Dr. I. Plikusienė papasakojo, kaip prasidėjo jos kelias į mokslą. Taip pat moteris atskleidė, kokių savybių reikia, jei siekiate mokslo aukštumų. Ji aprodė ir Biologinių jutiklių laboratoriją, kurioje vyksta pagrindiniai tyrimai. Būtent čia buvo atliekami esminiai eksperimentai, kurie mokslininkei pelnė pasaulinę šlovę.

Kai visą pasaulį kaustė COVID-19 pandemija, dr. I. Plikusienė kartu su bendraminčių mokslininkų komanda nuo viruso tikrai nesislėpė. Negailėdami laiko ir jėgų, jie stengėsi išsiaiškinti tinkamiausias metodikas, kurias panaudojant būtų galima sukurti biologinius jutiklius, skirtus greitajam COVID-19 susirgimui nustatyti.

Mokslas priklauso visiems! Jis nepriklauso nuo rasės, lyties, šeimyninės padėties ar seksualinės orientacijos.

Biologiniai jutikliai – tai mažyčiai prietaisai, kuriuose naudojamos biologiškai aktyvios medžiagos. Kaip pasakojo mokslininkė, tokių prietaisų kūrimas ir tobulinimas yra labai svarbus, nes padeda laiku diagnozuoti ligas – dar prieš joms prasidedant. Ir kalbama ne tik apie COVID-19!

Dr. I. Plikusienė papasakojo, kaip pandemijos metu atrodė visas darbo procesas, kaip vyko koronaviruso tyrinėjimai bei supažindino, kaip atrodo mokslininkų kasdienybė dabar, pandemijai pasibaigus. Ar iš tiesų, kaip daugelis mano, ji yra nuobodi ir monotoniška? Iš kur mokslininkai savo darbe semiasi motyvacijos?

„Kai visuomenę ištinka esminė problema, ji atsigręžia į mokslininkus. Jie gali surasti atsakymus į daugelį kylančių klausimų“, – kalbėjo dr. I. Plikusienė.

Nors Lietuvoje ir pasaulyje vis daugiau moterų užima aukštas vadovaujamas pareigas, tačiau statistika rodo aiškią vyrų vadovų persvarą. SEB banko vadove Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė pabrėžė, kad labai svarbu atsisakyti vyraujančių stereotipų, nes tai vis dar trukdo atrasti talentus tarp moterų. Vadovė taip pat papasakojo, kokią įtaką darbo procesui daro lyčių lygybė.

TV3 nuotr. 

Pasirodo, kad pagal tam tikrose mokslo sferose dirbančių moterų skaičių, Lietuva išsiskiria ir yra tarp lyderių visame pasaulyje. Kas tai lemia? Tačiau dar yra ir tokių sričių, kuriose būtina pasitempti. Kokios jos? „Mokslas priklauso visiems! Jis nepriklauso nuo rasės, lyties, šeimyninės padėties ar seksualinės orientacijos“, – mintimis dalijosi dr. I. Plikusienė.

Nebuvo išvengta ir mokslo lyginimo su verslu. Kaip šiose dviejose srityse skiriasi rizikų valdymai? Kodėl vykdant mokslinius tyrimus svarbu, kad grupėje būtų kuo daugiau asmenų, turinčių skirtingą nuomonę? Ar ta pati teorija galioja ir versle?

Laida „Tylūs geradariai“ – šeštadieniais, 9.30 val. per TV3.

Augustės Barboros darbo vietoje galima išvysti daugybę ryškių, spalvingų ir madingų, kadaise įvairiose šalies dėvėtų drabužių parduotuvių lentynose gulėjusių rūbų bei aksesuarų. Dabar juos galima įsigyti jau pas pačią kaunietę. 

Nuo mažens mada besidominti „Kuistukų fėja“ apie nuosavą verslą svajojo jau seniai, tik anksčiau nežinojo, ko norėtų imtis. Televizijos žiūrovams jauna moteris papasakos apie savo kelią iki dabartinio gyvenimo etapo. Ne taip seniai kaunietė keitė vieną darbą po kito ir dėl to nesijautė gerai. O kuomet dėl etatų mažinimo teko palikti paskutinę darbovietę, Augustė Barbora suprato, kad reikia imtis pokyčių. Galiausiai ji ryžosi didžiausią pomėgį paversti pagrindiniu pajamų šaltiniu – įkūrė drabužių „iš antrų rankų“ verslą.

TV3 nuotr. 

„Mada mane lydėjo visą gyvenimą. Besimokydama mokykloje netgi galvojau apie dizaino studijas. Tuomet norėdavau rengtis stilingai, įdomiai, tačiau neturėjau tam pakankamai pinigų, o jų prašyti iš tėvų nesinorėjo. Pradėjusi vaikščioti po dėvėtų drabužių parduotuves pamačiau, kokia ten didžiulė pasiūla. Ėmiau iš ten pirkti drabužius, mainytis su draugėmis ir perpardavinėti kitiems“, – apie savo verslo užuomazgas pasakojo Augustė Barbora.

Moteris pasidalino mintimis apie verslo pradžioje kausčiusias didžiausias baimes, atsiradusius iššūkius bei atskleidė, kaip su visu tuo pavyko susidoroti. „Kuistukų fėja“ taip pat papasakojo apie tipinę savo dieną ir įvardino, kokią gausybę skirtingų darbų jai nuolat tenka atlikti.

Neretai dėvėtus drabužius gaubia įvairūs mitai, tačiau beveik visus juos Augustė Barbora gali argumentuotai paneigti. Ar tikrai dėvėti drabužiai yra nemadingi ir nehigieniški? Ar visada tinkamo rūbo paieškos užima daugybę laiko? Kokių dar absurdiškų ir netgi juokingų teorijų apie rūbus „iš antrų rankų“ žmonės prisigalvoja?

Kaunietė pasidalino ir savo drabužių paieškos strategija – papasakojo, į ką vos įėjusi į parduotuvę pirmiausiai atkreipia dėmesį arba kodėl drabužių paieškos priklauso ir nuo žmogaus nuotaikos.

Augustė Barbora pažėrė ir krūvą kitų vertingų patarimų, kurių laikydamiesi dėvėtų drabužių parduotuvių lentynose tikrai surasite vertingų „perliukų“. Pačiai kaunietei tai sekasi puikiai. Pavyzdžiui, visai neseniai ji atrado su princese Diana susijusią palaidinę. Kuomet tai išaiškėjo, drabužio kaina kaipmat šovė į viršų!

Apie tai, kokio visame pasaulyje garsaus serialo atstovas iš „Kuistukų fėjos“ įsigijo švarką – laidoje „Tylūs geradariai“ – šeštadienį, 9.30 val. per TV3.