Neigiamų emocijų pusnis, susikaupusias per žiemą, bandys ištirpdyti Laimės dienos renginiai. Laimę grojantis autobusas Kauno rajone, šokio teatro „Aura“ ir Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupė Laisvės alėjoje ir senamiesčio gatvėse, orkestro „Ąžuolynas“ pasirodymas po miesto savivaldybės langais, šiuolaikinio šokio ir cirko artistai judrioje sankryžoje, ir tai tik nedidelė dalis renginių, skirtų tarptautinei Laimės dienai.

Plačiau apie įdomiausius šventės akcentus „Kauno dienos“ studijoje papasakos I. Tumaitė.

Instaliacija iš laimų

Nors išrausta Laisvės alėja neatrodė tokia laiminga kaip praėjusiais metais, atitvertos pagrindinės pėsčiųjų gatvės pakraščiais skubantys miestiečiai šypsojosi, o paklausti kodėl, kaltino ne tik pavasarį.

„Juk Laimės diena!“, – karštos kavos puodelį prie lūpų glaudė kaunietė Viltė. Prisiminusi, kad šiųmetės Laimės dienos simbolis yra laimas, jauna mergina žadėjo užsukti į artimiausią prekybos centrą ir jų įsigyti visą glėbį – kiekvienam kolegai po vieną.

„Tada ir laimonadą spausime“, – prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ link suko linksmuolė.

Pastarajame laimai ridenosi į visas puses, o bene daugiausiai pirmąjame aukšte šalia eskalatoriaus, kur trypčiojo menininkė Jolita Vaitkutė. Vilniuje gyvenanti joniškietė, žinoma savo darbais iš žemės saujų, šakų, gėlių žiedų, saldainių, pieštukų ar pašto ženklų, instaliaciją „Duok laimei kelią“ kūrė iš citrusinių vaisių.

Jaunystė visiems, o senatvė tik išrinktiems. Ji ir yra mano didžiausia laimė.

„Panaudojau 50 kg laimų“, – naktį miegojusi vos vieną valandą, kaip pati prasitarė, kūrėja neatrodė labai laiminga.

Nebuvo ir iškalbi. Paprašyta paaiškinti, ką reiškia ore kybantys žali ir balti laimai, pirštu bedė į ženklą po kojomis. Tada pakvietė atsistoti šalia ir iškelti savo mobilųjį telefoną.

„Turite fotoaparatą nutaisyti taip, kad baltai klijuoti laimai nuspalvintų užrašą „Duok laimei kelią“, – J.Vaitkutė pradingo laimų girliandose. Tada čiupo peiliuką ir palinko prie sienos ploninti raidžių kontūrus.

Laimingi keturkojai

Laimės dienos sumanytojai, „KEKS 2022“ ambasadoriai 2018-aisiais daugiau kalbėję apie asmeninius džiaugsmu, šiemet laimę kvietė dalinti kitiems.

Ypač senjorams, neįgaliesiems, kitataučiams ar žmonėms su augintiniais. Pastarajai grupei Laimės diena buvo itin dosni. Specialiais traukinių reisais keturkojai keliauninkai į Kauną iš Vilniaus ir atgal vyko nemokamai. Literatūra besidominčių šunelių, kaip ir praėjusiais metais su dovanomis laukė Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos darbuotojos, o užrašas ant durų skelbė, kad laimė yra šunys.

„Dar didesnė laimė, kai jų nereikia palikti už durų, o galima vestis su savimi“, – šnibždėjo bibliotekos lankytojai.

Vidudienį, besisukančių tarp knygų lentynų keturkojų skaitytojų sutikome tris. Šunelius drauge su savimi atsivedė gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ Kauno skyriaus savanoriai.

„Laukiame ne tik šunelių – bibliotekos durys atviros visiems keturkojams augintiniams“, – priminusi, kad visose 23 tinklo bibliotekose augintiniai laukiami kiaurus metus, Kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Straupytė ragino pasinaudoti Laimės dienos privilegijomis. Šeimininkams – nemokama kava ir laimų vaisiais, augintiniams – skanėstais ir dovanomis maišeliuose.

