Seimas penktadienį balsuos dėl tokių Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisų. Jomis, kaip nurodo Aplinkos apsaugos komitetas, siekiama spręsti daugiabučių gyventojų neaktyvumo problemas. 

Siūlomi pakeitimai nebūtų taikomi visais savininkų svarstomais klausimais, o tik tada, kai sprendimams priimti nereikalingas visų žmonių dalyvavimas, pavyzdžiui, dėl bendrijos įstatų keitimo, vadovybės rinkimo, įmokų tvirtinimo ir kitų. 

Iki šiol visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė daugiabučio namo bendrijos narių.

Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.

„Mes gavom informaciją iš apygardos, kad vienos apylinkės pirmininkė yra serganti, ji turėjo kontaktą su praktiškai visais komisijos nariais,  nariai izoliacijoje, keturiems nariams saviizoliacija baigiasi 24 dieną“, – BNS sakė VRK pirmininkė.

„Panašu, kad jie galės tęsti darbą, ir turi dar vieną kandidatą iš administracijos direktoriaus, ir susikomplektuos pilnos sudėties komisija ir galės darbas vykti“, – teigė L. Matjošaitytė.

Pasak jos, jei daugiau komisijos narių turės izoliuotis, ji būtų papildyta po vieną narį iš aplinkinių komisijų, taip pat rezervo, „kad nebūtų paralyžiuotas komisijos darbas antrame ture“.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras trečiadienį pranešė, kad naujas koronaviruso protrūkis užfiksuotas Plungės rajone esančiuose Šateikiuose, kur užsikrėtė trys rinkimų komisijos nariai.

Seimo rinkimų antrasis turas vyks sekmadienį.

„A. Ažubalis, kadangi yra pataisų dėl migracijos, užsieniečių teisinės padėties teikėjas, turintis visus slaptumus, įgaliojimus ir visa kita, be to, pakaitinis NSGK narys, paprašė teisės sudalyvauti šito klausimo svarstyme. Komitetas balsavo ir dauguma nepritarė, tad opozicija išėjo iš pirmo klausimo“, – BNS sakė NSGK narys konservatorius Arvydas Anušauskas.

Seimo NSGK nariai liko uždarame posėdyje išklausyti vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno informacijos apie situaciją migracijos srityje, tačiau neturi kvorumo ir negali priimti sprendimų. Posėdį paliko konservatorių ir liberalų atstovai.

A. Anušauskas komentuodamas situaciją teigė, kad valdantieji paslydo „lygioje vietoje“.

„Aš manau, kad čia lygioje vietoje vis pamirštama, kad opozicija, o ir apskritai politikai, neturi tarpusavio pavaldumo santykio. Mes esame nepriklausomi, vadovaujamės savo įsitikinimais. Jei manome, kad reikia dalyvauti tam žmogui išklausant institucijas apie padėtį, jis turi tą teisę. Mes manome, kad opozicijos nario teisė pažeista“, – kalbėjo konservatorius.

A. Ažubalis BNS valdančiųjų žingsnį įvertino kaip „bandymą riboti Seimo nario veiklą, diskutuojant dėl svarbių nacionaliniam saugumui dalykų“.

„Užsienio reikalų komitetas yra vienas iš migracijos klausimo kuratorių ir aš jau antras dešimtmetis mūsų komitete kuruoju šiuos klausimus. Užvakar mes pateikėm naujas pataisas dėl Migracijos departamento, kur labai aiškiai įrašėm klausimus, susijusius su nacionalinio saugumo reikalais, todėl dalyvauti klausyme buvo ne tik mano teisė, bet ir pareiga“, – kalbėjo A. Ažubalis.

Parlamentaras sakė, kad valdančiųjų sprendimą neleisti jam dalyvauti išklausant Vidaus reikalų ministerijos informaciją tikriausiai lėmė patirties stoka.

„Aš manau, kad tai yra patirties stoka, neįvertinant to, kad nacionalinio saugumo klausimais konsolidacija visų politinių jėgų Lietuvai yra svarbi“, – sakė A. Ažubalis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį išklauso vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno informaciją apie migracijos sistemos problemas.

E. Misiūnas savaitės pradžioje viešai pristatė siūlomą Migracijos departamento reformą. Pagal ją, migracijos klausimus spręstų nauja Migracijos tarnyba, kuri būtų formuojama jungiant policijos, pasieniečių ir dabartinio Migracijos departamento pajėgumus.

Anksčiau savo siūlomą įstatymų paketą dėl migracijos sistemos pristatė A. Ažubalis ir jo frakcijos kolega, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas.

Migracijos departamentas pastaruoju metu sulaukė daug kritikos, kad nesugeba susidoroti su augančiais imigrantų srautais.

Nenorėjo sukurti precedento chaosui

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas teigia negalėjęs leisti komiteto posėdyje trečiadienį dalyvauti Užsienio reikalų komiteto nariui konservatoriui Audroniui Ažubaliui.

„NSGK posėdis buvo uždaras, kuriame svarstoma informacija, susijusi su valstybės paslaptimis, tam galioja principas „būtina žinoti“. Šiandien aš pasielgt kitaip negalėjau. Jei pasielgčiau kitaip, pažeisčiau įstatymą“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Bakas.

NSGK vadovas tvirtina, kad „procedūra vyko taip, kaip numato Seimo statutas“, ir nenorėjęs, kad „būtų sukurti precedentai, kurie sukeltų chaosą“.

„Nenorėčiau, kad NSGK būtų sukurti precedentai, kurie sukeltų čia chaosą, nes, vis dėlto, komitetas dirba su valstybės paslaptimis“, – sakė NSGK vadovas.

