Menininkų gausa
Pasak parodos kuratorės Irmantės Šarakauskienės, eksponuojami kūriniai atspindi pagrindines praėjusiame šimtmetyje Latvijos ir Estijos dailėje vyravusias menines tendencijas. Kaip ir atgimusią Lietuvą, kaimynes tarpukariu pasiekė Vakarų Europos moderniojo meno kryptys – ekspresionizmas, kubizmas, art deco.
"Ketvirtajame dešimtmetyje pastebimas grįžimas prie realistiškesnės dailės, tai greičiausiai nulėmė tiek Europoje, tiek Baltijos šalyse įsigalintys autoritariniai režimai. – sakė ji. – Vėliau, prasidėjus okupacijai, Baltijos šalių menininkus prispaudė griežta cenzūra ir teko taikytis prie valdžios ideologinių reikalavimų.“
Visi kolekcijos darbai netilpo į parodą, o kai kurie neatlaikė ir laiko tėkmės, tačiau lankytojų akis pasiekė didžioji dalis muziejuje saugomų estų ir latvių menininkų kūrinių. Kai kurie jų įsigyti po tarpukariu ir sovietiniais laikais muziejuje vykusių parodų, kiti atkeliavo iš privačių asmenų kolekcijų – Latvijos ir Estijos dailininkų darbų muziejui padovanojo buvęs muziejaus direktorius ir aistringas grafikos kolekcininkas Paulius Galaunė, Latvijoje dirbęs diplomatas P.Varanauskas, kolekcininkas ir meno mecenatas Mykolas Žilinskas.
Parodoje naujame kontekste pristatomi nuolatinėje ekspozicijoje matyti tarpukario moderniosios dailės klasikų latvių Vilhelmo Purvičio, Ludolfo Liberto, Voldemaro Tonės, Antono Starkopfo ir kitų tapytojų darbai, taip pat vos keliose parodose eksponuoti vieno žymiausių estų grafiko Eduardo Wiiralto ir sovietiniu laikotarpiu pripažintų menininkų – esto Jurijaus Arrako, latvių Ilmaro Blumbergo, Guntaro Sietinio ir kitų žymių latvių bei estų kūriniai.
Saremos salos milžinas
Nemažą parodos dalį sudaro ir tarpukariu Lietuvos sportininkų gauti sporto prizai bei garbės dovanos. Anot parodos rengėjų, 1925–1939 m. pereinamieji prizai ir vienkartinės vardinės dovanos buvo steigiami siekiant paskatinti besikuriantį sportinį judėjimą Lietuvoje, pagerbti sportininkus ir išaukštinti jų pasiektas pergales.
To meto politinė situacija Europoje nulėmė, kad sporto srityje Lietuva daugiausia bendravo su Latvijos ir Estijos šalimis. Tarpukariu Baltijos valstybėse gyvavusios tradicijos prieš rungtynes pasikeisti garbės dovanomis, deja, neišliko, tačiau turimi eksponatai gali nemažai papasakoti apie to laikotarpio visuomenę.
Šios dovanos liudija skirtingą šalių požiūrį į amatus ir nacionalinių menų tradicijas. Pavyzdžiui, Latvijai ir Estijai tapus nepriklausomoms, šalyse suklestėjo taikomosios dailės sritis. Lietuvoje taikomąją dailę užgoždavo grynieji menai – tapyba, grafika, skulptūra.
Vienas ryškiausių parodoje pristatomų menininkų – Estijoje itin populiarus skulptorius, tapytojas ir grafikas Jurijus Arrakas. Vyresnioji kauniečių karta sovietmečiu išgarsėjusį J.Arraką puikiai prisimena dėl Kaune vykusių jo parodų gausos, tačiau jaunesniems meno gerbėjams ekspresyvūs šio grafiko darbai nėra taip gerai pažįstami.
