Laikinuosius globėjus pritrenkė valdančiųjų pasiūlymai vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyti galimybę kartu su vaikais pas globėjus apgyvendinti dar vieną iš tėvų. 

„Neslėpsiu, tikrai su globojamų vaikų tėvais užsimezga ir šilti santykiai. Mes bendraujame, mes nesame tie žmonės, kurie visiškai atsiribojame nuo tų šeimų, stengiamės kiek įmanoma padėti. Aš esu vienos šeimos paprašyta po globos tapti jų vaiko krikšto mama. Mes iki šiol bendraujame draugiškai. Tačiau ar norėčiau su jais gyventi, tai tikrai didelis klausimas“, – sako laikinoji globėja Jurgita Siliūnienė.

Pasak šios pataisos autorės, vieno iš tėvų priėmimas esą būtų tik dar viena globėjo suteikiama paslauga ir galimybė vaikui neprarasti ryšio su tėvais. 

„Globėjai teikia paslaugą, kurią perka valstybė. Tai šiuo atveju valstybė, jeigu globėjas sutinka, gali turėti tam tikrų įpareigojimų. Tai nėra šiaip sau paprasta šeima, kuri paima gera valia vaiką pagloboti – jie gauna už tai atlygį“, – komentuoja Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Šioms pataisoms Seimas po pateikimo pritarė praėjusią savaitę. Šią savaitė jos kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktas įstatymo pakeitimo siūlymais jau bus svarstomas Seimo komitetuose.

„Pradedame didelį ir svarbų darbą, kuriame gerų rezultatų galime pasiekti tik bendradarbiaudami ir veikdami kartu. Anksčiau mąstydavau, jog vaikų namai yra kažkur toli, tačiau dabar suprantu, kad niekas kitas nepasirūpins mažųjų globa, jei to nesiimsime mes patys. Globėjo darbas yra reikalingas ir labai svarbus, todėl už jį turi būti deramai atlyginta. Kaunas pasirengęs tai padaryti“, – į „Žalgirio“ arenos amfiteatrą susirinkusiems pristatymo renginio dalyviams kalbėjo šios idėjos iniciatorė Kauno miesto mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas ragino imtis atsakomybės: „Tai yra svarbiausia. Kai pasirūpinama silpniausiais, vadinasi, visuomenė yra sveika.“

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Šilalienė Kauno miesto vadovams perdavė ministro padėką už naujoves vaikų globos srityje. Sveikindama Kauno iniciatyvą, ji išreiškė viltį, jog šiuo pavyzdžiu paseks ir kiti miestai, didindami laikinųjų globėjų gretas visoje šalyje.

Laikinoji globa paprastai reikalinga vaikams, paimtiems iš krizes išgyvenančių šeimų arba kitokiomis aplinkybėmis netekus tėvų globos. Norint, kad visi jie neatsidurtų vaikų namuose, prognozuojama, kad vien per šiuos metus Kauno mieste laikinųjų globėjų paslaugų prireiks bemaž 400 vaikų.

„Būti globėju – garbinga misija, – kalbėjo jaudulio balse nenuslėpęs Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. – Prisimenu, kai prieš 30 metų, po Armėnijoje įvykusio žemės drebėjimo su žmona mėginome atsivežti į Lietuvą be tėvų ir pastogės likusį vaiką. Nepavyko, nes juos išsidalijo patys armėnai. Ir tai yra pavyzdys mums visiems. Kaune vaikai turi aplenkti vaikų namus, kad globos įstaigų mieste išvis nebeliktų. Tai yra vienas iš tikslų, nes šie vaikai yra mūsų visų.“

V. Matijošaitis pabrėžė, kad miestas tam turi pinigų ir savo planą įgyvendins.

Savo patirtimi globojant vaikus pasidaliję keli kauniečiai patvirtino, jog globėjo darbas išties vertas vadintis geriausiu. Esą tai yra galimybė ne tik suteikti geresnę ateitį be tėvų globos likusiems vaikams, bet tuo pačiu ir įprasminti save.

Pastarąsias kelias savaites Kaunas plačiai skelbė geriausio darbo pasiūlymą. Gauta per du šimtus laiškų su CV ir motyvaciniais laiškais. Daugelio jų autoriai tvirtino esantys tinkamiausi kandidatai į „logistinės-koordinacinės priežiūros“ specialisto poziciją. Šiandien galutinai paaiškėjo, kas slypi po šiuo gana abstrakčiai skambančiu pareigybių apibūdinimu.

Iškart po renginio visus pretendentus pasiekė atsakymai, jog Kauno siūlytas geriausias darbas – tai laikinojo globėjo pareigos. Susidomėjusieji pakviesti iš arčiau susipažinti su globos galimybėmis Vaikų gerovės centre „Pastogė“.

