„Latvijos uostai, geležinkeliai ir daugelis kitų transporto įmonių visada puikiai bendradarbiavo su Baltarusijos partneriais, valdydami įvairius krovinių srautus tiek iš Baltarusijos, tiek į Baltarusiją. Mineralinės trąšos yra svarbi krovinių grupė, kuri buvo perkraunama Latvijoje, ir mes išliekame suinteresuoti jas aptarnauti. Dėl „Belaruskalij“, kaip žinome, tarptautiniu lygiu sankcijos pritaikytos „Belaruskalij“ kaip įmonei ir kalio trąšų gabenimui iš Baltarusijos. Latvija gerbia šias sankcijas ir jų laikosi“, – Eltai komentavo Latvijos susisiekimo ministerijos komunikacijos skyriaus vadovė Baiba Gulbe.

Latvijos susisiekimo ministerijos pozicijai antrino ir „Latvijos geležinkeliai“. Jie pabrėžia, kad Latvijoje nėra vežami kroviniai iš įmonių, kurios yra įtrauktos į sankcijų sąrašą, o „Latvijos geležinkeliai“ griežtai laikosi Latvijos susisiekimo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir kitų kompetentingų institucijų nurodymų, susijusių su ES reglamentu ir JAV valdžios institucijų Baltarusijos įmonėms taikomomis ribojančiomis priemonėmis.

„Nei „Latvijas dzelzceļš“ („Latvijos geležinkeliai“ – ELTA), nei jos antrinės įmonės neveža krovinių, susijusių su įmonėmis, įtrauktomis į sankcijų sąrašą. 2021 m. gruodžio 8 d., įsigaliojus JAV OFAC sankcijoms, LDZ CARGO (Valstybinės akcinės bendrovės „Latvijas dzelzceļš“ pavaldi įmonė) su bendrove „Belaruskalij“ susijusių krovinių neveža. „Latvijas dzelzceļš“ ir jos priklausomos įmonės veikia pagal visus privalomus Latvijos ir ES norminius aktus ir kt. norminius dokumentus“, – Eltai teigė akcinės bendrovės „Latvijos geležinkeliai“ spaudos sekretorė Agnese Līcīte.

ELTA primena, kad atsižvelgiant į „Latvijos geležinkelių“ gruodžio 14 d. kreipimąsi, gruodžio 15 d. Geležinkelių transporto direkcijos faksograma įvedė konvencinį draudimą priimti gabenimui bet kokius bendrovių UAB „BELSHINA“, UAB „Grodno Azot“ UAB „Lakokraska“, UAB „Naftan“, UAB „Polock-Steklovolokno“ ir UAB „Belaruskalij“ krovinius iš visų Baltarusijos geležinkelio stočių į visas Latvijos geležinkelio stotis, visiems krovinių gavėjams ir siunčiamus tranzitu per Latvijos Respublikos teritoriją. Draudimas galiojo nuo gruodžio 20 d. iki sausio 15 d.

Lietuvoje antradienį nutrūko „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) sutartis su Baltarusijos valstybine įmone „Belaruskalij“ dėl trąšų tranzito per Lietuvą, todėl pastarosios įmonės produkcijos gabenimas per Lietuvą sustojo. Sutartis nutraukiama remiantis sausio viduryje priimtu Vyriausybės sprendimu, kad įmonių pasirašyta sutartis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir nuo vasario 1 d. tranzitas turi būti sustabdytas.

„Lietuvos geležinkelių“ ir Lenkijos PKP Polskie Linie Kolejowie S.A. (PKP PLK), kuri yra Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja, delegacijos dalyvavo bendroje pasienio geležinkelio ruožo Baltstogė-Kaunas apžiūroje ir per dvi dienas aptarė projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo eigą Lenkijoje ir Lietuvoje.

Lenkijos PKP PLK delegacijai vadovavo Ireneuszas Merchelas, PKP Polskie Linie Kolejowe S.A. valdybos pirmininkas, o „Lietuvos geležinkelių“ delegacijai Karolis Sankovski, generalinio direktoriaus pavaduotojas – Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorius.

