Persikėlė visas elitas
"Kas yra Kaunas?" – į šį klausimą, veikiausiai, atsakys ir pradinukas. Paminėjęs, kad Kaunas antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, jis nepamirš pridurti dar ir laikinosios sostinės statuso.
Tėvai pritariamai palinksės ir paglostys mažojo išminčiaus pakaušį už išmintį. "Europos kultūros sostinė 2022" ambasadoriai gi pataisys: "Kaunas – ne laikinoji, o modernioji sostinė". Istorikai? Jie prabils datomis iš storų vadovėlių. Pirmiausia stabtelės ties 1918 m. pabaiga, kai Kaune įvyko miesto savivaldos rinkimai. Vėliau persikels į 1919-ųjų sausį, kai miestas tapo pagrindinių valstybę administruojančių institucijų vieta – naująja sostine. Vilniečiams tai buvo liūdna žinia, tuo metu kauniečiai vylėsi, kad drauge su sostinės vardu Kaunas įgis daugiau privilegijų ir labiau priartės prie kitų Europos sostinių. Lūkesčiai pasiteisino – į Kauną atkeliavo pramonės ir ekonominis augimas, nauji kultūros ir madų vėjai, o Kaunas neretai buvo tituluojamas Mažuoju Paryžiumi.
Mieste, kuriame iki tol nebuvo normalių gatvių, beje, kaip ir kanalizacijos, o drabužius ir patalynę moterys skalbė Nemune, įvyko didžiulis progresas.
"Kaune prasidėjo statybų bumas, žmonės sukūrė savo gerovę. Iškilo nauji valstybiniai statiniai, išasfaltuotos gatvės", – apie Kauno progresą kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno istorijos centro vadovas profesorius Jonas Vaičenonis.
Mieste įkurtas Valstybės teatras, netrukus – Karo muziejus ir M.K.Čiurlionio galerija, universitetas, konservatorija, mokyklos, Botanikos, Zoologijos sodai ir pan. 1925 m. Kaune veikė aštuoniolikos užsienio valstybių pasiuntinybės, o 1935 m. – jau 21-os valstybės pasiuntinybė.
Per 20 metų gyventojų skaičius išaugo 8,5 karto – nuo 18 tūkst. iki 154 tūkst., miesto plotas išsiplėtė iki 3 940 ha.
Kauno aukso amžius
Ar niekada nekilo klausimas, kokią istoriją būtų rašęs Kaunas, jei ne 1919-ųjų įvykiai ir proga pasimatuoti sostinės apdarą?
"Daugelį dalykų lemia aplinkybės", – į kitų Lietuvos miestų likimus trumpam dirstelėjo J.Vaičenonis. Antai Kėdainiai. Nuo 1659-ųjų vidurio Lietuvos miestas priklausė Radvilų giminei, klestėjo ir buvo vienas svarbiausių šalyje. Dabar? Į klausimą istorikas atsakė kito, per 70 km nuo Kauno nutolusio, miesto pavyzdžiu.
"Tarpukariu Ukmergė buvo šalia valstybės sienos. Čia buvo dislokuojama kariuomenė, statoma infrastruktūra. Pagaliau ten buvo ir prezidento A.Smetonos tėvonija. Politinė situacija pasikeitė. Kas šiandien yra Ukmergė? – po trumpos pauzės ir spengiančios tylos istorikas netruko atsakyti. – Keli namai, vienas viešbutukas, mokyklų beveik nėra. Nėra ir pramonės – vos kelios gamyklėlės beliko."
Kokią istoriją būtų rašęs Kaunas, jei ne 1919-ųjų įvykiai ir proga pasimatuoti sostinės apdarą?
Panašiai ir dėl Kauno, tiesa, istorinės aplinkybės, anot pašnekovo, miestui buvo kur kas palankesnės. Nemuno ir Neries upių santakoje įsikūręs Kaunas XV a. antroje pusėje ir XVI a. išgyveno vandens kelio Nemunu klestėjimo laikotarpį – miesto pirkliai lietuviškas prekes Nemunu plukdydavo į Baltijos uostus, o namo grįždavo su prekėmis iš užsienio. Ši prekyba skatino Kauno klestėjimą, mat pirkliai parsigabendavo ne tik prekių, bet ir socialinių ar kultūrinių naujovių.
"Tai buvo Kauno aukso amžius", – J.Vaičenonis pastebėjo, kad pastarasis ilgai netruko. Karai ir suirutės miesto veidą pakeitė negrįžtamai.
