Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė, gydytoja alergologė doc. Violeta Kvedarienė pasakoja, kokios  medžiagos vasarą patenka pro atvirus langus bei kaip vėdinti patalpas, kad jaustumės gerai.

Gyvenimas tarp oro teršalų

Žmogaus temperatūros pojūčiui didelę reikšmę turi oro drėgmė. Geriausiai, jei santykinė patalpos oro drėgmė yra 30–60 proc. Antraip, jei per drėgna ir patalpoje vėsu, padidėja rizika sušalti, jei per karšta – perkaisti. Be to, netinkamai vėdinamoje, drėgnoje patalpoje palanku veistis įvairiems mikroorganizmams ir gyvuoti pelėsiams.

„Blogai vėdinamose patalpose kaupiasi ne tik nemalonūs kvapai, bet didėja ir kvėpuojant žmogaus išskiriamo anglies dioksido kiekis, kaupiasi įvairiausių cheminių junginių, pavyzdžiui, sieros vandenilio, metanolio, acetono, o taip pat didėja ir namų dulkių erkių, jei aplinkoje yra sergančių, netgi virusų koncentracija“, – pasakoja doc. V. Kvedarienė.

doc. Violeta Kvedarienė/ Asmeninio arch. nuotr.

Patalpų oro teršalai, anot gydytojos, gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, kuriems apibūdinti vartojamas terminas „nesveiko pastato sindromas“. Dažniausiai šis reiškinys pastebimas moderniuose, tačiau blogai vėdinamuose namuose, rašoma pranešime spaudai.

Kaip jaučiamės blogai vėdinamoje patalpoje?

Gyvendami ar dirbdami prastai vėdinamose patalpose, galime pastebėti įvairių dėl gleivinių dirginimo atsirandančių simptomų. Pavyzdžiui, sudirgusią, užsikimšusią nosį, dažną slogą; gerklės gleivinės, kuomet juntamas burnos arba gerklės skausmą; kamuoja sudirgintos, sausos ar ašarojančios akys. Taip pat gali kamuoti odos simptomai – sausumas, niežulys ar dirginimas, kartais bėrimas. Mažiau būdingi požymiai yra galvos skausmas, mieguistumas, irzlumas ir prasta koncentracija.

Gyvenamose patalpose oras turėtų keistis ne mažiau kaip 3 kartus per valandą.

„Jei minėti simptomai žmogui kurį laiką nesilankant patalpose pranyksta, o negalavimų požymiai ir vėl atsinaujina į jas grįžus, negalavimus galima sieti su konkrečių patalpų oro tarša. Dažniausiai „nesveiko pastato sindromo“ priežastis yra nepakankamas ar neefektyvus patalpų vėdinimas“, –  teigia V. Kvedarienė.

Specialistai turėtų ištirti, ar kambaryje nėra jūsų sveikatai kenksmingų ir dirginančių produktų arba alergenų. Taip pat ir pačiam namų gyventojui reikėtų įsitikinti, ar jis nėra alergiškas, tokiu atveju tiek į cheminius dirgiklius, tiek į alergenus žmogus reaguos greičiau.

Kartu su šviežiu oru į namus patenka ir alergenai

Norint kambariuose palaikyti sveiką mikroklimatą, būtina oro tėkmė. Jei oras nejuda, prastėja savijauta, taigi reguliarus patalpų vėdinimas padeda pašalinti įvairius teršalus, dulkes ir mikroorganizmus. Gyvenamose patalpose oras turėtų keistis ne mažiau kaip 3 kartus per valandą. Dažniausiai patalpas renkamės vėdinti mechaniniu būdu – atidarydami langą. Tiesa, anot gydytojos, tokiu būdu vėdindami patalpas vasarą, galime padaryti sau „meškos paslaugą“.