Anot jo, parlamente apie 40 parlamentarų turi teisę susipažinti su slapta informacija, ir kėlė klausimą, kas būtų, jei dalyvauti NSGK posėdžiuose sumanytų visi.

Išėjus opozicijai, kiti Seimo NSGK nariai liko uždarame posėdyje išklausyti vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno informacijos apie situaciją migracijos srityje, tačiau neturėjo kvorumo ir negalėjo priimti sprendimų.

Arvydas Anušauskas komentuodamas situaciją teigė, kad valdantieji paslydo „lygioje vietoje“.

„Aš manau, kad čia lygioje vietoje vis pamirštama, kad opozicija, o ir apskritai politikai, neturi tarpusavio pavaldumo santykio. Mes esame nepriklausomi, vadovaujamės savo įsitikinimais. Jei manome, kad reikia dalyvauti tam žmogui išklausant institucijas apie padėtį, jis turi tą teisę. Mes manome, kad opozicijos nario teisė pažeista“, – kalbėjo konservatorius.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) įvertino, kad siūlymas prieštarauja Konstitucijai, todėl parlamentas projektą svarstyti galėtų tik atmetęs tokią išvadą visų Seimo narių balsų dauguma – tam reikia ne mažiau kaip 71 balso prieš komiteto poziciją.

Klausimas buvo įtrauktas į vakarinio plenarinio darbotvarkę, bet išvada nepristatyta, nes parlamento narių salėje buvo mažiau, tad ir be balsavo klausimo baigtis būtų buvusi aiški.

„Formaliai nebuvo 71 Seimo nario, ir tada mes nebepaliekam teisės Seimo nariams balsuoti. Salėje buvo maždaug 66 nariai“, – BNS sakė posėdžiui pirmininkavęs „tvarkietis“ Kęstas Komskis.

Ketvirtadienį prieš 18 val. baigiant vakarinį plenarinį posėdį iš viso registravosi 35 Seimo nariai iš 141 tautos atstovo.

Parlamentarai ketvirtadienį dirbo sparčiau nei planuota ir klausimą norėta pradėti svarstyti anksčiau, bet tuomet nebuvo pagrindinio pranešėjo, TTK vadovo socialdemokrato Juliaus Sabatausko. Jis BNS sakė dalyvavęs televizijos laidose ir stebėjosi, kad nebuvo pasiūlyta išvados pristatyti kitam komiteto nariui, kaip įprastai daroma tokiu atveju.

J.Sabatauskas sako tikėjęsis spėti klausimą pristatyti.

Socialdemokratai yra pasiūlę sumažinti reikalavimus referendumui dėl pilietybę apibrėžiančio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, tačiau TTK pažymi, kad taip vienam Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsniui būtų taikomas žemesnis jo apsaugos standartas, ir tai pažeidžia Konstitucijos vientisumo ir darnos principus.

Socialdemokratai yra parengę Referendumo  įstatymo pataisą, kad Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimas būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritarė du trečdaliai piliečių, dalyvavusių referendume. Konstitucijoje įrašyta, kad jos pirmojo skirsnio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu, o Referendumo  įstatyme – kad Konstitucijos pirmojo skirsnio pakeitimui reikia, jog už jį balsuotų daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių.

Konstitucijos 12 straipsnis sako, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės įteisinimo prašo išeiviai, tačiau jie baiminasi, kad su dabartiniu – daugiau kaip pusės rinkėjų pritarimo – reikalavimu referendumas  nepavyktų.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat yra numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tiems, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.

Nesusirinkus kvorumui teko atidėti balsavimą dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotų pataisų, kuriomis dėl nacionalinio saugumo interesų būtų griežtinama investicijų patikra.

Ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka apsvarstęs projektus, Seimas pradėjo balsavimą dėl priėmimo, tačiau salėje buvo tik 65 balsuojantys parlamentarai. Įstatymui priėmimui reikia ne mažiau kaip 71 Seimo nario dalyvavimo.

Pagal pataisas, investicijos į strateginius ūkio sektorius ir greta strateginių objektų esančią teritoriją būtų leidžiamos tik įvertinus, ar potencialaus investuotojo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

Į strateginių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą būtų įtrauktas šiuo metu karinio aerodromo teritorijoje veikiantis Šiaulių oro uostas, strateginės reikšmės objekto statusas suteikiamas visiems Lietuvos teritorijoje esantiems aerodromams.

Teikiamuose įstatymų projektuose nacionalinio saugumo užtikrinimui strateginiais ūkio sektoriais įvardinami energetika, transportas, komunikacijos, informacinės ir aukštosios technologijos, finansai.

Pataisos pateiktos po to, kai opozicijoje esantys konservatoriai perspėjo dėl Šiauliuose parengto investicinio projekto, kuriuo remiantis, pasak jų, prie Zoknių karinių oro pajėgų NATO bazės įmonė, kurios akcininkai - Maskvoje gyvenamąją vietą nurodę asmenys, ketina statyti „styginiais bėgiais“ riedančių traukinių laboratoriją. Šiaulių valdžia viešumon iškilus abejonėms dėl investuotojo skaidrumo nutraukė sutartį.

Šiaulių savivaldybės sutartyje su „Rail Skyway systems Ltd“ buvo numatyta, jog mainais už investicijas du šalia Zoknių oro uosto esantys sklypai, iš viso užimantys 30 hektarų, įmonei būtų išnuomoti 99 metams.

Šiuo metu įstatymai numato, kad investicijos neleidžiamos į valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimo veiklą, išskyrus investicijas iš Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių ūkio subjektų, jei tam pritaria Valstybės gynimo taryba. Be to, išankstinis atitikties nacionaliniams interesams vertinimas taikomas tik fiziniams arba juridiniams asmenims, oficialiai pareiškusiems ketinimą ar interesą įsigyti ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų dalį arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius.