Įskaičius V. Šiliauskui sulaikyme praleistą laiką, jam reikės sumokėti 65 tūkst. eurų.

V. Šiliauskas nuteistas už tai, kad eidamas minėtas pareigas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų.

Kaip pirmadienį paskelbė Kauno apygardos teismo teisėjas Audrius Meilutis, iš V. Šiliausko taip pat bus konfiskuojama kyšio dydžio suma.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

Jam septyneriems metams uždrausta dirbti valstybės tarnyboje – tai maksimalus terminas tokiai baudžiamojo poveikio priemonei.

„Įvertintus visus (...) byloje ištirtus įrodymus, nekyla abejonių dėl V. Šiliausko kaltės, priėmus iš UAB „Autokausta“ direktoriaus J. Kriaučiūno (...) kyšį“, – sakė teisėjas.

Teismas, kaip ir prašė kaltinamojo advokatas, perkvalifikavo baudžiamąją veiką ir vietoje aštuonių kyšininkavimo epizodų pripažino jį kaltu dėl vienos tęstinės veikos.

Pasak A. Meilučio, taip nuspręsta įvertinus, jog V. Šiliauskas visais atvejais kyšį ėmė siekdamas gauti vieno tikslo – gauti bendrą 300 tūkst. eurų sumą, visais atvejais jis imtas iš to paties asmens. Be to, pats J. Kriaučiūnas supratęs tai kaip abonentinį mokestį.

„Nors kaltinime V. Šiliauskui buvo nurodyta, kad jis savo veiksmais padarė iš viso aštuonias atskiras nusikalstamas veikas (...), baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad V. Šiliausko tyčia visais kaltinime aprašytais atvejais buvo bendra: kyšį dalimis priėmė iš to paties asmens ir iš esmės analogiškomis aplinkybėmis dėl būsimo palankumo ateityje, todėl yra pagrindas jo veiksmus perkvalifikuoti kaip vieną tęstinio pobūdžio nusikaltimą“, – kalbėjo teisėjas.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

Pasak A. Meilučio, buvusio savivaldybės administracijos vadovo versija, jog 300 tūkst. eurų iš J. Kriaučiūno jis siekė gauti norėdamas įsigyti namą Tenerifėje, buvo nuosekli ir pagrįsta kitais faktais – bilietais, iš kurių matyti, jog jis su šeima rengėsi išvykti į šią Ispanijos salą.

Ši aplinkybė tapo argumentu jį tuomet suimant.

V. Šiliauskas teisme visiškai pripažino savo kaltę – tai, kaip ir jo gailėjimasis, teismo pripažinta lengvinančiomis aplinkybėmis.

Teisėjo teigimu, skiriant bausmę įvertinta ir tai, jog jo išsamių parodymų pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sisteminės korupcijos Kauno miesto savivaldybėje.

Prokuroras siūlė V. Šiliauskui skirti 30 tūkst. eurų baudą bei šešerius metus nelaisvės, tačiau, teismo vertinimu, tai nebūtų teisinga bausmė vedusiam, dirbančiam, vaikų turinčiam asmeniui, kuris iki tol nebuvo teistas ir nekelia pavojaus visuomenei.

Man kyla klausimas tada, kada laisvės atėmimo bausmę galima paskirti, ypač jeigu tokias veikas padaro aukštas pareigas užimantys asmenys, kurie visada yra puikios reputacijos.

Nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs ir galės būti skundžiamas.

Prokuroras Valentinas Alekna sakė, jog ar skųsti sprendimą spręs geriau susipažinęs su motyvais.

Jis pastebėjo, jog skirdamas su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę teismas pritaikė išimtį, todėl reikės vertinti, ar tai padaryta pagrįstai.

„Man sunku kalbėti, bet asmenybės sureikšminimas, mano supratimu, kai įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę šiuo atveju... ar žinome nors vieną valstybės tarnautoją, kuris būtų ne puikios reputacijos? Kitaip jis neužimtų tokių pareigų“, – po nuosprendžio žurnalistams sakė prokuroras.

„Man kyla klausimas tada, kada ją (laisvės atėmimo bausmę – BNS) galima paskirti, ypač jeigu tokias veikas padaro aukštas pareigas užimantys asmenys, kurie visada yra puikios reputacijos“, – pridūrė jis.

Kaip pranešė teismas, pirmajame posėdyje perskaitytas kaltinamasis aktas. Jame pagarsinta, kad buvusi Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pernai liepos – rugpjūčio mėnesiais paėmė kyšius iš aštuonių asmenų.

Nuo 100 iki 400 eurų kyšius, kaip neteisėtus atlygius, iš pacientų artimųjų ligoninės direktorė gavo už įvairias ligoniams reikalingas paslaugas. Keturi asmenys kaltinami papirkimu.

Ikiteisminio tyrimo metu keturi asmenys, pripažinę davę kyšius V. Grigienei, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą.

Pirmojo teismo posėdžio metu dar du asmenys prisipažino davę kyšius ir prašė teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Savo kaltę neigė du kaltinamieji.

Teismas atmetė kaltinamosios advokato prašymą dėl posėdžio nagrinėjimo neviešai, motyvuodamas tuo, kad yra viešas interesas ir visuomenės teisė žinoti apie valstybės tarnybos metu galimai padarytas nusikalstamas veikas – kyšininkavimą ir papirkimą, sveikatos duomenys nebus nagrinėjami.

Posėdyje buvo peržiūrėti ir išklausyti direktorės kabinete slaptų veiksmų atlikimo metu surinkti vaizdo ir garso įrašai.

Kituose spalį ir lapkritį numatytuose posėdžiuose bus apklausiami šiame posėdyje parodymų nedavę du kaltinamieji.

Jam taip pat uždrausta penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje, BNS informavo teismo atstovė Nijolė Damulė.

Prokuroras prašė merui skirti didesnę, 75 tūkst. eurų siekiančią, baudą.

V. Andrulis nuteistas už tai, kad iš kito asmens reikalavo 10 tūkst. eurų kyšio už palankumą vykdant miestelio viešųjų erdvių sutvarkymo projektą.

Meras Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų buvo sulaikytas pernai gegužės 19 dieną, kai iš projektą įgyvendinančios bendrovės direktoriaus priėmė dalį galimai reikalauto kyšio – 5 tūkst. eurų.

Gegužę V. Andrulis pusei metų nušalintas nuo pareigų, lapkričio pradžioje teismas šį laikotarpį pratęsė dar trims mėnesiams.

Kaip pranešė teismas, kaltinamasis neprisipažino paėmęs kyšį ir teigė, kad pinigai jam buvo perduoti be priežasties. Tai, anot V. Andrulio, buvo provokacija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai per ikiteisminį tyrimą nustatė, kad meras pareikalavo iš kito asmens 10 tūkst. eurų kyšio už palankumą vykdant vieno iš Kelmės savivaldybės miestelių viešųjų erdvių sutvarkymo projektą.

V. Andrulis STT pareigūnų buvo sulaikytas šių metų gegužės 19 dieną, kai iš projektą įgyvendinančios bendrovės direktoriaus priėmė dalį galimai reikalauto kyšio – 5 tūkst. eurų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirno teigimu, kaltinamasis savo kaltę pripažįsta.

Prokuratūros prašymu gegužės 21 dieną Šiaulių apylinkės teismas V. Andrulį yra nušalinęs nuo mero pareigų šešiems mėnesiams.

Už kyšininkavimą gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų.

V. Andrulis meru išrinktas praėjusiais metais vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, jį iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija. Narystę partijoje jis yra sustabdęs.

Jos teigimu, kaltinimai šioje byloje pareikšti iš viso penkiems fiziniams asmenims ir vienam juridiniam.

Buvęs bendrovės „Ignalinos vanduo“ direktorius Valentas Šimonis kaltinamas kyšininkavimu, vienos privačios bendrovės direktorius R. Z. – papirkimu, dar trys įvairių bendrovių darbuotojai – dokumentų klastojimu.