Abiejų šalių delegacijose, kuriose dirbo po 10 kiekvienos šalies atstovų, susitiko aukščiausi „Lietuvos geležinkelių“ ir PKP PLK struktūrinių padalinių vadovai, tiesiogiai atsakingi už infrastruktūros priežiūros, strategijos, investicijų valdymo, eksploatacijos, techninės integracijos, standartų nustatymo, keleivių vežimo, eismo valdymo bei „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo veiklas.

Geležinkelio ruožo apžiūros metu buvo vertinama „Rail Baltica“ Lenkijos ruožo Balstogė-Elkas-Trakiškiai (Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena) būklė, aptartos linijos būklės gerinimo galimybės atskirose atkarpose, aplankyta ir aptarta Mockavos stoties infrastruktūra ir jos galimybės pasiūlyti paslaugas verslui, įvertintos Šeštokų stoties perkrovimo tarp skirtingo pločio vėžių galimybės, tartasi dėl ruožo pervažų modernizavimo galimybių, Kaune apžiūrėta pastatytos europinės 1435 mm vėžės numatoma jungtis su Kaunas-Palemonas projektu.

„Siekiant sėkmingai įgyvendinti „Rail Baltica“ projekto idėją efektyviai sujungti Baltijos šalis su Vakarų Europa, Lenkija vaidina ypač svarbų vaidmenį, nuo kurios veiksmų didele dalimi priklauso šios linijos greitis ir kokybė. Džiaugiamės, kad lenkai labai atsakingai ir supratingai žiūri į šio didžiausio Baltijos šalių projekto strateginę svarbą ir imasi aktyvių bei ryžtingų žingsnių planuodami greitinti geležinkelio liniją Lenkijos teritorijoje“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ Generalinio direktoriaus pavaduotojas – Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vadovas K. Sankovski.

„Rail Baltica“ yra svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai – Suomija.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 milijardo eurų. Projekto socialinė ekonominė nauda viršys 16 mlrd. Eurų. Investicijų Lietuvoje suma apie 2,474 milijardo eurų, iš kurių 85 proc. tikimasi finansuos ES.

Baigti tiesti europinę geležinkelio vėžę planuojama 2025 metais, o naująją vėžę pradėti eksploatuoti 2026-aisiais. Šiuo metu europinė vėžė jau yra nutiesta nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno. Ja gali važiuoti tiek krovininiai, tiek keleiviniai traukiniai.

„Lietuvos geležinkeliai“ pirmadienį pranešė sulaukę Latvijos geležinkelių reikalavimo padengti 57 mln. eurų nuostolius.

„Latvijas dzelzcelš“ teigimu, audito bendrovė „Ernst & Young“ paskaičiavo, jog Latvijos geležinkelių nuostoliai, patirti 2009–2017 metais, siekė 56,92 mln. eurų, o antrinės įmonės „LDz Cargo“ – 25,4 mln. eurų.

Įmonė tikina, jog „Lietuvos geležinkeliams“ nesutinkant sumokėti, Latvijos bendrovės svarstys imtis teisinių priemonių.

„Latvijas dzelzcelš“ pirmadienį pateikė pretenziją „Lietuvos geležinkeliams“ – įmonė prašo sumokėti beveik 57 mln. eurų kompensaciją už negautą pelną, kai Rengės ruožas nebuvo naudojamas, taip pat informacijos, kada bus atkurtas eismas geležinkeliu iš Mažeikių į Rengę.

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį teigė nesuprantantis tokio Latvijos žingsnio, o pretenziją vadino neturinčią teisinio pagrindo.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis tokį Latvijos žingsnį pirmadienį įvertino kaip politinį žaidimą prieš spalio rinkimus. Jis apgailestavo, kad Ryga nesulaukė bylos su Europos Komisija pabaigos, juo labiau, kad Lietuvos bendrovė jau pradėjo atstatyti Rengės ruožą.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pirmadienį sakė, kad bendrovė yra suderinusi eismo Rengės ruožu atkūrimo planą ir jo laikosi, o jį planuojama atstatyti iki kitų metų pabaigos.

Rengės ruožas išardytas 2008 metais. Pernai Europos Komisijos „Lietuvos geležinkeliams“ skirtą 27,87 mln. eurų baudą įmonė sumokėjo sausio pradžioje, o pernai gruodį Europos Sąjungos (ES) Bendrajam Teismui Liuksemburge pateikė skundą prieš EK.

