Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis, kuris su vizitu lankosi Švedijoje, kol kas nekomentuoja Latvijos vyriausybės sudarymo proceso.

„Prezidentūra paskelbs prezidento nuomonę šiuo klausimu antradienį, sausio 12 dieną“, – pareiškė prezidento atstovas Gustas Kikustas.

Centristinė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS) šiandien patvirtino parlamentarą Marį Kučinskį partijos kandidatu į ministro pirmininko postą, pranešė pirmadienį ZZS valdybos pirmininkas Armandas Krauzė.

ZZS valdyba dabartinę padėtį, kai koalicijos partijos negali susitarti dėl kandidato į premjerus ir kai svarstomi kandidatai tik iš vienos partijos, pavadino nepriimtina.

ZZS valdyba taip pat nusprendė nepalaikyti „Vienybės“ partijos nario Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Karlio Šadurskio kandidatūros.

Pasak atsistatydinusios premjerės Laimduotos Straujumos, padėtis yra nenormali ir darosi dar neaiškesnė.

„Dabar padėtis tapo dar neaiškesnė negu buvo rytą. Bijau komentuoti bet kokią kandidatūrą – kai tik vieną pakomentuosiu, žiūrėk, jau pasirodo kita. Palaukime prezidento sugrįžimo, tada pažiūrėsime, kas bus paminėtas“, – sakė L.Straujuma.

Premjero posto, anot jos, verti ir M.Kučinskis, ir K.Šadurskis.

L.Straujuma vyriausybės sudarymo procesą vertinti atsisakė ir pabrėžė, kad dabartinė „vyriausybė dirba ... ir dirbs iki tos akimirkos, kai bus nauja vyriausybė“.

Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis penktadienį tęsia konsultacijas dėl naujosios vyriausybės formavimo.

Iš prezidentūros naujienų agentūra BNS sužinojo, kad vis dar tebevyksta kandidato į premjerus atranka.

Net keli politikai, tarp kurių buvo ir iš posto pasitraukianti premjerė Laimduota Straujuma, anksčiau minėjo, kad prezidentas penktadienį gali pagaliau paskelbti kandidato pavardę.

Po susitikimo su prezidentu R.Vejuoniu ketvirtadienį finansų ministras Janis Reiras sakė naujienų agentūrai BNS, kad jam siūlyta kandidatuoti į premjero postą, bet jis atsisakęs.

Parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Karlis Šadurskis dabar laikomas vienu iš centro dešiniųjų partijos „Vienybė“ kandidatų į ministro pirmininko pareigas.

Prezidentas R.Vėjuonis šią savaitę priima potencialius kandidatus į premjerus. Susitikimai vyksta už uždarų durų.

Iš premjero posto pasitraukianti L.Straujuma apie savo atsistatydinimą paskelbė gruodžio 7 dieną.

Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis gali jau penktadienį paskelbti kandidatą į premjerus, ketvirtadienį vakare žurnalistams sakė darbą baigianti premjerė Laimduota Straujuma.

„Nepateiksiu jums jokių pavardžių. Kai prezidentas paskelbs pavardę, tuomet ir pakalbėsime“, - sakė L.Straujuma.

„Nenurodysiu jokios pavardės. Pavardę paskelbs prezidentas, galbūt jau rytoj“, - pridūrė ji, atsisakiusi komentuoti finansų ministro Janio Reiro sprendimą atmesti siūlymą užimti premjero postą.

Ketvirtadienį po susitikimo prezidentu J.Reiras naujienų agentūrai BNS sakė, kad jam buvo pasiūlyta tapti kandidatu į ministrus pirmininkus, tačiau jis atsisakė.

Pasak J.Reiro, jis norėtų ir naujoje vyriausybėje eiti finansų ministro pareigas.

„Pasakiau prezidentui, kad Finansų ministerijoje pradėta daug svarbių darbų, tarp jų susijusių su sveikatos apsaugos finansavimu bei Europos Sąjungos fondų lėšų įsisavinimu, todėl mielai tęsčiau darbą šioje srityje ir naujoje vyriausybėje“, - sakė jis.

BNS šaltinių duomenimis, dabar realiausias kandidatas į premjerus yra centro dešiniosios partijos „Vienybė“ valdybos narys, parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Karlis Šadurskis.

R.Vėjuonis šią savaitę rengia neoficialius susitikimus su potencialiais kandidatais į premjerus, tačiau apie tuos pokalbius nepateikiama jokios informacijos.

Darbą baigianti Latvijos premjerė Laimduota Straujuma nemano, kad nauja vyriausybė galėtų būti suformuota nedalyvaujant konservatyviam Nacionaliniam aljansui, todėl centro dešinioji partija „Vienybė“ turi ieškoti kitų kandidatų į ministrus pirmininkus.

