Priminė pastato istoriją
Dėl šio pastato bylinėtasi ne vieną mėnesį. Kelis kartus neleidę transformuoti šio sovietinio statinio į gyvenamąjį namą, Palangos tarybos nariai pačioje šių metų pradžioje sužinojo, kad įtarimų keliančios metamorfozės Kunigiškiuose ant kopos jau vyksta.
Buvo nukasta dalis apsauginės kopos, o statybininkai ėmėsi seną statinį versti nauju, neaiškios paskirties pastatu.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus tada neslėpė kategoriškos nuostatos ir viešai pasakė, ką galvoja apie šiuos įvykius. Jis papasakojo visą buvusio radiotechninio posto istoriją.
„Palangos savivaldybės administracijos specialistai, atlikę patikrinimus, aptiko, kad Kunigiškių paplūdimyje, tiesiog kopose, savavališkai, neturint jokių leidimų ir suderinimų, dygsta nauja kavinė. Įžūlus statytojas net drįso į pajūrį atsigabenti specialią techniką ir be skrupulų nustūmė beveik keturių metrų pločio augalinį kopos sluoksnį“, – konstatavo Š. Vaitkus.
Baltų plytų pastatas šioje vietoje pastatytas 1968 m. Čia radiolokatoriais buvo stebimi laivai, jūros pakrantės bei orlaiviai. Greta stovėjo stebėjimo bokštelis, į jį įsiropštę sovietų kariškiai gyvai stebėjo jūrą.
Lietuvai tapus nepriklausoma, šiuos statinius perėmė Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o 2010-aisiais jie perduoti Valstybės turto fondui. Po metų juos įsigijo privatus asmuo, o 10 arų sklypas aplink pastatus 38 metams išnuomotas naujajam savininkui.
Pasak Š. Vaitkaus, sklypo paskirtis vis dar oficialiai tebėra įvardijama kaip žemė krašto apsaugos tikslams.
Prokurorai pradėjo tyrimą
Naujoji savininkė siekė žemės paskirtį pakeisti į rekreacinę ir ketino šioje vietoje stovintį pastatą paversti poilsio paskirties ir aptarnavimo statiniu.
2015 m. Palangos tarybos nariai, svarstydami detalųjį minimos teritorijos planą, įžvelgė jo vizualizacijoje gyvenamosios paskirties pastatą ir projektui nepritarė.
Toks pat sprendimas paskelbtas ir po pusmečio, kai savininkai pateikė svarstyti pakoreguotą planą.
Reikalas išspręstas vieninteliu parašu, kai statinio savininkė kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
2018 m. pastato savininkė kreipėsi į Palangos savivaldybės administraciją išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus pastato paskirčiai pakeisti į poilsio paskirties, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti, nes toks prašymas prieštarauja patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano sprendiniams.
Klaipėdos apygardos prokuratūra, reaguodama į šių metų pradžioje viešai paskelbtą informaciją apie galbūt neteisėtai vykdomas statybas Kunigiškių paplūdimyje, pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.
Šarūnas Vaitkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Grasino ieškiniais
Rugsėjo 27 d. paskelbta neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria dar sykį buvo patvirtinta – Palangos savivaldybės administracijos veiksmai buvo teisėti, kai ji netenkino verslininkų pageidavimo Kunigiškių kopose turėti poilsio paskirties pastatą.
Pageidaujama čia ne tik pilstyti kavutę ar dar kažką, bet šioje vietoje matyti ir poilsio apartamentus, o gal net gyvenamąjį namą, ir tai įgyvendinti nepakeitus pastato paskirties.
Nutartyje nedviprasmiškai pažymėta, kad kurorto savivaldybės sprendimai buvo teisėti ir atitiko teisės aktus.
Atmetęs pareiškėjų apeliacinį skundą teismas paliko galioti pernai pavasarį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegijos priimtą sprendimą, kuriame juodu ant balto parašyta, kad Palangos savivaldybės administracijos veiksmai yra pagrįsti.
„Kas užsako muziką, tas ir šokdina. Taip, ko gero, mąsto plačiai nuskambėjusios istorijos dėl karinio radiotechninio posto Užkanavės g. 31 virsmo neaiškios paskirties objektu, šalia pastumdant pajūrio kopas, kūrėjai, – ironizavo Š. Vaitkus savo „Facebook“ paskyroje, paminėjęs pastatą prieš dešimtmetį aukcione įsigijusią moterį ir naująjį jo nuomininką. – Be to, pageidaujama čia ne tik pilstyti kavutę ar dar kažką, bet šioje vietoje matyti ir poilsio apartamentus, o gal net gyvenamąjį namą, ir tai įgyvendinti nepakeitus pastato paskirties, neatlikus privalomų sklypo detaliojo plano klaidų taisymo, o tiesiog darant viešą spaudimą savivaldybei, merui bei bauginant milijoniniais ieškiniais ir išgalvotomis sąmokslo teorijomis.“
Š. Vaitkus prisiminė, kad šie asmenys garsiai aiškino, jog savivaldybei ir mokesčių mokėtojams ginčas teisme gali kainuoti šešiaženkles sumas ar net milijoną eurų.
Pats kurorto meras teigė buvęs juodinamas, net apkaltintas priešrinkiminio laikotarpio spekuliacijomis, neva bandant įtikti rinkėjams.
„Pastate, kuriame pagal esamą jo paskirtį galima tik žiūronais stebėti praplaukiančius laivus, o ne vykdyti viešojo maitinimo veiklą. Nepaisant to, nuomininkas kreipėsi net į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bandydamas minėtame statinyje registruoti maisto tvarkymo subjektą. Ir tuomet vėl pasipylė kaltinimai savivaldybei, kuri neva jiems neleidžia dirbti ir žlugdomas verslas“, – socialiniuose tinkluose rašė Š. Vaitkus.
Argumentai nugalėjo
Teismai nusprendė kitaip, nei tikėjosi pastato savininkai.
„Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos numatoma poilsio paskirties pastato statyba prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, kurie yra susieti specialiojo plano sprendiniais, o jais draudžiama statyti pajūrio juostoje pastatus, skirtus nuolat ar laikinai gyventi žmonėms“, – nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje.
Palangos meras neslėpė džiaugsmo dėl tokio teismo sprendimo, kuris sudrausmino įstatymų nepaisančius verslininkus.
„Kunigiškių kopose esančio radiotechninio pastato savininkei ir nuomininkui teks paisyti ir teismų išaiškinimų, ir įstatymų. Tada, kai bus atliktos iš valstybės išsinuomoto šalia pastato beveik 10 arų sklypo detaliojo plano klaidų taisymo procedūros, o po to ir pakeista karinio pastato paskirtis į poilsio aptarnavimo, jie galės džiuginti poilsiautojus nuomodami paplūdimio inventorių bei priimti lankytojus nedideliame bistro“, – neslėpė nuostatos Š. Vaitkus.