„Kviečiame ir patiems prisidėti prie Laimės dienos iniciatyvos, – Baikščiausią bibliotekos svečią, šunelį Persį prie krūtinės glaudė M.Straupytė. – „Lesės“ globotiniams labai reikia pagalbos. Ne tik maisto, bet ir įvairių daiktų: dėžių, nebenaudojamos tekstilės.“

Išjudino mankšta

Po sėkmingo praėjusių metų debiuto, šiemet prie Laimės dienos programa stebino savo gausa. Norintys ir turintys laiko galėjo dalyvauti įvairiuose seminaruose, nemokamai plaukti, piešti, skaityti, lankytis teatruose, muziejuose arba atverti duris, kurios įprastai būna po užraktu.

„Savivaldybėje esu ne kartą, bet taip plačiai pažvelgti į visus aukštus ir paskutinį šeštąjį, dar neteko. Patiko be galo be krašto“, – Laimės diena ir galimybe kyštelėti nosį į koridorius, kur kasdien vaikšto miesto svarbiausieji, džiaugėsi Kauno bendruomenės centro „Girsta“ aktyvistė Genovaitė.

Kartu su bičiulėmis į ekskursiją atvykusi kaunietė tądien nušovė du zuikius. Ne tik susipažino su tarpukario architektūros pastatu, bet ir išjudino klubus „Nuepiko“ šokėjų vedamoje mankštoje.

„Tiesa pasakius, nesu pasiruošusi. Ekskursijai puošiausi. Sijoną išsitraukiau, sagę atlape įtupdžiau “, – pradžioje skeptiškai žiūrėjusi į raudonkelnių instruktorių siūlymą kilti nuo kėdžių, galiausiai Genovaitė į šalį metė pečius gaubusią skarą. Drauge su ja klubus judino likusios senjoros. Didžiojoje salėje, kur įprastai vyksta tarybos posėdžiai, kojas kilnojo ir kostiumuoti savivaldybės klerkai.

„Kas man yra laimė?, – Prieš palikdama miesto savivaldybę, ponia Genovaitė prabilo kažkur girdėtais žodžiais. – Jaunystė visiems, o senatvė tik išrinktiems. Ji ir yra mano didžiausia laimė.“

Kaip teigia „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, šiųmetės Laimės dienos idėja yra apie rimtus ar netgi skaudžius dalykus diskutuoti šventiškame kontekste ir taip patraukti visuomenės dėmesį į labai aktualias, tačiau dažnai nepelnytai primirštas temas.

„Šiųmetis Laimės dienos šūkis „Duok laimei kelią“ atkreipia dėmesį, kad dažnai kultūrinis miesto gyvenimas, o ir viešosios erdvės prieinamos tik jaunam, sveikam žmogui, tačiau didelei daliai visuomenės sunkiai ar visai nepasiekiamas“, – sako V. Vitkienė.

Jos teigimu, „Kaunas 2022“ komanda šiemet pakvietė mieste ir rajone veikiančias organizacijas ar bendruomenes bent vienai dienai plačiau duris atverti visiems, visiems, o ypač pagalvoti apie, tuos, kuriems sunkiau įveikti laiptus, slenksčius, kurie negirdi pasakojimų ar nemato paveikslų.

„Labai džiaugiamės, kad sulaukėme per 100 iniciatyvų, kurios išsiskleis, minint Tarptautinę laimės dieną kovo 20 d. Kaune ir Kauno rajone“, – sako „Kaunas 2022“ vadovė.

Pranešėjai iš užsienio ir kaimyninės gatvės

„Kaunas 2022“ programos „Dizainas laimei“ komanda Tarptautinės laimės dienos proga rengia seminarą „Prieinamumo kultūra ir menas prieiti: laimės vertos patirtys“, kuriame pranešimus skaitys ir diskutuos meno terapeutai ir kultūros operatoriai iš Italijos, Lenkijos, Olandijos ar kaimyninės gatvės.

Norime atkreipti dėmesį į fizinius ir vidinius barjerus, su kuriais visi susiduriame kasdienybėje.

