Pirmadienį vykusiame pirmajame šios bylos nagrinėjimo posėdyje teismas atmetė I. Rimševičiaus advokatų prašymą ją nagrinėti už „uždarų durų“, nes esą joje yra ribotos prieigos informacijos. Tačiau teismas nurodė, kad prireikus advokatai gali tokį prašymą teikti pakartotinai.

Teismas taip pat nutarė, kad sprendimas dėl kaltinamojo advokatų prašymo kreiptis į Europos Sąjungos teismą, kad būtų išaiškinta, ar I. Rimševičiui, kaip Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos nariui turinčiam baudžiamąjį procesinį imunitetą teisminiams procesams, išvis gali būti teikiami su užimamomis pareigomis susiję kaltinimai. Advokatų manymu, tokios bylos kaip ši nagrinėjimui šis imunitetas I. Rimševičiui iš pradžių turi būti panaikintas, ir tai yra ES teismo kompetencija.

Teismas įpareigojo valstybės kaltintojus iki kito posėdžio parengti argumentuotą ir motyvuotą šio advokatų prašymo vertinimą.

Kaltinamasis teismui pareiškė, kad ECB tarybos nario imunitetu naudojasi ne siekdamas išvengti atsakomybės, o gindamasis nuo, jo manymu, nepagrįstų kaltinimų.

I. Rimševičius kaltinamas kyšių davimu ir ėmimu, o antrasis kaltinamasis šioje byloje verslininkas Maris Martinsonas – padėjimu kyšininkauti bei šios nusikalstamos veikos skatinimu. Be to, abu jie kaltinami neteisėtais būdais įgytų 250 tūkst. eurų legalizavimu, veikiant organizuotai.

Į baudžiamąją bylą įtraukta ir M. Martinsono bendrovė „MM Investicijas“, nes pinigai buvo plaunami jos interesais.

2018 metų vasarį I. Rimševičius buvo sulaikytas, iškėlus baudžiamąją bylą remiantis dviejų žlugusio Latvijos komercinio banko „Trasta Komercbanka“ akcininkų pareiškimais. Abu šie asmenys byloje minimi kaip kyšių davėjai, tačiau jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes teisėsaugos institucijoms savo noru pranešė apie kyšininkavimą.

I. Rimševičius buvo nušalintas nuo Latvijos banko prezidento posto bei šalies atstovavimo Europos Centrinio Banko valdančiojoje taryboje Latvijos korupcijos prevencijos biuro sprendimu. Šiemet vasarį jis grįžo į šias pareigas, Europos Teisingumo Teismui (ETT) šį sprendimą pripažinus neteisėtu. ETT konstatavo, jog Latvija nesugebėjo pateikti I. Rimševičiui inkriminuojamų nusikaltinimų – kyšininkavimo ir prekybos poveikiu – pagrįstumo įrodymų.

Kaip jau buvo skelbta, Europos Teisingumo Teismas (ETT) antradienį I. Rimševičiaus nušalinimą nuo Latvijos banko vadovo posto pripažino neteisėtu.

Tokį sprendimą ETT priėmė konstatavęs, jog Latvija nesugebėjo pateikti I. Rimševičiui inkriminuojamų nusikaltinimų – kyšininkavimo ir prekybos poveikiu – pagrįstumo įrodymų.

Po šios ETT nutarties paskelbimo Latvijos generalinis prokuroras Erikas Kalnmeieras pareiškė, jog I. Rimševičius gali nedelsdamas grįžti į darbą, o vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis piktinosi tuo, kad I. Rimševičiaus byla per metus taip ir nepasiekė teismo.

„Mane neramina ne šis ETT sprendimas, o tai, kad ši byla per metus nuo šio skandalo pradžios taip ir nesiekė teismo“, – pabrėžė premjeras.

I. Rimševičius nuo pareigų Latvijos centriniame banke bei ECB Valdančiojoje taryboje Latvijos korupcijos prevencijos biuro sprendimu buvo nušalintas pernai vasarį, o birželį ilgamečiam Latvijos banko vadovui buvo pateikti kaltinimai paėmus 0,5 mln. eurų kyšį.

I. Rimševičius šiuos jam pateiktus kaltinimus kategoriškai neigia.

LKPB keliamų įtarimų I. Rimševičiui neatskleidė ir nenurodė, ar ši byla yra susijusi su Latvijos komercinio banko ABLV likvidavimu.

