Vieni parlamentarai sako, kad apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą geriausia informuoti skelbimų lentose sodų teritorijoje, kiti – elektroniniu paštu, treti – savivaldybių svetainėse.  

Dabar apie susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui pranešama raštu arba pasirašytinai, taip pat skelbimų lentose, bendrijų interneto svetainėse. Sodininkai sako, kad geriausi būdai yra du: sms ir bendrijų interneto svetainės.

Tačiau Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas siūlanti Energetikos ir darnios plėtros komisijos narė Laima Nagienė sako, kad tokia informavimo tvarka apsunkina susirinkimo organizavimą, papildomas kainuoja, o e. priemonės efektyviai neišnaudojamos.

Todėl ji siūlo atsisakyti, pasak jos, „imlaus laiko ir kitiems ištekliams“ informavimo raštu arba pasirašytinai ir platinti pranešimus skelbimų lentose arba kitose gerai matomose vietose sodo teritorijoje, bendrijos interneto svetainėje, jos nesant  – savivaldybės svetainėje, taip pat sutartomis elektroninių ryšių priemonėmis.  

„Dažniausiai, jeigu yra vyresnio amžiaus, tai kartais jie duoda savo vaikų ar giminaičių paštus“, – Seime šią savaitę teigė L. Nagienė.  

Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis įsitikinęs, kad informuoti apie susirinkimus tik elektroninėmis priemonėmis „būtų ydinga praktika“.

„Sodų bendrijose gyvena daug senyvo amžiaus žmonių, kurie pripratę tokią informaciją rasti lauko stenduose, atitinkamose vietose, kur jie įpratę matyti“, – Seimo posėdyje aiškino jis. 

„Valstiečių“ frakcijos narys Antanas Vinkus pabrėžė, kad apie susirinkimus kiekvienam bendrijos nariui pranešti raštu yra sunku: „Soduose beveik negyvena ir juos sugaudyti yra pakankamai sudėtinga“.  

Pasak jo, kvietimų raštu niekas niekam nesiuntinėja: „Todėl naujų informavimo formų paieška yra sveikintina“. 

Tuo metu Asta Kubilienė įsitikinusi, kad e. paštu yra efektyviausia gauti informaciją apie susirinkimus ir kitus sodininkų bendrijos veiklos reikalus.

„Kiekvienas bendrijos narys (...) pats (elektroninį paštą – BNS) pateikia sodininkų bendrijai kaip kontaktinį. Kar­tais ga­li bū­ti, kad vy­res­nio žmo­gaus ad­re­sas bus sū­naus, duk­ros ar ko­kio ki­to giminaičio“, – tvirtino parlamentarė.  

A. Kubilienė taip pat abejoja in­for­ma­ci­jos apie sodininkų susirinkimus pa­tei­ki­mu sa­vi­val­dy­bės interneto svetainėje. Pasak jos, Lietuvos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja jau anks­čiau tam prieš­ta­ravo. 

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis BNS teigė, kad dabartinė tvarka neveikia gerai. 

„Ne visoms bendrijoms galima įgyvendinti dabar, nes informuoti žmones raštiškai arba registruotais laiškais, kai yra daugiau nei 100 narių, o kartais ir tūkstantis, brangiau kainuoja negu surenkama nario įnašų“,  – BNS sakė J. Ravinis. 

Jis įsitikinęs, kad greičiausiai sodininkus informacija pasiektų telefono žinutėmis: „Geriausias yra pranešimas telefono žinute, smsu. Tada šį pranešimą perskaitytų visi, nes retas  žmogus neturi telefono. Tada tokiam galima išsiųsti ir laišką“. 

Jis sutinka, kad informaciją talpinti bendrijos interneto svetainėje taip pat galima, bet ji ne visada prieinama pagyvenusiems žmonėms. 

Tvarką, kokiais būdais ateityje informuoti sodininkus apie susirinkimus, Seimas žada nustatyti kitais metais.  

Išimtis aktuali naftos bendrovei „Orlen Lietuva“ pradedant itin didelės apimties gamyklos rekonstrukciją bei vėjo jėgainių parkų statytojams.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti grupės Seimo narių siūlomą išimtį didžiagabaritėms ir sunkiasvorėmis transporto priemonėms numatančias Kelių įstatymo pataisas: už balsavo 117 Seimo narių, o susilaikė du.  

