-
Latvijos vadovas: finansų korupcijos skandalą reikia ištirti kuo greičiau 5
Šiuos komentarus prezidentas išsakė Korupcijos prevencijos biurui (KNAB) pradėjus tyrimą dėl Latvijos centrinio banko prezidento Ilmaro Rimševičiaus, įtariamo reikalavus ir paėmus didelį – mažiausiai 100 tūkst. eurų – kyšį.
Latvijos politiniai lyderiai ragino Latvijos banko vadovą atsistatydinti, bet I. Rimševičius atsisakė trauktis ir tvirtino jokio nusikaltimo neįvykdęs.
„Teisėsaugos organai privalo tęsti darbą, kad įrodytų arba paneigtų pareigūnui metamus kaltinimus. Šio tyrimo negalima niekaip paveikti, ir jis turi būti baigtas kaip galima greičiau, nes tai yra susiję su valstybės bei jos finansų sistemos reputacija“, – teigė R. Vėjuonis.
Prezidentas mano, kad Latvijos finansų sistema yra stabili ir nėra pagrindo nerimauti dėl bankų stabilumo.
Komentuodamas vakarykštį Gynybos ministerijos pareiškimą apie galimą informacinę ataką prieš Latviją, R. Vėjuonis sakė, kad jo šalis nuolat gyvena savotiško hibridinio karo būsenoje.
„Nuolat vyksta įvairaus pobūdžio informacinės atakos, bandymai dezinformuoti, apjuodinti pareigūnus ir nesantaikos tarp skirtingų tautybių žmonių kurstymas“, – pareiškė valstybės vadovas.
Jis paragino visuomenę likti šaltakraujišką, nes informacijos apie pastaruosius įvykius yra labai daug, ir ji yra prieštaringa, todėl reikia leisti saugumo organams dirbti, kad šie patvirtintų arba paneigtų šią informaciją.
R. Vėjuonis pridūrė, kad valstybės ir jos finansinio sektoriaus reputacija yra itin svarbūs dalykai, todėl I. Rimševičiui vertėtų atsistatydinti iš Latvijos banko prezidento posto.
Tuo metu premjeras M. Kučinskis sakė visiškai pasitikintis KNAB, kurio pareigūnai tvirtina, kad yra pagrindų pradėti tyrimą dėl galimos I. Rimševičiaus korupcijos.
KNAB žada, kad šis atvejis bus ištirtas ir perduotas teismui.
„Pasitikiu Latvijos teisėsaugos agentūromis, – trečiadienio rytą premjeras sakė komerciniam kanalui LNT. – Ant kortos šiuo atveju pastatyta labai daug.“
M. Kučinskis ne kartą prašė atskirti kelis tarpusavyje nesusijusius procesus, šiuo metu vykstančius Latvijoje. Jis tvirtina, kad I. Rimševičiui pateikti įtarimai kyšininkavimu neturi nieko bendra su Latvijoje veikiančiais komerciniais bankais. Tai reiškia, kad tas procesas yra nesusijęs su JAV Iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklo (FinCEN) ataskaita, kurioje Latvijos bankas ABLV kaltinamas kyšininkavimu ir pinigų plovimu.
„Deja, būta bandymų susieti šiuos du atvejus be jokios svarios priežasties“, – sakė M. Kučinskis, turėdamas galvoje banko „Norvik“ pagrindinį savininką Grigorijų Guselnikovą, kuris pastarosiomis dienomis paskelbė skandalingų pareiškimų apie I. Rimševičių ir Latviją.
Šalies ministras pirmininkas pažymėjo, kad kol kas latvių teisėsaugai nepateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų FinCEN paskelbtus kaltinimus dėl kyšininkavimo ar G. Guselnikovo pareiškimus.
M. Kučinskis mano, kad G. Guselnikovas pasinaudojo galimybe apšmeižti Latviją jam bylinėjantis su valstybe dėl 200 mln. eurų. Kita vertus, sakė premjeras, teisinėje valstybėje negali būti tinkamo arba netinkamo laiko ką nors areštuoti ar ištirti bylą.