L.Straujuma antradienį interviu Latvijos visuomeninei televizijai sakė, kad Nacionalinis aljansas kategoriškai prieštarauja „Vienybės“ lyderės Solvitos Abuoltinios skyrimui būsimos vyriausybės vadove, todėl ši politinė jėga turi ieškoti kito kandidato.

Ji išreiškė viltį, kad naujoji vyriausybė pradės dirbti dar sausį, tačiau dar kartą pabrėžė, jog „Vienybė“ turi rasti kandidatą, kurį palaikytų koalicija.

„Galbūt mums nereiktų susitelkti tik į vieną asmenį (S.Abuoltinią)“, - sakė L.Straujuma.

Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS) anksčiau sakė, kad savo kandidatą į premjerus paskelbs gruodžio 28 dieną, bet pirmadienį susitikę ZZS frakcijos Seime nariai ir valdyba priėmė sprendimą palaukti.

ZZS frakcijos Seime vadovas Augustas Brigmanis pirmadienį žurnalistams sakė, kad sąjunga ketina palaukti „Vienybės“ žingsnių. Ji taip pat nori daugiau aiškumo dėl būsimos koalicinės vyriausybės sudėties. 

Latvijos vyriausybė ir valdančioji koalicija turi priimti sprendimą dėl pabėgėlių priėmimo ketvirtadienį, rugsėjo 17 dieną, pranešė premjerės Laimduotos Straujumos atstovė naujienų agentūrai BNS.

Trijų koalicijos partnerių susitikimas turėtų prasidėti ketvirtadienį 15 val., o neeilinis ministrų kabineto posėdis numatytas 16 val., sakė Aiva Rozenberga.

Ministrė pirmininkė L.Straujuma trečiadienį Latvijos visuomeniniam radijui sakė, kad Latvija privalės vykdyti Europos Sąjungos sprendimą dėl pabėgėlių perkėlimo, nepaisant to, ką nuspręs Latvijos vyriausybė, todėl Latvijos pozicija yra tik „požiūrio klausimas“.

Latvijos sveikatos apsaugos ministras Guntis Belevičas savo ruožtu agentūrai BNS sakė, kad ekonomikos ministrė Dana Reizniecė-Uozola iš Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS), kuri yra viena iš dviejų prieš pabėgėlių priėmimą pasisakančių koalicijos partnerių, ketina balsuoti už papildoma 526 pabėgėlių priėmimą pagal naująjį migrantų paskirstymo planą.

Pasak G.Belevičo, D.Reizniecės-Uozolos paramos užteks, kad priėmimui būtų pritarta.

Latvija kol kas nepriėmė sprendimo dėl papildomų pabėgėlių, nes tam griežtai nepritaria dvi iš trijų valdančiosios koalicijos partnerių – Nacionalinis aljansas bei centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.

Vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis pirmadienį nevyko į Briuselyje vykusį ES ministrų susitikimą, nes šalis neturėjo parengusi pozicijos pabėgėlių klausimu.

Anksčiau Latvijos vyriausybė pritarė savanorišku pagrindu priimti 250 pabėgėlių, tačiau rugsėjo 9 dieną Europos Komisijos pateiktuose pasiūlymuose numatyta, kad šalis papildomai turėtų priimti dar 526 pabėgėlius.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sekmadienį vyksta į Rygą, kur kartu su Latvijos premjere stebės Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynes tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių.

Per neformalų susitikimą su Latvijos premjere Laimduota Straujuma taip pat ketinama aptarti migrantų krizę Europoje, situaciją Ukrainoje bei pasirengimą šį mėnesį Rokiškyje vyksiančiam Lietuvos ir Latvijos vyriausybių posėdžiui, BNS sakė premjero atstovė.

Kartu su Lietuvos ministru pirmininku į Latviją vyksta jo žmona Janina Butkevičienė, patarėjas Vytautas Janušaitis, Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Baltijos šalių premjerų neformaliame susitikime Palangoje paaiškėjo, kad Estija ketina pirkti daugiau suskystintų gamtinių dujų (SGD) iš Klaipėdos terminalo, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak jo, kaimyninių Baltijos šalių vadovams taip pat pristatytos ir dujų tiekimo per Klaipėdoje statomą SGD skirstymo stotį galimybės.

„Buvo gera išgirsti, kad Estija ruošiasi daugiau pirkti dujų iš mūsų suskystintų gamtinių terminalo. Kol kas skaičių nenoriu įvardinti. Nors man Estijos ministras pirmininkas pasakė kiek jie planuoja ateinančiais metais įsigyti tų dujų, bet kol nemačiau dokumentų, nenorėčiau patvirtinti“, - komentare žiniasklaidai sakė A.Butkevičius.

