L. Codruta Kovesi šalyje laikoma kovos su korupcija simboliu, tačiau yra patekusi Rumunijos vyriausybės nemalonėn. Apie kaltinimus jai buvo pranešta ketvirtadienį per šešias valandas trukusį ikiteisminio tyrimo teisėjų posėdį.
Šie kaltinimai gali smarkiai apkartinti Europos lyderių ir Rumunijos, vienos iš labiausiai korumpuotų ES valstybių, santykius.
Po posėdžio L. Codruta Kovesi žurnalistams sakė, kad prokurorai uždraudė jai viešai aptarinėti bylos detales.
Tačiau apie jai pareikštus kaltinimus teisininkė sakė: „Tai priemonė, kuria siekiama mane nutildyti, įbauginti visus mus, dirbančius teismų sistemoje ir atliekančius savo darbą“.
„Galbūt kai kam taip apmaudu dėl to, kad galiu būti paskirta į tas pareigas (ES vyriausiojo prokuroro), jog man netgi nebeleidžiama kalbėti su žiniasklaida“, – pridūrė ji.
L. Codruta Kovesi dėmesio centre atsidūrė stojusi prie Rumunijos nacionalinio kovos su korupcija departamento (DNA) vairo. Šiai institucijai ji vadovavo nuo 2013 metų iki 2018-ųjų, kai vyriausybės nurodymu buvo kontroversiškai pašalinta iš šių pareigų.
L. Codruta Kovesi buvo apklausta dviejose skirtingose bylose. Vienoje jų ji kaltinama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, kyšininkavimu ir melagingų parodymų davimu. Moteris šiuos kaltinimus kategoriškai atmeta.
Prokuratūra kol kas nepranešė, kurioje byloje L. Codrutai Kovesi pareikšti kaltinimai. Laukiama, kad penktadienį ji išplatins pranešimą.
Vienas šaltinis AFP sakė, kad kol vyksta tyrimas, L. Codruta Kovesi negalės dirbti pagal savo profesiją ir turės reguliariai registruotis Bukarešto policijoje.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad jai taip pat bus neleidžiama išvykti iš šalies.
Manoma, kad L. Codruta Kovesi apskųs jai skirtas kardomąsias priemones, apsunkinsiančias jos galimybes kandidatuoti į steigiamą Europos prokuratūros vadovo postą. Ši institucija tirs tarpvalstybinio sukčiavimo atvejus ir kitas Bendrijos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas ir vykdys baudžiamąjį persekiojimą dėl jų.
Nesutarimai su Briuseliu
Buvusi Rumunijos kovos su korupcija vadovė pastaruosius dvejus metus yra įsivėlusi į nesibaigiančius ginčus su šalies kairiojo sparno vyriausybe.
Šie ginčai aptemdė pirmąjį istorijoje Rumunijos pirmininkavimą Bendrijai, o Bukareštas leido aiškiai suprasti nepritariąs, kad L. Codruta Kovesi būtų paskirta į naujas pareigas Briuselyje.
Per laikotarpį, kai L. Codruta Kovesi stovėjo prie DNA vairo, už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas buvo nuteisti šimtai išrinktų pareigūnų. Dėl to ji užsitraukė daugelio įtakingų Rumunijos politikos veikėjų nemalonę ir kritiką, kad pareigūnė viršijo savo įgaliojimus.
Tačiau daugelis rumunų palankiai vertina L. Codrutą Kovesi už jos pastangas išvaduoti šalį nuo giliai įsišaknijusios korupcijos.
Bukarešto vyriausybė nekart buvo surėmusi ietis su Briuseliu dėl valdančiosios Socialdemokratų partijos siūlomų teismų sistemos reformų. Europos Komisijos nuomone, jos pakenks kovai su korupcija.
Teismų sistemos pertvarkai priešinasi ir centro dešiniojo sparno prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas), raginantis šiuo klausimu rengti referendumą.
Vyriausybė bandė įtikinti kitas ES valstybes nepalaikyti 45 metų L. Codrutos Kovesi kandidatūros vadovauti Europos prokuratūrai, kuri turėtų būti įsteigta iki 2020 metų pabaigos.
Europos Parlamento nariai ignoravo šias Bukarešto pastangas ir išreiškė paramą L. Codrutai Kovesi. Visgi kai kurios valstybės narės nurodė palaikančios jos konkurentą Jeaną-Francois Bohnert'ą (Žaną Fransua Bonerą) iš Prancūzijos.
Šiuo metu vyksta paskutinis derybų dėl ES vyriausiojo prokuroro paskyrimo etapas.