Pataisas Seimas nutarė svarstyti skubos tvarka ir Ekonomikos komitetui apsvarsčius jų imsis jau kitą savaitę. 

Kaip aiškino pataisas pristačiusi Energetikos ir darnios plėtros komisijos narė Laima Nagienė, prieš metus Seimui balsuojant dėl naujų važiavimo šalies keliais ypač sunkiam transportui sąlygų, buvo panaikinta išimtis dėl jo judėjimo. 

„Norime užtikrinti, kad ir toliau galiotų išimtis, kada gali būti išduotas sutikimas transporto priemonėms, kurių ašies apkrova yra didesnė už didžiausią leidžiamą apkrovą daugiau kaip 8 tonas vežti ypač sunkius ir didelių gabaritų krovinius“, – teigė ji. 

Pasak L. Nagienės, išimtis aktuali „Orlen Lietuvai“, kuri pradeda gamyklos Mažeikiuose rekonstrukciją, taip pat vėjo jėgainių parkų statytojams.

„Iš Klaipėdos jūrų uosto reikia gabenti labai didelius įrenginius ir gauti leidimus“, – pridūrė parlamentarė.

Pataisomis, be kita ko, siūloma nustatyti sąlygą, kad didžiagabaritės ir sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas savo lėšomis rengia išsamią važiavimo maršruto analizę. 

„Už viską atsako savininkas, nesvarbu, ar čia bus magistralinis kelias, ar regiono kelias. Visi keliukai ir, tarkime, net kai kuriais atvejais reikės tartis su žemės savininkais, nes ir praplėtimą reikės padaryti, ir tiltus papildomai pastatyti, jei reikalinga atvežti didžiulius įrenginius“, – tvirtino L. Nagienė.  

Sutartyje turėtų būti nurodyti kelio taisymo ar atstatymo terminai bei siektini tokio remonto rodikliai, taip pat transporto priemonės savininko lėšomis atliktas kelių būklės tyrimas prieš važiavimą ir pravažiavus.  

Dabar įstatymas leidžia naudotis keliais didžiagabaritėms ar sunkiasvorėms transporto priemonėmis tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo sutikimą. Tačiau nuo 2023 metų sausio ypatingai sunkiasvoriam transportui sutikimas nebebūtų suteikiamas, jeigu jo ašių apkrova būtų didesnė už maksimalią leistiną apkrovą daugiau negu 8 tonas.  

Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepritarė tokiai Pensijų kaupimo įstatymo pataisai. „Už“ balsavo 38 Seimo nariai, „prieš“ buvo 29, o 30 susilaikė. Kitu balsavimu Seimas pataisą atmetė. 

Socialdemokratai siūlė žmogui leisti pensijų kaupimo sutartį nutraukti ir atsiimti sukauptas lėšas, jeigu jis yra sukaupęs iki 5 tūkst. eurų ir iki pensijos amžiaus jam likę mažiau nei 10 metų.

Pataisas pristatęs Gintautas Paluckas teigė, kad tokia suma yra per maža, kad padėtų žmogui išgyventi išėjusi į pensiją, tuo tarpu konservatorius Sergejus Jovaiša pareiškė, kad likus 10 metų iki pensijos, žmogus dar galėtų pensijų fonde sukaupti savo pensijai daugiau lėšų.

Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė pritarė lėšų išmokėjimo galimybei, bet siūlė jas sugrąžinti į „Sodrą“ ir pridėti prie pensijos.  

Dabar gyventojai, neišreiškę valios dėl pensijų kaupimo antrojoje pakopoje, yra automatiškai įtraukiami į kaupimą. Praleidę progą atsisakyti žmonės turi nurodyti svarbias priežastis, kodėl nori pasitraukti iš fondo ir grįžti į „Sodrą“.  

Seimas balandį jau nepriėmė svarstyti siūlymo leisti antros pakopos pensijų fondų dalyviams bet kada iš jų pasitraukti, jo iniciatoriai pateikė kitą pataisų variantą.