Ministras: Latvijos pretenzijos – lyg dūris į nugarą

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad jam buvo netikėtas Latvijos geležinkelių ir jų antrinės įmonės reikalavimas „Lietuvos geležinkeliams“ sumokėti daugiau kaip 82 mln. eurų už prieš dešimtmetį išardytą Rengės ruožą.

„Tai parodo labai agresyvų stilių, net, sakyčiau, tai galima pavadinti dūriu į nugarą. Dažniausiai prieš kalbant apie sumas yra vedamos derybos, diskusijos, pristatomos pozicijos, išgirstama kita pusė. Čia man nepanašu į labai nuoseklų darbą, man tai labiau panašu į politinę desperaciją“, – BNS antradienį teigė R. Masiulis.

R. Masiulis teigia ne kartą patvirtinęs Latvijos transporto ministrui, kad ruožas bus atstatytas.

„Iš visų bendravimų indikacijų dėl pretenzijos nebuvo, dėl to ir vertinu tai kaip nedraugišką gestą. Kito mėnesio pradžioje Latvijoje vyks rinkimai ir manau, kad dabar reikia palaukti rinkimų, ir kalbėti su tais, kurie tuos klausimus galės spręsti“, – kalbėjo R. Masiulis.

Apie tai BNS sužinojo iš Balstogės prokuratūros.

V. Lūsiui yra pateikti keturi kaltinimai. Prokurorai įtaria, kad jis priklausė organizuotai nusikalstamai grupei, vykdžiusiai mokestinius nusikaltimus, susijusius su prekybos degalais apmokestinimo mažinimu.

V. Lūsis taip pat kaltinama neteisingos informacijos mokesčių tarnyboms pateikimu, klaidingu buhalterijos vedimu ir pinigų plovimu. Nusikaltimai, kaip įtariama, buvo įvykdyti 2014 metais. Tarp įtariamųjų yra ir kitų asmenų, įskaitant užsienio šalių piliečius, nurodo prokurorai.

Už šiuos nusikaltimus Lenkijoje gresia kalėjimas iki 15 metų.

Tuo metu, kai buvo įvykdyti nusikaltimai, V. Lūsis priklausė bendrovės „TF Europa“ valdybai. Ši bendrovė užsiima didmeninė degalų ir panašių produktų prekyba. Praėjusių metų balandį buvo pradėtas šios bendrovės likvidavimo procesas.

Kaip žinoma, V. Lūsis Lenkijos prašymu sausio viduryje Lietuvoje buvo sulaikytas ir vėliau atsistatydino iš pareigų, kad apsaugotų įmonės reputaciją. Jis teigė bendradarbiaujantis su Lietuvos teisėsauga ir tikino, kad šis įvykis nesusijęs su darbu „Latvijos geležinkeliuose“.

„Šiuo metu bendradarbiauju su Lietuvos pareigūnais. Esame sutarę su advokatu, kad nekomentuosiu procesų detalių. Bet dar kartą patvirtinu, kad ši situacija nesusijusi su mano darbu „Latvijos geležinkeliuose“. Tai susiję su darbu įmonėje, kuri nedirbo jau kelerius metus“, – agentūrai LETA tuomet teigė V. Lūsis.

Bendrovei „LDz Logistika“ V. Lūsis vadovavo nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos.

„Lietuvoje praeitą savaitę buvo sulaikytas Latvijos pilietis pagal Lenkijos išduotą Europos arešto orderį, šiuo metu jam pritaikytos kardomosios priemonės, užtikrinančios jo buvimą Lietuvoje“, – BNS trečiadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Jos teigimu, pradėtas Europos arešto orderio vykdymas.

Įtarimų pobūdžio nei Lietuvos teisėsauga, nei pats latvis nekomentuoja.

V. Lūsis įmonei vadovavo nuo 2016 metų rugsėjo.

Jis trečiadienį sakė bendradarbiaujantis su Lietuvos teisėsauga ir tikino, kad šis įvykis nesusijęs su darbu „Latvijos geležinkeliuose“.

„Šiuo metu bendradarbiauju su Lietuvos pareigūnais. Esame sutarę su advokatu, kad nekomentuosiu procesų detalių. Bet dar kartą patvirtinu, kad ši situacija nesusijusi su mano darbu „Latvijos geležinkeliuose“. Tai susiję su darbu įmonėje, kuri nedirbo jau kelerius metus“, – agentūrai LETA teigė V. Lūsis.

