Atvyksta ir iš Vilniaus
Idėja pripildyti senelių vasarvietę kultūros, B.Landsbergytei kilo prieš trejus metus – norėta renginio, apimančio ir istoriją, ir muziką. Nors ir pradžių ketinta apsiriboti Kačerginės miestelio bendruomene, galiausiai koncertus atrado ir kauniečiai.
"Jeigu atsiranda, o atsiranda bičiulių ir iš Vilniaus, kurie ryžtasi atvažiuoti, mes tuo labai džiaugiamės ir mielai juos priimame, – sako muzikologė. – Į mūsų namuose vykstančius renginius gali atvykti kiekvienas susidomėjęs ir visi jie yra labai laukiami."
Popietėms kaskart pasirenkama tema, kuri atspindėtų tam tikrą asmenybę ar Lietuvai svarbų įvykį – apie juos žiniomis pasidalija pati šeimininkė ar kviestinis svečias.
"Temas diktuoja mūsų istorija. Istorija ir joje gyvenę žmonės – tai man yra svarbu, – sako B.Landsbergytė, akcentuodama ypatingą dėmesį okupacijos periodui. – Noriu pakalbėti, priminti tą laiką ir žmones, kurie tai išgyveno."
Iššūkis atlikėjams
Dėmesio sulaukė Vilniaus krašto grąžinimo 75-osios metinės, literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis, švęsta Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, o pastarąjį kartą popietę "Juozas Zikaras: "Laisvės" kūrėjas nelaisvės namuose" pagarba atiduota garsiajam skulptoriui.
Nedidelė jaukaus renginio auditorija klausėsi B.Landsbergytės ir menotyrininkės Rasos Ruibienės pasakojimų apie Lietuvos okupaciją ypač sunkiai išgyvenusį J.Zikarą, žinias papildė pianistės Aušros Gelusevičienės ir smuikininkės Ilonos Klusaitės atliekama muzika. Be lietuvių autorių kūrinių, skambėjo ir estų kompozitoriaus Arvo Parto "Fratres" apie gyvenimo skausmą: I.Klusaitei jis labai siejasi su tremties, kankinimų, išgyvenimų ir vilties tema.
"Grodama čia jaučiu stiprius vidinius jausmus. Atrodo, kad gročiau savo draugams ir nejaučiu tokio barjero, kaip grodama filharmonijos salėje", – muzikavimo tokioje netradicinėje erdvėje ypatumus atskleidė I.Klusaitė.
Sunkiausia esą mobilizuotis, susikaupti ir įveikti mažiausiai nuspėjamą iššūkį – orą, kuris gali pakenkti ne tik instrumentams, bet ir susirinkusių žmonių skaičiui.
Gyva atmintis
J.Zikarui skirto renginio neaplenkė ir B.Landbergytės tėvas profesorius Vytautas Landsbergis. Senuosiuose savo šeimos namuose apsilankęs politikas neslėpė emocijų: "Stebėdamas šį renginį jaučiuosi nepaprastai gerai, esu labai laimingas. Tai sukelia netikėtumo jausmą, kad šis namas gyvas, kad Kačerginė gyva, kad tiek žmonių susirinko į kultūros renginį, į tokio svarbaus žmogaus – J.Zikaro paminėjimą."
Devintąją dešimtį įpusėjęs V.Landsbergis sakė prisimenąs ne patį J.Zikarą, bet jo sutuoktinę. "Ir, žinoma, Zikaraitę, kuri kai mano tėvas grįžo iš Australijos pas jį atėjo ir sutarė, kaip pastatyti J.Zikarui antkapinį paminklą Petrašiūnuose. Mano tėvas iš granito suprojektavo visą kapą, kuris taptų postamentu paties J.Zikaro skulptūrai. Mano tėvas buvo labai laimingas, kad gali tai padaryti", – pasakojo profesorius V.Landsbergis.
Viena šeima – ir visa tauta
Netrukus į šeimos namus Kačerginėje pianistas, menotyrininkas, valstybės vadovas, profesorius V.Landsbergis atvyks ne tik kaip žiūrovas: liepos 23-iąją vyksiančiame susitikime pasakos apie savo tėvus Vytautą ir Oną Landsbergius.
Jiedu (tuomet dar ne architektas ir dar ne gydytoja) pirmą kartą susitiko 1894 m. Mintaujoje varpininkų suvažiavime, o kitaip – O.Jablonskytės krikštynose. Per kitus 26 metus tų susitikimų – vaikiškų, jaunatviškų – būta daug. Atėjo įsitikinimas, kad, V.Landsbergio-Žemkalnio žodžiais, "bendrumas bus ypač produktyvus, kai dirbsime ir gyvensime kartu".
Sutuokė juodu – akių gydytoją, baigusią Peterburgo medicinos institutą ir Lietuvos kariuomenės savanorį, artilerijos kapitoną – 1921 m. sausio 1 d. Juozas Tumas-Vaižgantas. Beje, išvakarėse būsimi jaunavedžiai nuvyko į Valstybės teatrą pasiklausyti Giuseppe's Verdi operos "Traviata" istorinės premjeros.
"Daugiau nepasakosiu, tik pakviesiu jus pažinti vienos šeimos – Vytauto ir Onos Landsbergių, o per juos ir Lietuvos – gyvenimą", – kvietė B.Landsbergytė.
Šokiai violončelei
Svetingi namai Kačerginėje lauks svečių ir paskutinį vasaros mėnesį: rugpjūčio 4-ąją savo dvasios turtais dalysis violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė.
R.Kalnėnaitės pavardė – nedažna viešnia koncertų, festivalių programų margumyne. "Ar gerai, ar nelabai nuspręsite, kurie atvyksite į koncertą. O man nesuprantama, kodėl mūsų krašto žmonėms nesuteikiama progų pasigrožėti šios muzikės griežimu", – pastebėjo B.Landsbergytė.
"Dainuojantis instrumentas, sodrus platus garsas", – tai, anot dirigentės Margaritos Dvarionaitės, duota Dievo. Tą pripažino jau R.Kalnėnaitės vaikystėje tarptautinio J.Kociano konkurso Čekijoje žiuri, skirdama aštuonmetei violončelininkei absoliučią pirmą vietą. Tų pirmųjų vietų konkursuose nestigo ir vėliau – taip įvertintas talentingos atlikėjos ir jos pedagogų triūsas: M.K.Čiurlionio meno mokykloje R.Kalnėnaitės mokytojas buvo Romanas Armonas, Maskvoje P.Čaikovskio konservatorijoje penkerius metus dirbta su ilgamečiu violončelininko Mstislavo Rostropovičiaus asistentu prof. Stepanu Kaljanovu. Koncertuota įvairiose šalyse, skirtinguose amplua: solo, su orkestru, su kameriniais ansambliais.
Rugpjūčio 4 d. R.Kalnėnaitė drauge su pianiste Daiva Stulgyte atliks žavingą, permainingų nuotaikų, elegancijos ir polėkio pripildytą programą "Šokiai violončelei".