Kalbėdamas apie I. Rimševičiaus perspektyvas toliau vadovauti Latvijos bankui, M. Kučinskis sakė, kad KNAB laikinai uždraudė jam eiti šias pareigas, ir šio nurodymo privalu laikytis, antraip Korupcijos prevencijos biuras gali imtis griežtesnių priemonių.
Latvijos premjeras sakė nemanantis, kad būtina skubiai išleisti įstatymų pataisų, kurios leistų išversti I. Rimševičių iš Centrinio banko prezidento posto.
M. Kučinskio teigimu, dabartinė krizė, sukrėtusi bankų sektorių, neturėtų sukelti krizės jo vadovaujamoje vyriausybėje, tačiau jis sakė suprantąs, kad susidariusia situacija gali pasinaudoti opozicija.
KNAB tvirtino, kad vasario 15-ąją pradėtas baudžiamasis tyrimas nėra susijęs su jokiomis šiuo metu Latvijoje veikiančiomis kredito institucijomis, įskaitant finansų priežiūros tarnybų taikiklyje atsidūrusius bankus ABLV ir „Norvik“.
„Norvik banka“ daugumos akcininkas ir valdybos pirmininkas G. Guselnikovas teigė, kad I. Rimševičiui artimi asmenys prašė jo per banką išplauti pinigų iš Rusijos. Jis teigė, kad I. Rimševičius reguliariai reikalavo kyšių per savo tarpininką nuo 2015 metų ir grasino bankui įvesti griežtesnius reikalavimus, jeigu šis nemokės. Anot G. Guselnikovo, jam buvo pasakyta, kad Latvijoje yra tokios „žaidimo taisyklės“.
Pasaulio banko arbitražui pateiktame banko „Norvik banka“ skunde teigiama, kad „aukštas Latvijos pareigūnas“, kuris konkrečiai neįvardijamas, ne kartą reikalavo kyšių ir ėmėsi prieš banką atsakomųjų priemonių, kai jo savininkai atsisakė mokėti.
„Tas aukšto rango pareigūnas, minimas mūsų arbitražui prašyme, yra I. Rimševičius“, – interviu JAV naujienų agentūrai AP sakė „Norvik“ banko vadovas Oliveris Bramwellas (Oliveris Bramvelas).
-
I. Rimševičius kyšių reikalavo daugelį metų
„Norvik Banka“ pateiktame tarptautiniame skunde teigiama, kad „aukštas Latvijos pareigūnas“ ne kartą reikalavo kyšių ir ėmėsi prieš banką atsakomųjų priemonių, kai jo savininkai atsisakė mokėti. Toks skundas pateiktas Pasaulio banko arbitražui, tačiau jame pareigūnas nėra įvardintas.
„Tas aukšto rango pareigūnas, minimas mūsų arbitražui prašyme, yra I. Rimševičius“, – amerikiečių agentūrai sakė O. Bramwellas.
„Norvik Banka“ daugumos akcininkas ir valdybos pirmininkas Grigorijus Guselnikovas teigė, kad I. Rimševičiui artimi asmenys prašė jo per banką plauti pinigų iš Rusijos. Jis teigė, kad I. Rimševičius reguliariai reikalavo kyšių per savo tarpininką nuo 2015 metų ir grasino bankui įvesti griežtesnius reikalavimus, jeigu šis nemokės. Anot G. Guselnikovo, jam buvo pasakyta, kad Latvijoje yra tokios „žaidimo taisyklės“.
I. Rimševičius esą G. Guselnikovui sakė, kad jis galėtų jam padėti, nes Latvijos finansų rinkos priežiūros institucija esą jam asmeniškai yra lojali. G. Guselnikovui tiesiog reikėjo „bendradarbiauti“ su I. Rimševičiaus tarpininku Renaru Kokinu.
„R. Kokinas pasisodino G. Guselnikovą prie stalo. Jis išsitraukė rašiklį ir ant popieriaus lapelio užrašė: „100 tūkst. per mėnesį“. R. Kokinas nevartojo žodžio „mokėjimas“. Jis bankininkui paaiškino, kad visi Latvijos bankai taip „bendradarbiauja“, – skelbia „The Associated Press“.