Anot jo, su Latvijos premjere Laimduota Straujuma kalbėta apie trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą kaimyninėje šalyje.

„Buvo pasakyta, kad (Latvijoje - BNS) įstatymo projektas jau yra paruoštas, bet aišku diskusijos jų parlamente bus labai didelės ir manoma, kad šis paketo įgyvendinimas gali įvykti kokiais 2017 metais. Yra tam tikri susitarimai pasirašyti su „Gazprom“ ir dėl dujų tiekimo, ir dėl akcijų paketo, kurį pagrinde valdo faktiškai dvi Rusijos kompanijos. Todėl Latvijos laukia labai įtemptas darbas“, - teigė A.Butkevičius.

Pasak jo, Latvijos ir Estijos premjerai taip pat buvo informuoti, kad Lietuva jau pradėjo projektuoti antžeminę SGD dujų skirstymo stotį Klaipėdoje, kuri leis teikti laivų bunkeriavimo paslaugas bei gabenti dujas autodujovežiais.

„Dujos automobiliais ir konteineriais galės būtų išvežiotos tiek Lietuvoje, tiek tam tikroje Lenkijos teritorijoje, taip pat mes galėsime tiekti dujas mažesniu laivu tiek Latvijai, tiek Estijai, tiek kitoms Skandinavijos šalims, užpildant jų mažus dujų terminalus“, - tvirtino premjeras.

Estija jau importuoja gamtines dujas vamzdynais iš Lietuvos, o šios šalies SGD tiekėja „JetGas“ šių metų balandį pasirašė preliminarią sutartį dėl skirstymo stoties pajėgumų rezervavimo. „JetGas“ iš Klaipėdos planuoja vežti dujas autodujovežiais ir aprūpinti jomis Baltijos šalių pramonės įmones bei plėsti SGD išdujinimo stotelių tinklą.

Birželį dujas iš Lietuvos į Estiją tiekė keturios bendrovės – „Baltic Energy Partners“, „Eesti Energia“, „Reola Gaas“, „Litgas“. Tiekimas iš Lietuvos birželį sudarė 4,7 mln. kubinių metrų ir sudarė 24 proc. viso Estijos dujų importo. Anksčiau skelbta, kad SGD tiekimo ir prekybos įmonė „Litgas“ 2015 metais į Estiją planuoja patiekti iki 30 mln. kubinių metrų dujų.

Baltijos šalių premjerų neformaliame susitikime Palangoje šį savaitgalį taip pat aptarti bendri susisiekimo ir energetikos sričių projektai, regiono saugumo, nelegalios migracijos, žemės ūkio sektoriaus ir kiti klausimai.

Baltijos šalių premjerai aptarė saugumo, migracijos, žemės ūkio sektoriaus klausimus

Vilnius, rugpjūčio 23 d. (BNS). Baltijos šalių premjerų neformaliame susitikime Palangoje šį savaitgalį aptarti bendri susisiekimo ir energetikos sričių projektai, regiono saugumo, nelegalios migracijos, žemės ūkio sektoriaus ir kiti klausimai.

„Džiaugiuosi, kad turėjome galimybę pasidalinti įžvalgomis ir ateities perspektyvomis su Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovais, tiek kalbant apie ekonomiką, energetiką, tiek apie tarptautinio saugumo ir nelegalios migracijos klausimais. Intensyvus bendradarbiavimas labai svarbus esamos geopolitinės situacijos kontekste“, - komentare BNS teigė premjeras Algirdas Butkevičius.

Pasak jo, su kaimyninių Baltijos šalių premjeras aptartos pastaruoju metu pastebimos neigiamos eksporto tendencijos, kurioms įtakos vis dar turi pernai Rusijos paskelbtas maisto produktų importo embargas.

„Pirmadienį vykstu į Briuselį, kur su žemės ūkio ir regionų plėtros komisaru Filu Hoganu kalbėsime dėl kritinės padėties Lietuvos pieno sektoriuje ir tikslinių kompensacijų pieno gamintojams. Latvijos ministrė pirmininkė Laimduota Straujuma informavo, jog taip pat ketina susitikti su komisaru“, - sakė A.Butkevičius.

Jo teigimu, Baltijos šalių premjerai pripažino, kad sprendžiant nelegalios migracijos iš trečiųjų šalių ir prieglobsčio suteikimo problemas viena iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) vertybių yra solidarumas.

„Tačiau priimamų prieglobsčio prašytojų skaičius tikrai turi būti nustatomas pagal valstybių galimybes. Mes tikimės, kad galutinis susitarimas dėl likusių prieglobsčio prašytojų perkėlimo bus pasiektas iki šių metų pabaigos. Svarbu ne tik kovoti su pasekmėmis, bet ir su priežastimis tose šalyse“, - tvirtino A.Butkevičius.