"Nors ir kūręs sovietiniais laikais, menininkas sugebėdavo apeiti cenzūrą ir kurti drąsius darbus. Jau 1972 m. sukurtame kūrinyje jam pavyko pavaizduoti nepriklausomos Estijos vėliavą ir nepastebėtam praslysti pro cenzorių žvilgsnį, – atskleidė I.Šarakauskienė. – Kituose grafiko kūriniuose taip pat galime aptikti ryškesnių bandymų pavaizduoti gyvenimą sovietiniame aptvare.“
J.Arrakas Estijoje žinomas ir kaip filmų kūrėjas, viename savo filmų atgaivinęs estų mitologinį herojų Suur Tõll – Baltijos jūroje, Saremos saloje gyvenantį milžiną. Šį personažą dažnai galima sutikti ir menininko dailės bei grafikos kūriniuose.
Džiugu, kad šiandien Lietuvos ir Estijos menininkai keičiasi teatro scenomis, pristato vieni kitų parodas, tikiu, kad tokių meninių bendrysčių ateityje bus dar daugiau.
Latų tėvas
Įspūdį kelia ir vieno žinomiausių latvių portretistų Janio Roberto Tilbergo kūriniai. Latvijoje menininkas pripažįstamas vienu didingiausių pastarojo šimtmečio tautos dailininkų. Pagal J.R.Tilbergo kurtą projektą 1924–1926 m. netgi buvo nukaldintos Latvijos latų monetos, o parodoje eksponuojamas "Dainiaus Janio Rainio portretas“ (1927) tapo latvių dailės klasika.
Glaudus Baltijos šalių bendradarbiavimas lėmė tai, kad parodoje pristatomi menininkai, be čia eksponuotų kūrinių, turi ir didesnių sąsajų su Kaunu. Pavyzdžiui, garsus tarpukario latvių tapytojas, grafikas ir dekoratorius L.Libertas 1927 m. kūrė dekoracijas ir kostiumus Valstybės teatre Kaune pastatytai operai "Aida“. L.Liberto tapybos darbuose dominuoja Latvijos kraštovaizdis, o populiarumą jam pelnė Paryžiaus ir Venecijos aikščių bei pilių vaizdavimas.
Anot I.Šarakauskienės, parodoje eksponuojami tapybos, grafikos ir taikomosios dailės kūriniai bei skulptūros atskleidžia jaunų valstybių siekį įamžinti krašto savitumą meno kūriniuose, tam tikrus atskirų valstybių meno skirtumus. Įvairiais laikotarpiais muziejaus įsigyti meno kūriniai pasakoja bendrą trijų Baltijos šalių istoriją. Tarpukariu įgyti darbai liudija jaunų valstybių susikūrimą, o sovietmečiu kaip privalomosios siuntos, iš Maskvos gauti meno kūriniai primena liūdnąją Baltijos valstybių istorijos dalį – sovietinę okupaciją, kai naujoji valdžia stengėsi kontroliuoti ne tik naujųjų narių politinį mikroklimatą, bet ir kultūrinę situaciją bei meninį skonį.
Parodos atidaryme apsilankiusi pirmoji Estijos ambasados sekretorė ekonomikos ir kultūros klausimais Laura Pakaste prisipažino, kad idėja taip paminėti Baltijos valstybių šimtmetį jai buvo staigmena.
"Kartu švenčiamas valstybių šimtmetis yra puiki proga iš naujo atrasti Baltijos seseris ir pradėti dar glaudžiau bendradarbiauti kultūros srityje. Džiugu, kad šiandien Lietuvos ir Estijos menininkai keičiasi teatro scenomis, pristato vieni kitų parodas, tikiu, kad tokių meninių bendrysčių ateityje bus dar daugiau. Pasistengsiu, kad visi estai sužinotų apie Kaune atsidariusią išskirtinę parodą ir joje apsilankytų“, – ji neslėpė jaudulio.
Kas? Paroda "Baltijos kaimynėms – 100. XX a. Latvijos ir Estijos dailė iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių“.
Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje.
Kada? veikia iki rugsėjo 2 d.