Visos skelbime išdėstytos sąlygos išties ne iš piršto laužtos. Ieškota nepriekaištingos reputacijos, altruistiškų, empatiškų ir atsakingų žmonių, galinčių imtis budinčiojo, atokvėpio arba socialinio globėjo pareigų. Kaunas už šį itin reikšmingą darbą mokės atlyginimą ir papildomai skirs lėšas vaiko poreikiams. Be to, visiems globėjams užtikrinamos nuolatinės specialistų konsultacijos bei psichologinė pagalba. Daugiau detalių apie galimybes dirbti laikinaisiais ar netgi nuolatiniais globėjais – internete: darbas.kaunas.lt.

Būsimų globėjų parengimas ir įdarbinimas Kauno mieste gali trukti nuo pusantro iki keturių mėnesių. Svetur tokios procedūros gali būti keliskart ilgesnės. Tapti globėjais gali 21-65 metų amžiaus asmenys, turintys gyvenamąjį būstą bei gaunantys pajamas pragyvenimui.

Šiuo metu Kaune globojami iš viso 672 vaikai. Beveik trečdalis jų gyvena globos institucijų žinioje. Kasmet į laikinąją globą patenka 120-180 vaikų. Šiai dienai Kauno mieste profesionaliai parengtų laikinųjų globėjų žinioje gyvena 12 vaikų.

Valdininkų planuotas vieno pavojingo uostamiesčio šuns paėmimo laikinai globai ar net konfiskacijos scenarijus pakrypo netikėta linkme.  Augintinis liks pas šeimininkus, nes paaiškėjo, kad keturkojis nepriklauso pavojingų šunų veislių grupei.

Davė laiko susitvarkyti

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys priminė, kad praėjusį mėnesį iš Šilutės plente esančio daugiabučio namo gyventojų buvo gautas skundas esą pavojingą keturkojį turintys žmonės girtauja ir nesirūpina gyvūnu.

Reido metu bute iš tiesų buvo rastas šuo, kuris nebuvo paskiepytas, o jo šeimininkai neturėjo leidimo laikyti augintinį. Tąkart teigta, kad augintinis yra amerikiečių Stafordšyro terjeras, o ši veislė priskirtina pavojingoms.

Tada Klaipėdos savivaldybėje sudaryta speciali komisija nusprendė, jog dėl pažeidimų pavojingas šuo turi būti paimtas laikinai globai. Šuns šeimininkei buvo skirta 300 litų bauda nekonfiskuojant gyvūno.

"Keturkojo savininkei pasiūlėme su šunimi atsisveikinti savo noru ir suteikėme laiko pasitaisyti", – kalbėjo poskyrio vadovas.

Liks su šeimininkais

Anot jo, vėliau ekspertė, priklausanti sudarytai specialiai savivaldybės komisijai, sprendžiančiai pavojingų keturkojų laikymo namuose klausimus, nustatė, jog Šilutės plento daugiabučio namo bute laikomas augintinis iš tikrųjų yra bokserio ir biglio mišrūnas.

"Vakar moteris atnešė išvadą, jog šuo nėra pavojingas. Ekspertė pirmame svarstyme nedalyvavo. Tik po to apžiūrėjusi šunį konstatavo faktą, kad jis nėra veislinis. Ir šuns dokumentuose jau įrašyta, jog jis yra mišrūnas. Be to, augintinį šeimininkė jau paskiepijo", – kalbėjo pašnekovas.

Moteris kaltę pripažįsta ir sutiko sumokėti baudą, tačiau paprašė, kad dėl sunkios finansinės padėties pinigus galėtų atiduoti ne iš karto.

"Kai paaiškėjo, kad keturkojis nepriklauso pavojingų veislių grupei, jo paėmimas laikinai globai neteko prasmės. Be to, moteris pažadėjo savo šunimi rūpintis atidžiau. Savininkė sakė, kad beveik aštuonerių metų šuo yra ligotas ir, tikėtina, gyvena paskutinius mėnesius", – teigė V.Valys.

Skundžiasi lojimu

Pasak jo, pastaruoju metu buvo gauti ir keli kiti gyventojų skundai, jog kaimynams trukdo aplinkinių šunų lojimas.

"Šuns prigimtis yra loti. Tačiau jei skundžiasi net keli kaimynai, jog triukšmas labai didelis ir nesiliauja naktį, reaguojame į pranešimus. O jei matome, kad padėtis tikrai rimta, šuo sukelia nepatogumų ir drumsčia ramybę – keturkojų savininkams taikome poveikio priemones", – tvirtino V.Valys.

Jo teigimu, pasitaiko ir priešingų situacijų, kai kaimynai tokiais būdais – skųsdami vieni kitus – sprendžia asmeninius konfliktus, o augintinis būna visiškai nekaltas.