Jis sakė pasitraukęs iš pareigų vardan „LDZ Logistics“ reputacijos.

Jis BNS patvirtino, kad Latvijos geležinkeliai vertina situaciją ir skaičiuoja nuostolius, patirtus dėl ruožo išardymo. Vis dėlto jis pabrėžė, kad kol negautas Europos Komisijos nutarimas, bendrovė dar nenusprendė, kaip elgsis toliau.

"Lietuvos geležinkelių" vadovas Mantas Bartuška šią savaitę sakė, kad Latvijos geležinkelių mėginimai reikalauti kompensacijos būtų beprasmiai, jei tam nebūtų pagrindo.

"Lietuvos geležinkeliai" žada skųsti EK skirtą beveik 28 mln. eurų baudą už išardytą geležinkelį, kurį įmonė žada atstatyti.

EK spalio pradžioje "Lietuvos geležinkeliams" skyrė baudą už tai, kad jie 2008 metais išardė 19 km ruožą į Latviją.

Po šio sprendimo "Orlen Lietuva", Latvijos geležinkeliai ar kitos nukentėjusios šalys galėtų teikti ieškinius dėl žalos atlyginimo. M. Bartuška pažymėjo, kad įmonė šiuo metu derasi su "Orlen", todėl bylinėjimosi su juo tikimasi išvengti.

Rygos uosto valdybos atstovė Lienė Ozuola BNS sakė, jog Rygos uostas taip pat svarsto galimybes reikalauti, kad Lietuva atlygintų nuostolius už konkurencijos apribojimą, išardžius šią geležinkelių atkarpą.

Apie svarstomas galimybes dėl to bylinėtis su Lietuva valstybės valdomi "Latvijos geležinkeliai" pranešė praėjusią savaitę.

Europos Komisija prieš savaitę "Lietuvos geležinkeliams" skyrė beveik 28 mln. eurų baudą už tai, kad neteisėtai buvo apribota konkurencija, 2008 metais išardžius bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje. Lietuvos įrodymai, kad tai buvo padaryta dėl saugumo, pripažinti nepakankamai argumentuotais.

Be to, Lietuva įpareigota ištaisyti pažeidimą, tačiau kol kas nepriėmė sprendimo, ar atstatys bėgius, ir svarsto galimybę šį Europos Komisijos sprendimą apskųsti Liuksemburge veikiančiame Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Lietuvos ir Latvijos geležinkeliai patvirtino savo ketinimus gerinti susisiekimą geležinkeliais tarp abiejų šalių ir sutarė sukurti bendrą darbo grupę, kuri spręs su tuo susijusius klausimus. Darbo grupė turės iki 2014 metų rugsėjo 1 d. išanalizuoti organizacinius, juridinius ir ekonominius tarpvalstybinio keleivių susisiekimo maršrutu Šiauliai-Ryga-Šiauliai aspektus, pateikti siūlymus bei sprendimus.

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus Raimondo Burkovskio, dar praėjusių metų gruodį Rygoje vykusiame susitikime su Latvijos geležinkelių įmonės „Latvijas dzelzcels“ delegacija Lietuvos geležinkelių bendrovė Latvijos pusei pateikė pasiūlymą organizuoti keleivių vežimą tarp Šiaulių ir Rygos.

„Atsižvelgę į transporto rinkos liberalizavimą, keleivius tarp Šiaulių ir Rygos pasiūlėme vežti naudojantis abiejų šalių geležinkelių bendrovių paslaugomis ir riedmenimis, - sakė R. Burkovskis. – Tokiu būdu vieną reisą iš Šiaulių iki pat Rygos ir atgal vyktų AB „Lietuvos geležinkeliai“ traukinys, kitą – iš Rygos iki pat Šiaulių ir atgal – Latvijos geležinkelių traukinys“.

Iš abiejų šalių atstovų sudaryta darbo grupė parengs traukinio kursavimo grafiką, paskaičiuos kelionės bilieto kainą bei įvertins kitus traukinio kursavimui svarbius aspektus. Tikimasi, kad esant konstruktyviam abiejų geležinkelių bendrovių požiūriui šis maršrutas turėtų būti konkurencingas automobilių transportui.