„Pavyzdžių, kaip kultūrą padaryti prieinamesne ar geriau pasiekiama toli ieškoti nereikia. Pasidalinti savo gerosiomis praktikomis kvies Kauno menininkų namų direktorė Rūta Stepanovaitė, taip pat kolegos iš Lenkijos, kuriems pavyko suorganizuoti didelį muzikos festivalį pritaikytą žmonėms, turintiems specialių poreikių bei literatūros skaitymo naktis kurtiesiems“, – sako „Dizainas laimei“ kuratorė Jūratė Tutlytė.

Anot jos, seminaras, vyksiantis Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje, turėtų patraukti tiek kultūros operatorių ir organizatorių dėmesį, tiek ir specialistų bei šeimų, kurios susiduria su Alzheimerio liga ar demencija, nes renginyje svečias iš Italijos Dr. Ivo Cilesi pasakos apie meno terapijų taikymą pažeidžiamų žmonių ir jų šeimų gydimui.

„Norime atkreipti dėmesį į fizinius ir vidinius barjerus, su kuriais visi susiduriame kasdienybėje: gatvėje, mokykloje, muziejuje, bet dar labiau norime kalbėti apie tai, kaip įveikti atskirtį, kad prieinamumas taptų kasdienybės norma. Juk kartu mes esame laimingesni“, – sako J. Tutlytė.

Stotyje – „tylieji“ koncertai

Laimės dieną Kaune ir Kauno rajone vainikuos vakarinis koncertas Kauno geležinkelio stotyje – čia vienu metu gros trys atlikėjai – Manfredas, Paulius Kilbauskas ir grupė „Flash Voyage“. Susimaišyti skirtingoms melodijoms neleis net 400 ausinių skirtų susirinkusiai publikai. Per jas kiekvienas galės klausytis sau labiausiai patinkančio atlikėjo.

„Stotis kovo 20 d. vakarą nušvis sodriai žalia – žaliosios citrinos – laimo spalva. Vaisiaus, kuris yra mūsų šiųmetės šventės simbolis. Geležinkelio stoties erdvėse lauks skirtingos pramogos, čia bus galima vaišintis laimų limonadu ar tiesiog ilsėtis išsitiesus ant specialiai renginiui patiestos pievos, mėgautis Kauno botanikos sodo augalų žaluma“, – intriguoja Laimės dienos organizatorė Irutė Tumaitė.

"Laimė – tai galimybė be jokių barjerų būti ir dalytis geromis emocijomis visiems kartu: nepaisant įvairovės, gebėjimų, poreikių, kultūros, socialinės padėties, amžiaus ar lyties", – sakoma "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" išplatintame kvietime organizacijoms ir bendruomenėms jungtis į šventę, kuri vyks jau kovo 20 d.

"Kiekvienas muziejus, biblioteka, mokykla, darželis, būrelis, klubas, senelių namai, kavinė ar turgus, kiemas, laiptinė ar namų bendruomenė – visi esate itin laukiami dalyviai", – tikina "Kaunas 2022" atstovai.

Komanda primena, kad pernai Laimės dieną suorganizuoti padėjo daugiau nei 70 organizacijų ir iniciatyvų, o šventės renginiuose apsilankė daugiau kaip 2,5 tūkst. žmonių. Kurtinančiai laimę paminėjo ir 15 tūkst. krepšinio gerbėjų, "Žalgirio" arenoje matavusių laimės decibelus.

Ką galima padaryti, kad šiemet dalyvių būtų dar daugiau, ir visi tie, kurie nori, turėtų galimybę tapti Laimės dienos dalimi? "Kaunas 2022" kviečia suteikti daugiau prieinamumo tiems, kam mūsų visuomenėje sunkiau pasiekti kultūrinį miesto ir rajono gyvenimą, meno šventoves, viešąsias erdves, transporto priemones, prekybos centrus ir kitas vietas.

