Augalų, kurių paragavę vaikai gali apsinuodyti, yra daug, taigi būtina žinoti jų savybes, "LRT Radijui" sako Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja gydytoja toksikologė Laima Gruzdytė. „Pavojų gali sukelti [...] narcizas, šilagėlė, puriena, snieguolė. Juose esančios medžiagos dirgina virškinamąjį traktą, gali sukelti vėmimą, viduriavimą [...]. Tačiau yra augalų, kurie kelia labai rimtą pavojų. Tokia yra pakalnutė, ypač raudonos jos uogytės, atsirandančios rudenį. Pakalnutės turi širdį veikiančių glikozidų – nuodų, kurie gali sutrikdyti širdies ritmą“, – aiškina toksikologė.

Tarp namuose auginamų augalų nuodingų taip pat nemažai, pastebi L. Gruzdytė. Pavyzdžiui, tai ir difenbachija, monstera, zamiokulkas, kai kurios kaktusų rūšys, vadinamasis uošvės liežuvis, sansevjera. Anot specialistės, vieni augalai gali tik dirginti burnos gleivinę, kiti – sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, treti – labai rimtą apsinuodijimą, kepenų nepakankamumą. Todėl, pabrėžia specialistė, vaikui jų paragavus, iš karto reikia kreiptis į specialistus.

– Kas iš mūsų kasdienės aplinkos, nemokant elgtis, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų?

– Augalus reikia pažinti, ypač tuos, kurie auga aplink mūsų gyvenamą namą, kieme, namuose ant palangių. Tai itin svarbu tiems, kurie augina mažus vaikus. Reikia žinoti, kokie augalai gali būti pavojingi, kurių reikėtų saugotis. Juk net naminiai gyvūnai gali apsinuodyti jų priėdę. O mažiems vaikams tai ypač pavojinga, nes jie viską apžiūri, apčiupinėja, uosto, bando paragauti. Dėl to tėveliams reikia pažinti augalus ir sąmoningai vengti kai kurių augalų kaimynystės – jų nesodinti arba naikinti. Taip pat reikia vaikus mokyti, kad visko į burną dėti negalima, nes galima smarkiai apsinuodyti.

– Apsinuodyti arba nepageidaujamų sunkių reakcijų galima sulaukti keliais būdais. Kartais pakanka tik prisiliesti, kartais bėdų iškyla suvalgius. Prie kokių augalų reikėtų nesiliesti, kad jie nenudegintų ar nesukeltų alerginės reakcijos?

– Vienas pavojingiausių augalų – Sosnovskio barštis. Užtenka prie jo prisiliesti plika oda ir reakcija būna tokia, kaip esant cheminiam nudegimui. O jei ta vieta dar gauna saulės, reakcija būna labai smarki – formuojasi pūslės, kurios gali pratrūkti, o tada atsiranda ilgai gyjančios žaizdos. Žaizdoms užgijus, atsiradusios pigmentinės dėmės gali laikytis kelis mėnesius ar net metus.

Apsaugos priemones reikia naudoti net šienaujant šiuos augalus. Be to, ant drabužių užtiškus Sosnovskio barščio sulčių, o paskui tiems drabužiams prisilietus prie odos, reakcija gali būti tokia pati stipri. Tad, jei prisilietėte prie šio augalo, tą vietą reikia kuo greičiau nuplauti muilu ir, jei neatsirado jokio pažeidimo, bent kelias dienas saugoti nuo saulės spindulių, naudoti kremą nuo saulės, pridengti drabužiais. Bet dažniausiai vis dėlto atsiranda pūslių. Jei jos didesnės, reikia kreiptis į gydymo įstaigą, jei mažos, reikia gydyti kaip paprastą terminį nudegimą, pavyzdžiui, kaip nusideginus karštais taukais.

Panašų poveikį turi liaudyje gerai žinoma žalioji rūta – ji lygiai taip pat nudegina.

– Alerginę reakciją gali sukelti ir tokie augalai, kaip pomidorai.

– Taip, pomidorai, prisilietę prie odos, irgi gali būti pavojingi, tik pažeidimas bus ne toks didelis. Galimas paraudimas ar pabėrimas, kuris, patepus tepalu nuo alergijos, praeis per kelias dienas.

– Didesnis pavojus gresia, jei kažkoks augalas suvalgomas. Kokie augalai gali sukelti labai rimtą pavojų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems?