I. Rimševičiaus advokatas Juris Grynvaldas šią informaciją komentuoti atsisakė.

2018 metų kovą Latvijos Televizija pranešė, kad LKPB pradėjo baudžiamąją procedūrą dėl banko ABLV atstovų pateikto pareiškimo ir šis baudžiamasis tyrimas gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklo (FinCEN) ataskaita, kurioje Latvijos bankas ABLV yra kaltinamas dalyvavimu tarptautinėse pinigų plovimo schemose ir kyšininkavimu.

Banko ABLV vadovybė kategoriškai paneigė kaltinimus kyšininkavimu ir po „FInCEN“ ataskaitos paskelbimo kreipėsi į kelias teisėsaugos institucijas, įskaitant LKPB.

LKPB neatskleidė, dėl kokių įtarimų vyksta baudžiamieji tyrimai.

„LKPB šiuo metu atlieka baudžiamąjį tyrimą dėl faktų, minimų banko ABLV atstovų pareiškime. Vyksta baudžiamasis tyrimas, todėl, nenorėdamas pakenkti tyrimo procesui, LKPB nepateikia išsamesnės informacijos apie konkretų baudžiamąjį tyrimą ir su juo susijusius asmenis“, – sakoma LKPB pareiškime.

I. Rimševičiui ir verslininkui Mariui Martinsonui yra pareikšti kaltinimai kitoje byloje, kurią iš pradžių tyrė LKPB. Praėjusią vasarą I. Rimševičius buvo apkaltintas kyšininkavimu, o M. Martinsonas – tarpininkavimu.

Bylos prokurorė Viorika Jirgena sakė, kad tyrimas buvo pradėtas dėl pareiškimo, kurį pateikė du banko „Trasta Komercbanka“ akcininkai. Prokurorė teigė, kad minėtieji du akcininkai byloje figūravo kaip kyšininkai, bet kaltinimai šiems asmenims panaikinti, nes jie savanoriškai apie neteisėtą veiklą pranešė teisėsaugai.

Pasak V. Jirgenos, 2010 metais vienas iš akcininkų paprašė I. Rimševičiaus padėti išspręsti problemą su Finansų ir kapitalo rinkos komisija (FCMC). Mainais už tai I. Rimševičiui buvo pasiūlyta kelionė į Kamčiatkos pusiasalį.

2012 metais šis ir kitas „Trasta Komercbanka“ akcininkas vėl prašė I. Rimševičiaus padėti išspręsti banko problemas su FCMC. Tačiau šįkart Latvijos banko vadovas už savo paslaugas pareikalavo 500 tūkst. eurų atlygio, kuris turėjo būti išmokėtas dviem dalimis, iš jų viena – prieš FCMC sprendimą, o kita – po jo.

Prokurorės teigimu, po 2010 metų susitarimo I. Rimševičius ne kartą konsultavo banko „Trasta Komercbanka“ akcininkus, kaip paveikti FCMC sprendimus. Šios konsultacijos vyko ir po 2012 metų. Nors Latvijos banko vadovui dažnai pavykdavo įtikinti FCMC priimti kai kuriuos bankui „Trasta Komercbanka“ palankius sprendimus, tačiau komisija priėmė ir šiam komerciniam bankui nepalankių sprendimų. Anot V. Jirgenos, I. Rimševičius padėdavo šiam bankui parengti atsakymus į komisijos klausimus apie banko likvidumą ir klientus užsieniečius.

Kadangi I. Rimševičius nesugebėjo visiškai įvykdyti akcininkų reikalavimų, jie jam sumokėjo tik 250 tūkst. eurų. M. Martinsonas, padėjęs susitarti dėl korupcinio sandorio, gavo 10 proc. šio kyšio grynaisiais.

Pasak V. Jirgenos, kai du „Trasta Komercbanka“ akcininkai apie situaciją pranešė KNAB, buvo pradėtas tyrimas, o I. Rimševičius ir M. Martinsonas vasario mėnesį buvo trumpai sulaikyti. Iki birželio vidurio, kuomet byla buvo perduota prokurorams, vienas iš įtariamųjų nedavė jokių parodymų, bet pastaruoju metu prokurorams pateikė įvairios su byla susijusios medžiagos.

Nuo tada, kai bylą perėmė prokurorai, buvo gauta daugiau naujų kyšininkavimo faktą patvirtinančių įrodymų.

Pasak prokurorės, tyrėjai naudojosi medžiaga, surinkta 2013 metais, kai LKPB klausėsi ir įrašė keletą pokalbių. Tyrimas, per kurį buvo gauta ši medžiaga, yra įslaptintas, todėl prokurorė sakė negalinti atsakyti, kodėl tada nebuvo imtasi tolesnių veiksmų.