"Norime, kad mūsų miesto ir rajono aplinka bent vieną dieną (ir ilgainiui – kasdien) taptų prieinama šeimoms, vaikams, senjorams, žmonėms su negalia ar skirtingais poreikiais, įvairių kultūrų atstovams, artimiems ir nepažįstamiems – visiems", – sako šventės organizatoriai.

Anot jų, būdų ir galimybių dalyvauti šventėje yra įvairių, tereikia atpalaiduoti vaizduotę ir nepamiršti pagalvoti apie prieinamumą. "Skirkite dėmesio tiems, kuriems jo trūksta, suorganizuokite įvykį ir pasirūpinkite jo vertimu į gestų kalbą, surenkite sporto treniruotę ar šokių pamoką, kuri būtų tinkama įvairioms amžiaus grupėms, atverkite kavinės ar restorano duris lankytojams su augintiniais, pasirūpinkite, kad į jūsų renginį ir erdvę būtų galima pakliūti su vežimėliais – duokite laimei kelią!" – raginame atvirame kvietime.

Visi, prisijungsiantys prie Laimės dienos programos, taip pat tie, kurie aktyviai į veiklas neįsitrauks, bet palaikys šventės idėją, šiemet kviečiami pasipuošti specialiu Laimės dienos simboliu – laimo vaisiumi, dar kitaip vadinamu žaliąja citrina. Šis rūgštus, bet aromatingas ir labai sveikas vaisius žaismingai panašus į žodį "laimė". Tegu šis simbolis kovo 20 d. būna matomas visur Kaune ir Kauno rajone bei signalizuoja, kur ieškoti laimės ar ja dalytis.

Plakatai ant suoliukų

"Ar esu laimingas? Šiandien – taip, tikiuosi, toks pat laimingas pabusiu ir ryt", – Laisvės alėjos praeivis iš po skrybėlės dirstelėjo kairėn į geltonos spalvos A4 dydžio plakatą, kauniečiams ir miesto svečiams menantį, kad laimė karvės nekainuoja.

Panašiais laimingais popierėliais kovo 20-osios rytą buvo nusagstyti kone visi Laisvės alėjos suoliukai, o vienas plakatas, teigiantis, kad laimė yra šunys, įsitaisė Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos lauko durų lange. Tiesa, pirmiau nei mes, į knygų rojų įvirto mišrūnas Mozis ir jo šeimininkas Rokas. Pastarasis bibliotekininkių buvo apdovanotas sultingu apelsinu, o jo keturkojis – maišeliu šuniškų skanėstų.

"Ruošdamiesi Laimės dienai svarstėme, kaip tinkamai ją paminėti. Galiausiai supratome, kad žmonės laimingi tada, kai šalia jų yra keturkojai bičiuliai: šunys, katės", – kalbėjo kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Straupytė.

V.Kudirkos viešoji biblioteka, anot jos, jau nuo praėjusių metų tapo palanki naminiams gyvūnams, todėl šie gali laisvai lakstyti tarp knygų lentynų, ištroškę atsigaivinti vandeniu, išalkę – kirminą numarinti lėkštėje pabertu sausu maistu.

"Knygų šunys negraužia. Šeimininkai už kiekvieną atvestą gyvūną jaučia atsakomybę. Vis dėlto turėjome vieną kuriozinę situaciją, – šypseną delnu dengė M.Straupytė. – Į jaunimo meno ir muzikos skyrių atsinešusi katę narve, šeimininkė išeidama ją pamiršo pasiimti. Vienai bibliotekininkei teko vytis."

Milžiniškas tortas

Kauno viešojoje bibliotekoje, Radastų gatvėje, keturkojų nesutikome – antradienio rytą čia buriavosi garbaus amžiaus miestiečiai, kuriuos suviliojo zumbos ritmas.

Savivaldybė – pirma vieta mano laimės žemėlapyje. Vėliau eisiu gerti kavos su miesto meru, nes turiu jam vieną asmeninį klausimą.

Sveikatingumo valandą senjorams dovanojo ir Kauno rajono viešoji biblioteka. Tuo metu Kauno miesto savivaldybė miestelėnus kvietė į buvusią savivaldybės valgyklą suneštinėms vaišėms. Tiesa, pasiūlymu susigundė tik maža saujelė miestiečių.