– Didesnį ar mažesnį pavojų gali sukelti daug augalų: narcizas, šilagėlė, puriena, snieguolė. Juose esančios medžiagos dirgina virškinamąjį traktą, gali sukelti vėmimą, viduriavimą, bet ypač baisių pasekmių ar mirtinų apsinuodijimų nėra užfiksuota. Tačiau yra augalų, kurie kelia labai rimtą pavojų. Tokia yra pakalnutė, ypač raudonos jos uogytės, atsirandančios rudenį. Pakalnutės turi širdį veikiančių glikozidų – nuodų, kurie gali sutrikdyti širdies ritmą. Šių nuodų turi ir rusmenė, oleandras.

Gėlių darželiuose auginamos gėlės ar augalai taip pat gali būti labai pavojingi. Kalbant apie labai rimtus apsinuodijimus, derėtų paminėti durnaropę, kukmedį, ricinmedį.  Nors gana retas, bet ypač pavojingas augalas yra žalčialunkis. Jeigu jo sulčių pateks ant odos, gali atsirasti žaizdų, o pakramčius, ypač žievės, išopėja visa burnos gleivinė, virškinamasis traktas, net gali iškristi dantys.

Kalbant apie namuose auginamus augalus, reikia žinoti, kad nuodinga yra difenbachija, monstera, zamiokulkas, kai kurios kaktusų rūšys, vadinamasis uošvės liežuvis, sansevjera. Vieni augalai gali tik dirginti burnos gleivinę, kiti – sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, treti – sukelti labai rimtą apsinuodijimą, kepenų nepakankamumą. Taigi, prieš įsigyjant augalą, ypač jei namuose yra mažų vaikų, reikia pasidomėti jo savybėmis ir, jei auginame tokį augalą, pastatyti jį taip, kad vaikas nepasiektų.

– Kokie yra apsinuodijimo požymiai?

– Skirtingi augalai pasižymi skirtingomis nuodingomis savybėmis ir poveikis gali labai skirtis. Tipiškiausias, dažniausias simptomas – pykinimas, vėmimas. Bet kai kurie augalai sukelia apsvaigimas, dažną širdies plakimą, mieguistumą, ima mėtyti į šonus. Simptomų gali būti įvairiausių.

Paprastai vaikai būna pagaunami „nusikaltimo“ metu, tad tėvai turi žinoti, kad auksinis laikas, kai pagalba būna efektyviausia, yra pirma valanda po to, kai buvo kažko suvalgyta ar paragauta. Tokiu atveju nederėtų laukti simptomų – reikia arba vykti į gydymo įstaigą, arba bent jau pasikonsultuoti su Apsinuodijimų informacijos biuru, kur klinikiniai toksikologai konsultuoja visą parą ir pataria, kaip elgtis ir ko tikėtis.

– O kokia būtų pirmoji pagalba?

– Norint suteikti tinkamą pirmąją pagalbą, reikia žinoti, kokia ji turi būti, todėl svarbu pasitarti su specialistu, nes gali būti įvairiausių situacijų. Lengviausia tai padaryti su mūsų gydytojais toksikologais telefonu.  Mažus vaikus labai sudėtinga išvimdyti ir, bandant šią procedūrą atlikti namuose, galima pridaryti daugiau žalos. Esame turėję atvejų, kai tėveliai bandė vimdyti vaiką, nors to daryti visai nereikėjo. Kartais tėvai stengiasi taip nuoširdžiai, kad vaiko veide net kraujosruvų atsiranda.

Kartais būna atvirkščiai: vaikas kažko paragauja visai nedaug, tėvai galvoja, kad nieko baisaus, o augalas yra labai pavojingas ir nedelsiant reikia vykti į gydymo įstaigą. Taigi pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokios pagalbos reikia, o tik tada galvoti, kaip ją suteikti ir ką daryti toliau.

Mes rekomenduojame namų vaistinėlėje visada turėti aktyvintosios anglies, ir ne 3–5 tabletes, o daugiau. Mažam vaikui jos reikia bent jau 10–20 g, o suaugusiajam – 50 g. Tokia apsinuodijus yra vienkartinė efektyvi dozė. Taigi turėkite buteliuką granulių arba suspensijos, kuri užpilama vandeniu ir išgeriama. Vis dėlto plauti skrandį arba vartoti aktyvintąją anglį ne visada saugu ir ne visada galima. Kai kuriais atvejais to daryti kategoriškai negalima.