekmadienį, likus vos kelioms dienoms iki birželio 4-osios. Tą dieną bus minimos pirmųjų pusiau laisvų rinkimų, žymėjusių komunizmo – šį generolą į valdžios viršūnę iškėlusios santvarkos – saulėlydį Lenkijoje 25-osios metinės.

Trys po 1989-ųjų demokratiškai išrinkti Lenkijos prezidentai, tarp kurių yra ir garsusis kovotojas kovos su komunistiniu režimu Lechas Walesa (Lechas Valensa), vadovavęs demokratijos siekusiai profsąjungai „Solidarumas“, penktadienį dalyvavo katalikų gedulingose mišiose Varšuvos karinėje katedroje.

Dabartinis prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) ir buvęs valstybės vadovas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) taip pat dalyvavo pamaldose, per kurias kelios dešimtys protestuotojų turėjo plakatus, kurių užrašai vadino W.Jaruzelskį išdaviku.

Vėliau apie 100 protestuotojų Varšuvos istorinėse Povonzkų kapinėse laikė aukų, žuvusių per W.Jaruzelskio 1981 metais įvestą karo padėtį, nuotraukas ir plakatus su užrašais „3-osios respublikos gėda“.

Lenkai išlieka pasidalinę nuomonėmis apie jo pastangas uždusinti „Solidarumą“ – pirmąją ir vienintelę laisvą profesinę sąjungą sovietiniame šalių bloke.

W.Jaruzelskis tvirtino, kad toks jo elgesys išgelbėjo Lenkiją nuo kruvinos sovietų invazijos, bet jį peikiantieji sako, kad tokiu būdu tik buvo sustiprintas jo paties režimas.

Vis dėlto jis vertinamas dėl to, kad 1989 metais sutiko surengti pirmus bent iš dalies laisvus rinkimus, kurie, neįtikėtina, atnešė galą komunizmui Lenkijoje nepraliejus kraujo.

W.Jaruzelskis gimė bajorų katalikų šeimoje 1923 metais liepos 6 dieną Kurove, rytinėje Lenkijoje, tačiau vėliau, įstojęs į partiją, tapo ateistu.

Bet, kaip prieš laidotuves sakė tėvas Robertas Mokrzyckis (Robertas Mokšyckis), visai prieš savo mirtį ligoninėje jis išreiškė norą, kad kunigas suteiktų jam Atgailos ir Sutaikinimo bei Ligonių patepimo sakramentus.

Urna su W.Jaruzelskio pelenais palaidota kariniame Povonzkų kapinių sparne greta kitų karių.

Jo vienintelė duktė, Monika Jaruzelska, sakė lenkų žiniasklaidai, kad jos „tėvas laikė save kariu ir visuomet norėjo būti palaidotas greta savo kovos draugų“.

Kairiųjų politikai prašė, kad šalyje būtų paskelbtas gedulas, bet prezidentas B.Komorowskis atsisakė tai daryti, tvirtindamas, kad W.Jaruzelskis lieka labai prieštaringai vertinamu veikėju.
„Skelbti nacionalinio gedulo dieną netiktų dėl to, kad tai (gedulas) turi iškreikti visos tautos jausmus“, – sakė prezidento atstovė Joanna Trzaska-Wieczorek (Joana Tšaska Večorek).