Vienam privačiam juridiniam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl papirkimo.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vykdant vandentiekio rekonstravimo darbus Ignalinos rajone ir atlikus viešųjų pirkimų konkurso procedūras  galėjo vykti neteisėti susitarimai tarp rangovų ir „Ignalinos vanduo“.

Pastarosios įmonės direktoriui tarpininkaujant, viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė, įtariama, neteisėtai perleido pagrindinius rekonstravimo darbus kitai bendrovei.

„Kad būtų nuslėpti neteisėti veiksmai ir kas realiai dirba objekte, galimai buvo klastojami dokumentai, patvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad objekto rangos darbus atliko konkurso laimėtoja, nors faktiškai pagrindinius darbus atliko kita bendrovė“, – rašoma STT pranešime.

Įtariama, kad konkursą laimėjusios bendrovės direktorius R. Z. „Ignalinos vanduo“ direktoriui V. Šimoniui už palankumą „atsilygino“ kyšiu – ne mažesnės nei 900 eurų vertės paslaugomis.

Už kyšininkavimą gresia bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų, už papirkimą – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų, už dokumentų klastojimą – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Prokuratūra pranešė, kad teisėjų kolegija atmetė D. Norkaus kasacinį skundą ir paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo už didelės vertės kyšio reikalavimą ir paėmimą jam buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams ir įpareigojant D. Norkų dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat buvo nusprendęs konfiskuoti iš D. Norkaus nusikalstamos veikos gautus pinigus – daugiau nei 14,3 tūkst. eurų.

Teikdamas skundą D. Norkus prašė bylą dar kartą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Baudžiamoji byla teismui buvo perduota dar 2013 metais, ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

D. Norkus kaltintas didelės vertės kyšio reikalavimu ir jo paėmimu iš įmonės, teikusios paslaugas „Vilniaus vandenims“, direktoriaus Antanas Čijunčikas už tai, kad minėtai įmonei būtų grąžinti uždelsti „Vilniaus vandenų“ įsiskolinimai už suteiktas paslaugas.

Pinigus bendrovės direktorius A. Čijunčikas iš pradžių perduodavo per savo sūnėną Rolandą Čijunčiką, kuris buvo pažįstamas su D. Norkumi, vėliau kyšius mokėjo ir pats A. Čijunčikas.

Ši byla teismuose nagrinėta ne vieną kartą, LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Dėl įtarimų kyšininkavimu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai prieš dvi dienas sulaikė Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narį socialdemokratą Bronių Kryžių, savivaldybės Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėją Sandrą Ramanauskienę, Vietinio ūkio skyriaus vedėją Alfonsą Žiulpą.

Jiems pareikšti įtarimai dėl didelės vertės kyšių priėmimo. Taip pat buvo sulaikyti dar keturi neįvardijami privačių įmonių atstovai, jie įtariami dėl papirkimo.

„STT Šiaulių valdybos pareigūnams atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, šiuo metu visi septyni įtariamieji paleisti. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, taip pat įpareigojimai nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir nesilankyti tam tikrose vietose“, – BNS persiųstame komentare nurodė STT atstovė spaudai Renata Endružytė.

Ji taip pat patvirtino, kad S. Ramanauskienė teismo sprendimu nuo pareigų nušalinta pusmečiui, o A. Žiulpa – dviem mėnesiams.

Teisėsauga įtaria, kad B. Kryžiui anksčiau einant savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas galėjo būti neskaidriai vykdyti viešieji pirkimai.

STT duomenimis, savivaldybėje organizuojant ir vykdant kai kuriuos viešuosius pirkimus iš anksto susitarus iš pirkimuose dalyvaujančių įmonių atstovų galėjo būti priimti kyšiai už tai, kad šioms įmonėms būtų sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti pirkimus.

B. Kryžius buvo ilgametis Mažeikių savivaldybės administracijos direktorius – šias pareigas jis ėjo nuo 2003 metų iki šiemet balandžio, kai po rinkimų pasikeitė savivaldybės tarybos sudėtis ir socialdemokratai liko opozicijoje.