„Kartu su pro langą patekusiu šviežiu oru įkvepiame ir žiedadulkes. Jei žmogus joms jautrus, pradeda varginti čiaudulys ir ašarojimas. Išvengti žiedadulkių padės patalpoje instaliuoti įvairūs filtrai, oro jonizatoriai,  net paprasčiausiai pakabintos sudrėkintos užuolaidos. Na, o jei norite praverti langą, svarbu žinoti, kada tai geriausiai daryti“, – atkreipia dėmesį doc. V. Kvedarienė.

Anot gydytojos, didžiausia žiedadulkių koncentracija susidaro ankstyvą rytą, tad patalpas reikėtų vėdinti antroje dienos pusėje arba po lietaus.

Alergologų įžvalgos niūrios – anksčiau astma susirgdavo tik darželį ir mokyklą lankantys vaikai, o dabar tuos pačius simptomus jaučia ir kūdikiai. Ko imtis norint atsikratyti dulkių erkučių ir išvengti jų sukeliamų alerginių ligų?

Nematomos, bet puikiai jaučiamos

Alerginių susirgimų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė teigia, jog tikriausiai pasaulyje nėra regiono, kuriame dulkių erkutės nebūtų paplitusios. Tačiau klaidinga būtų manyti, kad jų neįveiks jokios priemonės ar gyvensenos pokyčiai.

„Dulkių erkutės gyvena čiužiniuose, minkštuose balduose, kilimuose, užuolaidose ir pliušiniuose žaisluose. Pačios erkutės yra mikroskopinės, panašios į mažus voriukus, o jų atplaišos bei ekskrementai patenka į namų orą, susimaišo su namų dulkėmis ir žmogui prasideda alerginės reakcijos. Jei organizmas jautrus, pradedama sloguoti, kosėti, dusti. Kai nesiimama jokių veiksmų, tai gali išaugti į bronchų astmą“, – teigia alergologė.

Kaip rašoma pranešime spaudai, namų dulkių erkėms palanku veistis minkštuose balduose, taigi ir nuo interjero priklauso, ar daug šių voragyvių namuose bus. Gyd. N. Vaičiulionienė pateikia pavyzdį: Didžiojoje Britanijoje daugelyje namų kabo užuolaidos, yra bent keli kilimai ir sofos, o Skandinavijoje labiau mėgstamas asketiškumas – langai ir grindys dažnai neuždengiami. Iš dalies dėl to ir statistika labai skiriasi – Skandinavijoje kvėpavimo takų alergijomis serga dešimt kartų mažiau gyventojų nei Didžiojoje Britanijoje.

Dabar Europoje kvėpavimo takų alergija serga ne mažiau kaip 20 proc. visų gyventojų. Dalis jų jaučia tik silpnus alergijos simptomus, todėl jie neužfiksuoti statistikos – realus skaičius gali būti dar didesnis.

„Namų dulkių erkės, kaip ir, pavyzdžiui, žiedadulkės, – jokia naujiena. Tačiau problema ta, kad dėl oro užterštumo ir silpstančios imuninės sistemos vis daugiau žmonių tai neigiamai paveikia. Dabar Europoje kvėpavimo takų alergija serga ne mažiau kaip 20 proc. visų gyventojų. Dalis jų jaučia tik silpnus alergijos simptomus, todėl jie neužfiksuoti statistikos – realus skaičius gali būti dar didesnis“, – nuogąstauja gydytoja.

Kaltina ir prastą valymą

Gyd. N. Vaičiulionienė teigia, kad dulkių erkutės stipriai galėjo išplisti ir dėl nekokybiškos namų valymo technologijos – atsiradus dulkių siurbliams, pasikeitė tvarkymosi įpročiai, o iš tiesų technika tiesiog nebuvo pasiruošusi perimti visų namų ruošos darbų.