Rusijos imperijos žymė
Kai Kaunas atiteko Rusijos imperijai, ši įsteigė Kauno guberniją, įėjusią į Vilniaus generalgubernatorijos sudėtį ir be pakeitimų gyvavusią iki 1905 m. Šiam administraciniam vienetui ėmė vadovauti paskirtas gubernatorius, turėjęs vicegubernatorių. Atsirado gubernijos valdyba, finansų rūmai ir daug kitų institucijų ir pareigybių, būdingų tik Rusijos imperijos valdymo laikotarpiui.
Miestas pamažu plėtėsi – buvo statomi nauji priemiestiniai rajonai: Šančiai, Vilijampolė, Aleksotas, kuriuose daugiausia virė darbininkijos gyvenimas. Kūrėsi ir naujos pramonės įmonės. 1853 m. čia įsteigta dar ir šiomis dienomis gerai žinoma "Volfas Engelman" alaus darykla.
"Rusija Kauną pavertė gubernijos centru. Pavyzdiniu centru. Į jį pradėjo investuoti ir formuoti pagal savo įsivaizdavimą. Į Kauną atėjo pramonė, nutiestas geležinkelis, augo gamyklos. Vėliau miestas apaugo gynybiniais įtvirtinimais. Šie ir vėl pakeitė miesto veidą", – išvardijęs istorinius įvykius, formavusius Kauno miesto veidą, istorikas vėl grįžo prie 1919-ųjų. – Jei ne šie įvykiai, Kaunas būtų kitoks miestas ir vargu, ar mes dabar diskutuotume tokia tema. Bet taip jau susiklostė įvykiai, kad Kaunas buvo laikinoji valstybės sostinė, ir čia suvažiavo valstybės politinis elitas. Kokį jis davė impulsą?"
Kaune atsirado diplomatinis korpusas ir kitos struktūros, kurioms reikėjo gražių gatvių, patogių namų, prašmatnių viešbučių. Veikiausiai dėl to, J.Vaičenonio manymu, dabar kauniečiai į miestą vilioja bent vieną ministeriją. Pastarosios atsiradimas Kaune esą pritrauktų dalį šiandienio politinio elito, kuriam, be abejonės, reikės kokybės.
"Manau, kad šie dalykai duos papildomą impulsą mūsų miesto vystymuisi", – prieš baigdamas pokalbį istorikas darsyk pabrėžė Kauno išskirtinumą, o miestiečius ragino artimiau pažinti miesto, kuriame gyvena, istoriją.
Pažintinis projektas
Projektas "Prieš 100 metų" kiekvienam besidominčiam istorija suteiks progą susipažinti su įvykiais, įrašytais svarbiausiuose miesto dokumentuose, ar asmenybėmis, kurių dėka šiems įrašams buvo lemta atsirasti.
Pagrindinė projekto tema bus Kauno miesto gyvenimas, tačiau nebus vengiama temų, kuriose Kaunas matomas Lietuvos valstybės, Europos ar pasaulio kontekste.
"Temos, į kurias projekte atkreipsime skaitytojų dėmesį, bus įvairios. Tarkim, politiniai dalykai svarbūs visai Lietuvos valstybei – valstybės institucijų kėlimasis į Kauną, miesto savivaldybės ir centrinės valdžios santykiai, valstybės gynybos organizavimas ir Kaunas kaip pasipriešinimo užsienio agresoriams centras. Įvykiai, aktualūs pačiam Kaunui, – švietimo raida, miesto infrastruktūros pokyčiai, gatvių pavadinimų lietuvinimo darbai. Be abejo, dėmesį norisi skirti ir patiems to meto žmonėms, parodyti jų ideologinius, tautinius skirtumus, aktyvią visuomeninę veiklą ir paieškas ieškoti sugyvenimo", – anot projektą pristačiusios Kauno muziejaus Kauno istorijos skyriaus vedėjos Ingos Puidokienės, to meto ištraukos iš spaudos, eilutės iš dienoraščių ar memuarų, žmones priartins prie įvykių, vykusių lygiai prieš 100 metų.
Projekto "LT1918" įkvėpti, "Prieš 100 metų" sumanytojai ne tik supažindins su muziejaus fonduose saugoma vertinga medžiaga, bet pristatys ir kitus šaltinius, kuriuos prisiminti dabar esą pats tinkamiausias laikas.