B. Kryžius nuo 1995 metų renkamas į Mažeikių rajono tarybą, yra dirbęs mero pavaduotoju, 1997–2000 metais buvo rajono meru.

Teisėsaugai pareiškus įtarimus šiam politikui, socialdemokratai sustabdė jo narystę partijoje.

Teismo atstovė Jolita Gudelienė BNS informavo, kad buvusiai merei skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

„Tokią bausmę teismas skyrė įvertinęs, kad ji anksčiau nebuvo teista, nuobaudų neturėjo, dirbanti“, – kalbėjo teismo atstovė.

Skirta ir 15 tūkst. eurų bauda

Taip pat D. Štraupaitei skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda, o per trejus bausmės atidėjimo metus ji įpareigota neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

Tokią bausmę teismas skyrė įvertinęs, kad ji anksčiau nebuvo teista, nuobaudų neturėjo, dirbanti.

Be to, buvusiai merei trejiems metams atimta teisė būti paskirtai į pareigas valstybės institucijose.

„Iš jos konfiskuojama turto už 12,2 tūkst. eurų, nes teismas pripažino, kad būtent tokios vertės kyšių, ar kitos materialinės naudos ji gavo“, – teigė teismo atstovė.

Dar vienas D. Štraupaitei reikštas kaltinimas – dėl teismo įpareigojimo nevykdymo - buvo panaikintas, suėjus senaties terminui.

Kitą bylos kaltinamąjį – bendrovės „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“) akcininką Irmantą Kubilių teismas išteisino, pripažinus, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai jo kaltės įrodymų.

O įmonės „Stouneta“ vadovas Gintautas Vaitiekūnas pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu ir jam skirta 3,7 tūkst. eurų bauda.

Teismas nustatė, kad buvusi Visagino merė paėmė kyšius iš kelių verslininkų už tai, kad jų vadovaujamos įmonės būtų kviečiamos dalyvauti savivaldybės rengiamuose viešuosiuose pirkimuose, taip pat už gerų santykių palaikymą.

Be to, teismas išsiaiškino, kad D. Štraupaitės nurodymu kai kurie savivaldybės darbuotojai darbo valandomis atliko įvairius darbus tuometės merės ir jai artimų asmenų namuose.

Įrodyta ir tai, kad buvusi merė savo pačios ir artimųjų asmeniniais tikslais naudojosi savivaldybei priklausančiu transportu. Darant šiuos nusikaltimus buvo klastojami Visagino savivaldybės oficialūs dokumentai – darbo apskaitos žiniaraščiai, kelionės lapai.

„Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgė į tai, kad baudžiamasis procesas truko ilgiau nei penkerius metus, iš jų trejus metus byla buvo nagrinėjama teisme. Tačiau įvertinta ir tai, kad pati D. Štraupaitė vilkino bylą – nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu, apklausos nebuvo baigiamos dėl jos pačios ar jos motinos sveikatos problemų. Ji atsisakydavo priimti šaukimus, neatvykdavo į apklausas. Iš 48 teismo posėdžių net 16 posėdžių neįvyko arba iš dalies neįvyko dėl D. Štraupaitės ligos, sveikatos būklės ar kitokių su ja susijusių priežasčių“, – pranešime cituojamas teisėjas Valdas Meidus.

D. Štraupaitei prokuroras ankstesniuose posėdžiuose yra siūlęs skirti penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausmę, septyneriems metams atimti teisę eiti pareigas valstybinėse institucijose bei konfiskuoti turto už 17,5 tūkst. eurų.

Kitiems kaltinamiesiems – I. Kubiliui prokuroras siūlė skirti 50 tūkst. eurų baudą, o G. Vaitiekūnui 10 tūkst. eurų baudą. Jie kaltinti prekyba poveikiu.

Nei D. Štraupaitė, nei verslininkai kaltės nepripažįsta.

D. Šraupaitė: tai – politinis susidorojimas

Dėl kyšininkavimo nuteista buvusi Visagino merė D. Štraupaitė sako, kad ketvirtadienį priimtas teismo sprendimas yra politinis susidorojimas, todėl planuoja jį skųsti ir sako sieksianti įrodyti, kad yra nekalta.