„Sergamumo situacija ėmė kisti maždaug nuo 1980 metų, kai masiškai imti pirkti dulkių siurbliai. Žmonės nustojo nešti kilimus į lauką išpurtyti, nebepalikdavo jų šaltame ore. Iš tiesų tų laikų siurblys neturėjo pakankamai gero filtro – smulkesnės dulkės likdavo ore, o kuo jos mažesnės, tuo lengviau patenka į kvėpavimo takus. Namai pasidarė uždaresni ir taip sukurtos idealios sąlygos alergijoms plisti ir dulkių erkutėms daugintis“, – neabejoja alergologė.

Nemira Vaičiulionienė/ Pranešimo spaudai autorių nuotr.

Buitinės technikos gamintojos „Electrolux“ atstovas Laurynas Skruibis teigia, kad iš dalies šios dulkių siurblių problemos akivaizdžios net ir šiandien. „Jei kalbėtume apie siurblių galią, dabartiniai modeliai yra gerokai galingesni nei praėjusio amžiaus dulkių siurbliai. Tačiau įrenginio konstrukcija dažnai padeda surinkti dulkes, bet ne jas pašalinti. Kitaip tariant, paprastą siurblį reikės iškratyti ar rankiniu būdu keisti jo maišelį ir taip dalis dulkių pasklis atgal į aplinką. Rezultatas bus švarios grindys, tačiau užterštas namų oras“, – teigia L. Skruibis.

Alergijų statistika verčia gamintojus ieškoti sprendimų. Ekspertas pasakoja, kad neseniai rinkoje atsirado siurbliai, kurie pašalina net iki 99,99 proc. visų alerginių dalelių. Anot specialisto, naudotojas gali pakeisti maišelį pats prie jo neprisiliesdamas. Tai reiškia, kad net labai jautriai į alergeną reaguojantis žmogus gali tvarkyti siurblį be rizikos savo sveikatai. 

Kenčia vaikai

Užterštas namų oras žalą sveikatai daro greičiau, nei ekspertai geba sugalvoti, kaip su tuo kovoti. Gyd. N. Vaičiulionienė aiškina, kad alergologų jau seniai nestebina diagnozės, kurios prieš kelis dešimtmečius būtų sunkiai įsivaizduojamos.

„Anksčiau alerginę slogą ar bronchų astmą fiksuodavome ne jaunesniems kaip pradinių klasių mokiniams. Dabar sulaukiame net kūdikių, kuriems jau pasireiškia stiprios alerginės reakcijos. Tėvai apie tai nepagalvoja, bet jei namų aplinkoje yra gausu dulkių erkių, gyvūnų kailio plaukų, paukščių plunksnų ar naudojama nekokybiška buitinė chemija, tai vaikas gali gimti jau su polinkiu į alergiją“, – aiškina imunologė. Maždaug 60 proc. alerginėmis ligomis sergančiųjų suserga būtent vaikystėje – dalis jų alergiją išauga, tačiau dauguma simptomus jaučia visą gyvenimą.

Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija skelbia, kad jau dabar alergija serga vienas iš trijų vaikų, o per artimiausią dešimtmetį alergija paveiks apie 50 proc. europiečių. Alergija ne tik sutrikdo gyvenimo ritmą, ji – didelė socialinė ir ekonominė našta pacientams ir jų šeimoms. Apskaičiuota, kad alergiškas asmuo per metus patiria iki 1300 eurų nuostolių.

„Jei vaikui jau vystosi alergija, padėti gali tik gydytojas. Tačiau jei kol kas jis alergijos neturi, tai dar nereiškia, kad taip bus ir toliau. Su ligomis kovoti padeda aktyvi fizinė veikla, pavyzdžiui, sporto būreliai, buvimas gryname ore, reguliarus namų valymas ir investavimas į sveiką aplinką: antialerginę vaikų patalynę, specialiu ženklu pažymėtą buitinę chemiją, kokybiškus namų oro valymo aparatus ir pan.“, – rekomenduoja gyd. N. Vaičiulionienė.