Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos atstovai mano, kad su tam tikromis išlygomis ši idėja būtų įmanoma.

Per 20 laivininkų vienijančios Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos "Pajūrio laivai" vadovui Algirdui Valentinui visa tai buvo naujiena.

"Iniciatyva gal ir nėra labai prasta. Tačiau žiūrint, kokius laivelius galėtų vairuoti tik išklausiusieji instruktažą. Jei jiems būtų suteikta teisė vairuoti greitaeigį, pramoginį laivelį, kuris beveik prilygsta pramoniniam laivui, būtų baisu. Viskas priklauso nuo variklio galingumo – jei variklis nesiekia 9 arklio jėgų (AJ), tegul vairuoja, kad ir išklausęs instruktažą. Jo greitis neviršys nė 10 km/val., todėl jei jis kur ir atsitrenks, didelės žalos niekam nepadarys", – mano A.Valentinas.

Tačiau esą jei toks laivavedžio pažymėjimo neturintis veikėjas valdytų 200 AJ greitaeigį katerį, jau būtų labai pavojinga.

A.Valentinas pabrėžė, kad neretu atveju įgyti diplomai ar turimi pažymėjimai nieko nereiškia, nes viskas priklauso nuo asmens, kuris vairuoja laivelį.

"Yra tokių diplomuotų laivavedžių, kurie kartais kelia didesnį pavojų nei tie, kurie neturi teisės vairuoti laivelio. Todėl vienas ribojimų, suteikiant teisę vairuoti laivelius be laivavedžio pažymėjimo, turėtų būti variklio galingumas", – įsitikinęs A.Valentinas.

Šią savaitę Seime ketinama svarstyti Vidaus vandenų transporto kodekso pataisas.

Vieno pataisų iniciatoriaus, Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus teigimu, pakeitimais siekiama supaprastinti mažų laivelių nuomą.

Esą Prancūzijoje galima ir didelius laivus išsinuomoti, išklausius instruktažą.

Vis dėlto Seimo teisininkams pataisa sukėlė abejonių – ar neišklausę atitinkamų mokymų žmonės sugebės saugiai valdyti asmeninius laivus.

Automobiliai teršia Pilies uostelio vandenis, įsitikinę čia savo laivus ir jachtas laikantys klaipėdiečiai.

Jie pastebėjo, kad naftos produktų plėvelė vandenyje atsiranda tik palijus, spėjama, jog teršalai į uostą nubėga kartu su lietaus vandeniu.

"Vandenį tikrai teršia ne laivai, nes teršalų jame atsiranda tik po lietaus. Manyčiau, jog jie čia suteka iš kaimynystėje esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Galima įtarti, jog čia nėra įrengta naftos produktų gaudyklė. Labai keista, kad niekam kol kas ši situacija neužkliuvo", – stebėjosi klaipėdietis (pavardė redakcijai žinoma – A.D.).

Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Romualdas Dužinas tikino, kad aplinkosaugininkai apie šią problemą nieko nežino, esą į juos dar niekas nesikreipė.

"Kai rasime tas naftos dėmes, turėsime rasti teršėją, tai yra konkretų automobilį, kuris turi valstybinį numerį ir savininką. Tai nustatyti galima remiantis stebėjimo kamerų duomenimis. Čia tyrimas ilgas, nuobodus, bet jį reikės atlikti", – dėstė R.Dužinas.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas patikino, jog šioje automobilių stovėjimo aikštelėje naftos produktų gaudyklės tikrai yra įrengtos, tik nežinia, kodėl teršalai patenka į uostą.

"Į atvirą vandens telkinį turėtų bėgti švarus vanduo, jei vis dėlto vanduo yra nuolat teršiamas, reikėtų kreiptis į bendrovę "Klaipėdos vanduo", jie eksploatuoja šiuos įrenginius. Jei kažkas neveikia, reikia ieškoti problemos", – teigė V.Švedas.

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" gamybos direktorius Algirdas Špučys suabejojo, kad naujoje automobilių stovėjimo aikštelėje yra įrengta naftos produktų gaudyklė.

Esą "Klaipėdos vanduo" darbuotojai ten rado kažkokius šulinius, o juose – tepalų, tačiau nėra aišku, ar tai ir yra teršalų rinktuvai.

"Negaliu kategoriškai teigti, kad teršalų gaudyklės ten nėra. Tačiau, bent jau mums to įrenginio niekas neperdavė. Aiškinsimės, kaip čia yra", – pabrėžė A.Špučys.

Pradedamas laivybos sezonas vidaus vandens keliuose. Nuo šeštadienio vandeniu bus galima pervežti keleivius ir krovinius. Tam paruošta 385 kilometrai valstybinės reikšmės vandens kelių. Laivakeliai jau paženklinti: dešiniąją pusę žymi raudoni, kairiąją – žali ženklai. Šiemet daugiau nei visuomet šviečiančių ženklų – jais pažymėtuose ruožuose laivai galės plaukioti visą parą. Kiek vėliau, gegužės viduryje, navigacija prasidės Neryje, Vilniuje, tarp Žaliojo ir Valakampių tiltų.

„Vandens keliai tikrai yra paruošti ir ne paskutinę dieną pasiruošėm, ruošiamės visą žiemą: ruošėm laivus, techniką. O jeigu išplauksim į Nemuną, į vandens kelią, matysim, kad jau yra sustatyti vandens kelio ženklai, kurie vadinami bojomis“, – sakė Vidaus vandens kelių direkcijos Vandens kelių tarnybos viršininkas Aurelijus Rimas.

Prasidėjęs laivybos sezonas Kaune bus intensyvesnis nei anksčiau. Siūloma naujų pramogų ir maršrutų. Vienas jų – kelionės laivu „Kaunas“. Siūlomos net trys kryptys: pasiplaukiojimas po Kauno senamiestį, kelionės į Kačerginę ir Raudondvarį. Kelionė pasirinktu maršrutu vienam žmogui atsieis nuo trijų iki 12-os eurų.     

„Kaip ir iki šiol mūsų laivas „Perlas“ vykdys užsakomąsias keliones pasirinkus laiką, datą, norimą maršrutą, o laivas „Kaunas“ nuo šio sezono pradės laivybą pirmą kartą ir plaukios kasdieniniais reguliariais maršrutais nuo Senamiesčio prieplaukos“, – sako „Nemunas Travel“ direktorė Aida Tijušienė.

Dvigubai daugiau kelionių numatoma maršrutu Kaunas – Birštonas.  

„Rezervacijos pildosi tokiu greičiu, kad mes nustebinti. Turime užklausų iš Vokietijos bei Japonijos firmų, kad tie žmonės, kurie atvažiuoja į Lietuvą, galėtų pamatyt ją ir iš kitų kampų“, – stebisi Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro vadovas Sigitas Sidaravičius.

Kauno marių uostuose įsikūrę laivininkai taip pat sukruto. Jie kelionėms vandeniu siūlo išsinuomoti laivų, rengia kitokių pramogų. Pavyzdžiui, organizuoja pavienes ar kolektyvines žvejybas.
„Šį sezoną tikimės, kad kauniečiai pagaliau sužinos, jog Kaune yra ne vienas uostas ir ne vienas maršrutas, kad pradės aktyviai žiūrėti, nes uostuose siūloma labai daug paslaugų“, – tikisi Kauno pramoginių laivų asociacijos prezidentas Ričardas Liubinskas.

Nemune nuo Jurbarko iki Kauno planuojama palaikyti metro dvidešimties gylį, Nemune nuo Jurbarko iki Atmatos žiočių – pusantro, Kuršių mariose – dviejų metrų gylį.