„Kitaip Panevėžys ir negalėjo paskirti tokį šou pradėjęs, kai su antrankiais vedžiojo. Jeigu jis būtų kitaip paskyręs, tai jiems visiems reikėtų atsistatydint iš savo pareigų. Jie paliko tą patį kaltinamąjį aktą tiesiog teisme neįsiklausę į visų liudytojų parodymus. Mes skųsime sprendimą. Tai yra tiesiog nesąžininga ir aš vis tiek įrodysiu savo tiesą. Tai yra politinis įsakymas“, – BNS sakė buvusi Visagino merė.

Kitaip Panevėžys ir negalėjo paskirti tokį šou pradėjęs, kai su antrankiais vedžiojo.

„Jokiais būdais nepripažįstu savo kaltės. Tai yra tiesiog susidorojimas ir aš tikrai nenusileisiu. Dabar eis toliau skundas ir mes tai įrodinėsime Vilniuje, nes, kaip STT pareigūnas pasakė, kad jūsų didžiulė problema, jog patekot į Panevėžį“, – pridūrė ji.

„Neėmiau kyšių. Aš manau, kad nepiktnaudžiavau tarnyba. O kyšiai? Ką reiškia – kyšiai? Kodėl jie yra neatrasti? Parodykit nors vieną kyšį. Tegu atsiranda nors vienas žmogus, kuris davė man kyšį“, – teigė D. Štraupaitė.

„Rezultatas yra rezultatas, bet jis yra absurdiškas, atsiprašau. Apsivogę, prisiėmę kyšių nusikaltėliai negauna tokių bausmių, tai čia ir matosi, kad tai yra susidorojimas. Ar galėjo būt kitoks rezultatas? Kitokio rezultato ir negalėjo būt Panevėžy“, – pridūrė politikė.

Ji šiuo metu yra Visagino tarybos narė, priklausanti buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujamai „Lietuvos Laisvės Sąjungos (liberalų)“ partijai.

Politikė teigė neplanuojanti atsisakyti tarybos mandato.

„Ne, neplanuoju. Yra nekaltumo prezumpcija. Ar nematot pagal nuosprendį ir tokią baisią bausmę, kad tai yra susidorojimas? Bet čia jau atskira tema, dar kalbėsiu apie tai“, – teigė D. Štraupaitė.

V. Sukackas kaltinamas reikalavęs kyšio, kad nebūtų stabdomas projektas, kurio techninę priežiūrą atliko jo vadovaujama bendrovė.

Pasak prokuratūros, ši byla išskirta iš ikiteisminio tyrimo dėl korupcinių veikų Panevėžio miesto savivaldybėje.

Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto tyrimo duomenimis, pernai pavasarį „Panevėžio miestprojektas“ dalyvavo Panevėžio miesto savivaldybės įmonės įgyvendinamame projekte ir atliko techninę priežiūrą projektuojant paviršinių nuotekų surinkimo tinklus ir atliekant statybos darbus.

Konkursą laimėjusios ir šį projektą įgyvendinančios Kauno bendrovės darbuotojams kilo įtarimų, kad techninės priežiūros vykdytojai pateikdavo daug perteklinių ir nepagrįstų pastabų, todėl strigo projekto vykdymo darbai.

Įtariama, kad iš pastarosios bendrovės direktorės V. Sukackas pareikalavo kyšio, jog projekto įgyvendinimas nebebūtų stabdomas ir kaunietė šį reikalavimą įvykdė.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės Dalios Markauskienės, visiškai savo kaltę dėl papirkimo pripažinusios Kauno bendrovės direktorės atžvilgiu tyrimas nutrauktas, ji pagal laidavimą perduota asmeniui, vertam teismo pasitikėjimo.

V. Sukackas savo kaltės per ikiteisminį tyrimą nepripažino.

Už kyšininkavimą gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Kitas šios bylos posėdis numatytas lapkričio 13 dieną.