Vaikai per dieną turėtų būti aktyvūs bent 6–7 val., taip pat 1 val. užsiimti fiziškai intensyvia veikla, kitu atveju – vaikų organizmo vystymasis sutrinka arba tai vyksta gerokai lėčiau nei turėtų.
Vienas iš grąžą sveikatai bei asmeninių savybių ugdymui nešančių užsiėmimų vasarą, anot gydytojo, yra irklavimas.
Pasak K. Linkaus, vaikų brendimo laikotarpiu formuojasi jungiamasis audinys, kuris yra labai svarbus judėjimo-atramos sistemos komponentas, tad fizinis krūvis padeda suformuoti tvirtą raumenyną, raiščius, sąnarius, stuburo struktūras ir pan. Kaip rašoma pranešime spaudai, treniruojama ši audinių grupė amortizuoja didesnius fizinius krūvius ir suteikia galimybę išvengti traumų ar lėtinių skausmų vyresniame amžiuje. „Prasidėjus brendimo laikotarpiui, tėvai turėtų pasirūpinti vaiko sportine veikla, skatinti jį judėti ne tik siekiant stimuliuoti judėjimo-atramos sistemos sveiką formavimąsi, bet ir dėl širdies veiklos, kvėpavimo sistemos ar imuninės sistemos stiprinimo bei asmeninių savybių ugdymo“, – pasakoja K. Linkus.
Vaikams reikėtų bent 6–7 val. per dieną praleisti aktyviai, o jei ta aktyvi veikla vyksta gryname ore – idealu.
Visiems vaikams, anot gydytojo, esant galimybei, reikėtų rinktis sportą lauke. „Vaikams reikėtų bent 6–7 val. per dieną praleisti aktyviai, o jei ta aktyvi veikla vyksta gryname ore – idealu. Esant 1 val. intensyvaus krūvio lauke per dieną – vaikas augs sveikas ir stiprus. Daug sėdinčio ar nejudraus vaiko organizmo vystymasis sutrinka – nestiprėja raumenynas, krypsta stuburas, nevystoma širdies ir kraujagyslių sistema, gali net nusilpti imunitetas. Tokiu būdu organizmas negauna impulso tobulėti. Atsisakius aktyvios veiklos ir buvimo lauke, organizmo vystymasis atsiduria stagnacijos būsenoje. Tai gali nulemti rimtus sveikatos sutrikimus, kurių pasekmės pasireikš ateityje“, – teigia gydytojas.
Irkluoti galima pradėti nuo 12 m. amžiaus, kai prasideda brendimas, nes maždaug tokiu metu ima vystytis irklavimui reikalingos raumenų savybės: jėga ir jėgos ištvermė. Irkluojant fizinis krūvis tenka visoms kūno dalims: pečių juostai, nugarai, kojoms. Treniruojami praktiškai visi raumenys, todėl kūno sudėjimas tampa sveikas bei sportiškas. „Vyrauja stereotipas, kad irkluotojų merginų figūra ir raumenys vystosi neproporcingai, dėl šios priežasties merginos irklavimo dažnai nesvarsto kaip potencialaus sporto užsiėmimo, tačiau šį stereotipą vertinu kaip nepagrįstą. Atkreipus dėmesį į elitines atletes, būtų klaidinga teigti, jog jų kūno formos yra neproporcingos ar nemoteriškos. Taip pat iš šalies, atrodo, kad irklavimas yra mechaninis sportas, kurio metu nereikia nieko galvoti. Tiesa ta, kad irklavimas yra labai techniška sporto šaka, reikalaujanti ne tik fizinio pasiruošimo, tačiau ir mąstymo ar net valties pajautimo. Irklavimas – tai strateginis, intelektualus ir sveikatai dosnus užsiėmimas“, – pasakoja K. Linkus.
Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidentas Dainius Pavilonis pasakodamas apie irklavimą atkreipia dėmesį, jog tai sunkus sportas ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Tačiau tai, kas sunku, duoda ir atitinkamą grąžą: grūdinamas charakteris, ugdoma ištvermė, lavinamas strateginis mąstymas, gebėjimas susikoncentruoti ir, žinoma, dirbti komandoje. „Kiekvienas irklo yris mintyse apskaičiuojamas. Čia veikia ne tik fizika, tačiau ir psichologija – privalu mokėti išlikti ramiam, nematant kranto ir stebint tik partnerio nugarą. Kiekvienas yris turi būti sinchroniškas partnerio yriui, todėl ši sporto šaka neatsiejama nuo tokio komponento kaip komandiškumas“, – pasakoja D. Pavilionis.
LIF prezidento teigimu, irklavimas nėra tik vasaros sportas. Irklavimo treniruotės vyksta visus metus. Jeigu ne vandenyje, tai sporto salėje, kalnuose ant slidžių ir pan. „Šaltuoju metų laiku sportininkai įtraukiami į gretimas sporto šakas, kurios koncentruotos į panašių raumenų grupių treniravimą, pavyzdžiui, vykstama į slidinėjimo keliones, skatinama važinėtis dviračiu, plaukti ir t. t. Patyrę ir įgudę irkluotojai prasidėjus žiemai leidžiasi į šiltesniu klimatu pasižyminčias šalis“, – atkreipia dėmesį D. Pavilionis.