G. Guselnikovas atsisakė mokėti, nes baiminosi, kad kartą sumokėjęs bus šantažuojamas mokėti daugiau. Tačiau kaskart jam atsisakius mokėti, jo bankui buvo pritaikomos vis naujos reguliacinės priemonės. Banko skunde nurodoma, kad tarp tokių priemonių buvo ir staiga padidintas kapitalo reikalavimas ar reikalavimas nurašyti aktyvų vertę.
„The Associated Press“ skelbia, kad G. Guselnikovas sakė dar kelis kartus susitikęs su R. Kokinu ir I. Rimševičiumi, siekdamas paaiškinti savo poziciją, tačiau kaskart centrinio banko vadovas būdavo vis nekantresnis ir jam būdavo pasakyta, kad jeigu jis nebendradarbiaus, jo bankas susidurs su naujomis reguliacinėmis problemomis. I. Rimševičius, kaip teigiama, itin rūpinosi, kad jo niekas per tokius susitikimus nepamatytų.
G. Guselnikovo teigimu, R. Kokinas ne tik reikalavo kyšių, bet jis taip pat norėjo, kad „ Norvik Banka“ plautų pinigus. Vieno susitikimo metu R. Kokinas davė suprasti, kad „ Norvik Banka“ leistų iš Rusijos pervesti 100 mln. JAV dolerių ir sau pasiliktų 1 mln. JAV dolerių kaip mokestį už paslaugą. Jam buvo pasakyta, kad pervedimu rūpinsis rusas vardu Germanas Milušas.
G. Milušas yra tarptautiniu mastu ieškomas nusikaltėlis, kuris 2007 metais buvo Latvijoje nuteistas už politikų papirkimą. Iš šalies jis pabėgo. Po dešimties metų jis buvo sulaikytas pagal Interpolo arešto orderį Kipre, kai atvyko iš Maskvos. Tačiau vėliau jis pabėgo, praėjusių metų rugsėjį nepasirodęs teisme. Jis iki šiol slapstosi.
„The Associated Press“ gavo Rusijos pasienio tarnybos duomenis, rodančius, kad R. Kokinas atskrido iš Maskvos į Kiprą prieš pat G. Milušui pabėgant. Duomenys, kurių negalima nepriklausomai patvirtinti, taip pat rodo, kad R. Kokinas nuo 2010 metų maždaug kartą per mėnesį vykdavo į Rusiją, kartais vos kelioms valandoms.
Duomenys taip pat rodo, kad I. Rimševičius pastaraisiais metais reguliariai lankėsi Rusijoje. Nuo 2010 metų jis Rusijoje lankėsi mažiausiai aštuonis kartus, daugiausiai prieš Latvijai prisijungiant prie euro zonos bei prieš Vakarams įvedant sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos.
Vėlesni duomenys rodo, kad I. Rimševičius vyko į Rusiją per Baltarusiją.
Šeštadienio vakarą sulaikytas Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius pirmadienio vakarą buvo paleistas į laisvę.
Jis savo kaltės nepripažįsta ir situaciją pakomentuoti ketina antradienį per spaudos konferenciją. Už I. Rimševičiaus paleidimą buvo nustatytas 100 tūkst. eurų užstatas. Šia sumą į valstybės iždą sumokėjo vienas šio pareigūno „geras draugas“, sakė I. Rimševičiaus advokatas Saulvedis Varpinis.
I. Rimševičius įtariamas didelio masto kyšininkavimu, pirmadienį pranešė kovos su korupcija pareigūnai. Byla yra susijusi mažiausiai 100 tūkst. eurų kyšiu.
Penktadienį Latvijos centrinio banko vadovo namuose ir biure buvo atliktos kratos. Taip pat pareigūnai sulaikė verslininką Marį Martinsoną, o šeštadienio vakarą KNAB pareigūnai sulaikė I. Rimševičių.
I. Rimševičius savo sulaikymą vadina neteisėtu.
Premjeras Maris Kučinskis pirmadienį po nepaprastojo vyriausybės pasitarimo nurodė, kad nustatant kardomąsias priemones I. Rimševičiui bus mažų mažiausiai uždrausta eiti pareigas.
Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis agentūrai BNS pareiškė, kad šalies centrinio banko vadovas turi atsistatydinti, kad sumažintų neigiamas pasekmes ne tik šalies finansų sektoriui, bet ir visos valstybės reputacijai.