NŠA pranešė pasirašiusi sutartis dėl pedagogų kvalifikacijos tobulinimo su Vilniaus (VU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetuose. Šiose įstaigose yra patvirtintos šešios nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos: „Įtraukusis ugdymas universalaus dizaino ugdymuisi prieigoje“, „Įtraukiosios mokyklos kūrimo strategijos“, „Įtraukusis meninis ugdymas“, „Gyvenimo įgūdžių mokomojo dalyko įgyvendinimas pagrindiniame ugdyme“, „Gyvenimo įgūdžių ugdymas“, „Matematikos mokymas ir mokymasis“. Daugumos šių programų trukmė – 270 akademinių valandų.

Programos parengtos pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas pedagoginių darbuotojų prioritetines kvalifikacijos tobulinimo sritis, tarp jų – kompetencijos, reikalingos įtraukties principui įgyvendinti.

„Naujosios pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos nenutrūkstantį pedagoginių darbuotojų profesinio tobulinimosi procesą perkelia į nacionalinį lygį. Esu tikra, kad mūsų partnerių įgyvendinamos nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos taps svaria investicija į Lietuvos švietimo žmogiškuosius išteklius, o tai prisidės prie švietimo kokybės gerinimo“, – pranešime sako NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

Pasak NŠA, programų bus ir daugiau, tikimasi bendradarbiavimo ir su kitomis aukštojo mokslo įstaigomis. Netrukus bus paskelbti kvietimai rengti ir įgyvendinti nacionalines programas, skirtas ugdymo praktikos ir didaktikos, pilietinio ugdymo, lyderystės kompetencijoms tobulinti.

Numatyta, kad iki 2026 metų birželio nacionalinėse pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programose minėtas kompetencijas iš viso plėtos 7120 pedagogų. 

Nacionalinių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų įgyvendinimas finansuojamas pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“. 

Šiomis dienomis LPM vyko policijos pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo kursai tema „Policijos pareigūnų veiksmų taktika AMOK (staigus nekontroliuojamo įniršio ir agresijos protrūkis) situacijų metu“.

Šių mokymų tikslas yra išmokyti policijos pareigūnus imtis neatidėliotinų taktinių priemonių AMOK atveju, pasiruošti ekstremalioms situacijoms, tobulinti policijos pareigūnų pasirengimą reaguojant į spontaniško smurto proveržius, įgyti patirties neutralizuojant neadekvačiai besielgiantį agresyvų asmenį ir išlaisvinant bei apsaugant įkaitus.

Mokymų pradžioje policijos pareigūnai analizavo įvairias situacijas, tobulino atskirus taktikus veiksmus, kuriuos vėliau teko sujungti, nes jų laukė imitacinė situacija.

Šios situacijos metu policijos pareigūnai patruliuojantys Mastaičių kaime tarnybiniu automobiliu gavo pranešimą, apie šaunamojo ginklo panaudojimą bei pagalbos šauksmus gimnazijoje. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai pamato iš pastato išbėgantį asmenį, kuris šaukiasi pagalbos.

Įvertinę padėtį pareigūnai iškart iškvietė pastiprinimą ir ėmėsi pastato šturmo. Policijos pareigūnams pavyko lokalizuoti ir izoliuoti nusikaltėlius. Pasibaigus mokymams policijos pareigūnai peržiūrėjo filmuotą medžiagą, vertino savo atliktus veiksmus, analizavo klaidas.

Pratybose dalyvauja tiek nesenai pradėję dirbti pareigūnai, tiek jau turintys nemenką tarnybos patirtį, vis tobulinantys turimus įgūdžius. Nemažas dėmesys skiriamas Veiklos skyrių pareigūnų tinkamam pasirengimui. Intensyviai tobulinami įgūdžiai, reikalingi pareigūnui, dirbančiam gatvėje.

Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas S. Baltrušaitis teigia, kad Kauno pareigūnai turi gerus profesinius įgūdžius, tačiau norint kuo efektyviau reaguoti į krizines situacijas, įgūdžių tobulinimas yra reikalingas visiems.

Planuojama, jog pratybų metu pareigūnai iššaus ne mažiau 100 šūvių per metus bei 12 valandų per mėnesį skirs fiziniam ir taktiniams pasirengimui, turimų įgūdžių tobulinimui.