"Paskaičiau programą ir išsirinkau kelis renginius, kurie man pasirodė įdomiausi. Savivaldybė – pirma vieta mano laimės žemėlapyje. Vėliau eisiu gerti kavos su miesto meru, nes turiu jam vieną asmeninį klausimą", – garbaus amžiaus kaunietė Aldona iš krepšelio traukė sumuštinius su kumpiu ir marinuotais agurkais. Stumtelėjo juos arčiau šalia sėdinčių valdininkų, o iš pastarųjų rankų mielai paėmė picos gabalėlį su malta jautiena ir lėkštelę brokolių salotų, gardintų spanguolėmis.

Netrukus šalia kibinų, keptų dešrelių, mėsos suktinukų ir kitų suneštinių gėrybių įsitaisė įspūdingas tortas su užrašu "Laimė yra 02.20". 22 kg gigantui, anot kepėjų, prireikė 1,04 m ilgio ir 46 cm pločio padėklo.

"Sotus žmogus – laimingas žmogus", – atgal į savo vietą pėdinusi smaližė Aldona nesipurtė minties pakartoti deserto.

Apipylė prizais

Ne pilvams, o sielai peno davė Maironio namai – visą dieną muziejininkai miestelėnus kvietė nemokai užsukti vidun ir pasimėgauti muzika, kuria anuomet svaiginosi pats romantizmo poetas.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojai kovo 20-ąją už bilietus mokėjo įprastą kainą, tačiau laukan išėjo ne tuščiomis rankomis.

"Kiekvieną svečią kviečiame dalyvauti laimės loterijoje ir atsiimti savo prizą", – paslapčių skrynelę plačiau atvėrė muziejininkė Salvinija. Antai viename lapelyje – atšvaitas, kitame – muziejaus atributika puoštas šalikas, trečiame – kepurė su snapeliu. Pastarąją į Estiją, anot Salvinijos, išsivežė keturių asmenų šeima, kuriai įspūdį paliko ir Laimės dienos idėja, ir eksponatai, ir pats karo muziejus.

"Prizų skaičius ribotas, todėl moksleivių klasei iš Marijampolės padovanojome specialius, Karo muziejaus eksponatais apipieštus pamokų tvarkaraščius. Manau, liko patenkinti", – laime trykštanti Salvinija apgailestavo tik dėl vieno: – Didžioji dalis renginių vyksta dieną. Dirbantiems žmonėms neįmanoma ištrūkti. Moksleiviams ar studentams paprasčiau – gali iš pamokų ar paskaitų pabėgti."

Troleibuse – Vilkas

Laimės diena dovanojo ir daugiau staigmenų. Kauniečiai buvo kviečiami apkabinti senuosius ąžuolus šalia Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paminklo.

Išvalyti savo drabužių spintas, o nereikalingus, bet dar gerus drabužius ir avalynę atiduoti tiems, kuriems jos reikia. Atsisėsti ant Laimės suoliuko ar prisidėti prie "Antklodės Europai" kūrimo.

"Iki šiol maniau, kad kovo 20-oji – Žemės diena. Dabar žinosiu, kad ji ir Laimės diena", – Kauno pilies stotelėje prie "Iki" parduotuvės 7-ojo maršruto troleibuso lūkuriavusi kaunietė Regina nė neįtarė, kokia įsimintina kelionė jos laukia.

Netrukus prie pusamžės moters įsitaisė du persirengėliai, privertę kvatotis ne tik pačią Reginą, bet ir šalia stovinčius žmones.

"Aš Vilkas, čia – Briedis. Jis laimingas, kai ragai auga, aš – kai pilvas sotus", – išvydę laimės numeriu žymėtą troleibusą, personažai pašoko iš vietos ir įsirideno vidun.

Pasveikino ir apkabino kiekvieną keleivį, pakalbino susirūpinusį vairuotoją, o prieš išlipdami užtraukė dainą "Su gimimo diena".

Laimės dieną Kaune organizavo „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ atstovai.