Anot jo, kalbant apie geopolitinę situaciją regione konstatuota, kad grėsmė Ukrainai išlieka, o tai kartu yra ir grėsmė visai Europos saugumo sistemai.

„Privalome kartu stiprinti atsparumą Rusijos skleidžiamai propagandai“, - BNS teigė premjeras.

Pasak jo, viena svarbiausių susitikimo temų buvo Baltijos šalių bendri projektai.

„Nė viena šalis neabejoja jų reikalingumu ir svarba, tiek kalbant apie tęsiamą „Rail Baltica“ projektą, tiek apie bendrą energetikos rinką. SGD terminalas Klaipėdoje yra konkretus Lietuvos indėlis į regiono energetinį saugumą, kviečiame Estiją ir Latviją naudotis mūsų SGD terminalo teikiamomis galimybėmis, siekiant diversifikuoti gamtinių dujų importą“, - sakė A.Butkevičius.

Baltijos valstybių ministrai pirmininkai sekmadienį taip pat kartu paminėjo Baltijos kelio 26-ąsias metines, prisiminė Baltijos šalims tragiškas pasekmes atnešusį Molotovo-Ribentropo paktą, kuriuo stalininė Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija neteisėtai pasidalijo Europą ir panaikino Baltijos šalių nepriklausomybę.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai savaitgalį susitiks Palangoje - čia vyks neformalus Baltijos ministrų tarybos Ministrų pirmininkų tarybos susitikimas.

Susitikimas, kuriame dalyvaus Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius, Latvijos Vyriausybės vadovė Laimduota Straujuma ir Estijos ministras pirmininkas Taavi Roivas (Tavis Reivas), vyks nuo penktadienio iki sekmadienio, BNS sakė A.Butkevičiaus atstovė spaudai Evelina Butkutė Lazdauskienė.

Anot jos, viena iš svarbiausių susitikimo temų bus energetika, taip pat bus aptariami susisiekimo, gynybos ir kiti klausimai.

„Lietuva, Latvija ir Estija sudaro vieną energetinį regioną, kartu kuriame regioninę energetikos rinką, stipriname energetinį saugumą, siekiame visavertės integracijos į ES energetikos vidaus rinką, tad viena iš svarbiausių pokalbio temų bus energetika“, - nurodė premjero atstovė.

Kiekvienos vasaros pabaigoje Baltijos šalių premjerai lankosi vienoje iš Baltijos valstybių, kur kartu aptaria svarbiausius politinius, ekonominius, energetinius klausimus, bendradarbiavimą ir vykdomus projektus, taip pat turi galimybę pabendrauti neformalioje aplinkoje, pamatyti lankytinus objektus.

Politinės nuotaikos dėl vizų liberalizavimo Gruzijos ir Ukrainos piliečiams, pradedant nuo 2016 metų, yra labai optimistiškos, sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį per spaudos konferenciją po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Rygoje.

Jis nurodė, kad vizų liberalizavimui reikės pritarimo iš visų 28 ES valstybių, tačiau, anot jo, „daug žadantis signalas“ yra tai, kad visi Rygos susitikime dalyvavę premjerai ir prezidentai kalbėjo apie vizų liberalizavimo proceso svarbą.

„Politinė nuotaika, kai kalbama šia tema, yra atsakinga, bet labai, labai optimistiška“, – pasakė jis.

Latvijos ministrė pirmininkė Laimduota Straujuma pagyrė Gruziją ir Ukrainą, kad jos aktyviai stengiasi patenkinti visus kriterijus ir reikalavimus, kurių reikia norint panaikinti vizas. Jeigu Europos Komisija metų pabaigoje pareikš teigiamą nuomonę, Gruzija ir Ukraina galės džiaugtis beviziu režimu jau kitais metais, sakė ji.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pažymėjo, kad Gruzija ir Ukraina pastaraisiais mėnesiais padarė milžinišką pažangą. Jis pasakė šiandien pateikęs Gruzijos ir Ukrainos pareigūnams sąrašą sričių, kuriose dar reikia padirbėti.

„Komisija kitą savo vertinimą paskelbs apie gruodžio 15 dieną, tuomet Taryba priims sprendimą. Žiūriu labai optimistiškai į vizų režimo liberalizavimą Gruzijai ir Ukrainai“, – sakė J.-C.Junckeris.

ES Vadovų Tarybai pirmininkaujanti Latvija gegužės 21-22 dieną surengė Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, kuriame buvo priimta Rygos deklaracija, apibrėžianti ES ir Rytų partnerystės šalių santykius artimiausioje ateityje.