Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį vėl registruojami pranešimai apie gaunamus elektroninius laiškus anglų kalba. Juose grasinama susprogdinti pastatus ar prileisti nuodingų dujų į patalpas.
„Iš viso iki 9 val. buvo gauti 28 laiškai, daugiausiai jų gavo mokyklos ir gimnazijos“, – pranešė Policijos departamentas.
Policija prašo, gavus tokį laišką, išlikti budriems ir vykdyti anksčiau teiktas rekomendacijas – nenutraukinėti veiklos, neskambinti skubiu pagalbos tarnybų telefonu, o konsultuotis su atsakingais pareigūnais. Raginama neskubėti evakuoti žmonių, tačiau jei po tokio grasinančio el. laiško, apžiūrėjus patalpas ar teritoriją, pastebimas bet koks įtartinas objektas, raginama nedelsiant skambinti skubių pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Policija prašo paskirti vieną atsakingą žmogų, kuris turi paskambinti ir pranešti policijai, to nedaryti keliems žmonėms iš vienos įstaigos, o surinkus numerį nenutraukti skambučio ir laukti kol atsilieps operatorius.
Spalio pabaigoje ugdymo ir kitas įstaigas keletą dienų iš eilės pasiekė laiškai su grasinimais apie sprogmenis. Jų gauta tūkstančiai, tačiau nė vienas nepasitvirtino. Pirmadienį taip pat gauti melagingi grasinimai dėl sprogmenų Vilniaus ir Kauno oro uostuose, Kauno hidroelektrinėje.
Apie melagingus grasinimus sprogmenimis kalbantys specialistai sako, kad grasintojai grasina tik darbo dienomis ir darbo valandomis. Tarsi dirbtų kokioje biudžetinėje įstaigoje. Skambučiai – iš užsienio. Plačiau LNK reportaže papasakojo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
– Ar šis pirmadienis buvo neramus specialiosioms tarnyboms?
– Lyginant su praeitų savaičių epizodais, negalėčiau taip pasakyti. Keturi pranešimai nėra daug. Praėjusią savaitę gavome net dešimt pranešimų. Tai nebuvo labai išskirtinis atvejis. Šį kartą viskas daug ramiau ir paprasčiau. Prieš porą savaičių turėjome epizodus, kai plūdo laiškai, tuomet skaičiavome labai didelį pranešimų skaičių. Grasinimai buvo išsiųsti elektroninio pašto pagalba. O dabar dominuoja skambučiai telefonu. Būna arba automatizuotas balsas, arba realus žmogus kalbantis rusų kalba.
– Ar nė vienas iš pirmadienio grasinimų nepasitvirtino?
– Ne, nė vienas nepasitvirtino.
– Oro uostai, hidroelektrinė yra labai jautrūs objektai, tiesa?
– Tikrai taip. Tokiuose objektuose visada yra padidintos saugumo priemonės. Manau, mūsų tarnybos suveikė puikiai, buvo patikrintos patalpos – nieko nerasta. Tada sumažinome grėsmės lygį iki normalaus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jau ne pirmą kartą grasinama susprogdinti oro uostus. Buvo metas, kai ir mokykloms grasindavo kasdien. Ar negalvojate ir oro uostuose susilpninti tą reagavimą?
– Planuojame susitikimą su oro uosto atstovais. Turi būti bendras reagavimas. Aišku, oro uostai yra skirtingi. Vilniaus oro uoste per parą sulaukiama apie 10 tūkst. keleivių, Kauno oro uostas – gerokai mažesnis. Negalima taikyti vieno reagavimo algoritmo ir apsaugos visiems atvejams vienodai. Labai gerai, kad yra toks šeimyniškas požiūris iš operatoriaus, kuris įvertina grėsmes.
– Kaip dažnai pavyksta surasti tokius grasintojus? Greičiausiai nepavyks surasti tų grasintojų, kurie grasino susprogdinti mokyklas, tačiau šiuo atveju gal situacija kitokia?
– Aš taip nepasakyčiau. Manau, mūsų policija yra pakankamai profesionali ir turi tikrai gerus įrankius ir instrumentus. Vyksta tyrimas. Neužbėkime įvykiams už akių. Žiūrėčiau į tai optimistiškai. Palaukime tyrimo ir manau, kad galėsime pasidžiaugti rezultatais. Nereikėtų galvoti, kad neįmanoma ištirti. Viskas yra įmanoma, reikia tik įdėti darbo.
– Kokios būtų rekomendacijos įstaigoms, gavusioms grasinimų?
– Pirmiausiai reikia kreiptis bendruoju pagalbos telefonu, pranešti apie įvyki ir laukti pareigūnų instrukcijų, priklausomai nuo situacijos, priklausomai nuo masto bei aplinkybių.
Vidaus reikalų ministerija iniciavo naują akciją. Bandoma edukuoti įstaigų vadovus. Yra įvairūs kursai, atliekamos praktikos. Manau, labai svarbu šviesti visuomenę.
