Beveik prieš metus L. Radzevičiūtę visiškai išteisino Alytaus teismas.

Kauno apygardos teismui trečiadienį atmetus nukentėjusiosios ir prokuratūros skundus, išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo.

Beveik penkerius metus trukęs procesas valstybei kainuos 8,5 tūkst. eurų – tiek teismai priteisė sumokėti išteisintajai už proceso išlaidas. Lietuvoje jau kurį laiką galioja tvarka, kad išteisintiems asmenis valstybė sumoka už advokato ir kitas teisines paslaugas.

Per 6 tūkst. eurų išteisintajai priteisė Alytaus teismas, dabar daugiau nei 2 tūkst. eurų priteisė Kauno apygardos teismas už advokatą apeliacinės instancijos procese.

Apygardos teismas šią savaitę paskelbė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įvertino įrodymus ir pagrįstai išteisino buvusią politikę, padarydamas išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos bei nustatytų faktinių duomenų nepakanka padaryti neginčijamą išvadą, jog L. Radzevičiūtė dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Tuometinei savivaldybės tarybos narei buvo pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už dokumento klastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Už tai gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Įtarimai L. Radzevičiūtei buvo pareikšti dar 2019 metų rugpjūtį, ji savo kaltę neigė.

Moteris buvo kaltinama tuo, kad 2019 metų sausį Alytaus centriniame pašte suklastojo dokumentą ir jį panaudojo: atliko pinigų – 500 eurų perlaidą partijai ir pasirašė Dalios Cibulskienės vardu ir parašu.

Prokuratūra kaltino, kad L. Radzevičiūtė tokiais veiksmais suklastojo tikrą dokumentą, t. y. pinigų perlaidos blanką ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo.

Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta nei vieno, tiesiogiai kaltinamosios Lauros Radzevičiūtės kaltę patvirtinančio įrodymo.

Byloje buvo atliktos penkios rašysenos ekspertizės, tačiau nustatyti, ar tyrimui pateiktame dokumente rankraštinius įrašus parašė L. Radzevičiūtė, nebuvo galima. 

„Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta nei vieno, tiesiogiai kaltinamosios Lauros Radzevičiūtės kaltę patvirtinančio įrodymo. Apklausti byloje liudytojai negalėjo nurodyti jokių svarbių aplinkybių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų jos kaltę klastojus dokumentą“, – pernai kovą paskelbė Alytaus teismas.

Kaltinamoji kaltės dėl kaltinamajame akte inkriminuotų veiksmų nepripažino ir teigė, jog tai yra nukentėjusiosios kerštas dėl nesėkmingai pasibaigusių rinkimų.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus prokurorų persiųstą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pareiškimą, į prokurorus kreiptasi 2019 metų gegužę gavus vieno savivaldos rinkimuose dalyvavusio kandidato pranešimą.

Tuometinė VRK pirmininkė teigė, kad iš komisijos surinktos bei patikrintos informacijos nebuvo galimybės nustatyti, ar tam tikra finansinė operacija buvo atlikta paties kandidato, ar pasinaudojant kandidato duomenimis, jo vardu. Kilus rimtų abejonių, buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.

Tarybos narė L. Radzevičiūtė teigė atlikusi piniginę operaciją už kitą Lietuvos centro partijos atstovę su partijos pirmininko Naglio Puteikio žinia.

Savivaldos rinkimuose L. Radzevičiūtė į miesto tarybą buvo išrinkta pagal Lietuvos centro partijos sąrašą.

Išteisintoji buvo viena iš kandidatų pernai kovo 5 dieną vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose į Alytaus miesto merus ir tarybos narius, ją iškėlė Lietuvos regionų partija. Ji mero rinkimuose surinko 2,88 proc. balsų, taip pat nepateko ir į naująją tarybą.

Kovo 7 dieną Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai nuosprendžiu ne tik išteisino buvusią politikę dėl atliktos piniginės operacijos, bet ir priėmė nutartį – nusprendė pranešti Alytaus apylinkės vyriausiajam prokurorui apie nukentėjusios Dalios Cibulskienės galimai padarytą nusikalstamą veiką.

„Taip, galime patvirtinti, kad nutartis iš Alytaus apylinkės teismo yra gauta. Dėl minimo asmens teismui pateiktų galimai suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.“, – rašoma Kauno apygardos prokuratūros atstovės Tautvilės Merkevičiūtės atsakyme BNS.

Pasak jos, šiuo metu ikiteisminiame tyrime yra renkami duomenys, vėliau bus sprendžiama dėl asmens procesinės padėties. Kol kas šiame ikiteisminiame tyrime nėra įteiktų pranešimų apie įtarimus.

L. Radzevičiūtė buvo kaltinama, kad 2019 metų, sausio 21 dieną Alytaus pašto skyriuje įvykdė 500 eurų perlaidą Centro partijai ir pasirašė nukentėjusiosios D. Cibulskienės vardu, pinigų pervedimo blanke suklastodama jos parašą.

Įtarimai L. Radzevičiūtei buvo pareikšti dar 2019 metų rugpjūtį, ji visą laiką savo kaltę neigė.

Politikė teigė atlikusi piniginę operaciją už kitą Lietuvos centro partijos atstovę su partijos pirmininko Naglio Puteikio žinia.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus prokurorų persiųstą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pareiškimą.

Tarybos narę išteisinęs Alytaus teismas konstatavo, kad byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nebuvo neginčijamai įrodyta jos kaltė, nebuvo nustatyta nė vieno tiesioginę kaltinamosios kaltę patvirtinančio įrodymo.

Kovo 7 dieną teismo priimtoje nutartyje rašoma, kad D. Cibulskienė negalėjo paaiškinti, kokiu būdu apmokėjo sąskaitas, todėl teismui iškilo abejonių, ar paslauga iš tikrųjų buvo suteikta, ar ji buvo apmokėta.

„Teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad Dalia Cibulskienė galimai pateikė suklastotas PVM sąskaitas-faktūras“, – rašoma neskundžiamoje teismo nutartyje.

Patį nuosprendį aukštesnės instancijos teismui skųsti galima, tai padarė tiek prokuratūra, tiek D. Cibulskienė.

Prokuratūra L. Radzevičiūtei prašė skirti 2,5 tūkst. eurų baudą. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos prokuratūra prašė atmesti kaip neįrodytą, o neturtinę mažinti teismo nuožiūra.

Nukentėjusioji D. Cibulskienė prašė jai priteisti 14,5 tūkst. eurų neturtinę žalą ir 2,5 tūkst. eurų turtinę žalą. Išteisinamuoju nuosprendžiu ieškiniai buvo atmesti.

Savivaldos rinkimuose L. Radzevičiūtė į miesto tarybą 2019 metais buvo išrinkta pagal Lietuvos centro partijos sąrašą. Šiemet į tarybą ji kandidatavo su Lietuvos regionų partija, bet perrinkta nebuvo.

„Teismas (...) daro išvadą, kad byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nebuvo neginčijamai įrodyta jos kaltė, nebuvo nustatyta nė vieno tiesioginę kaltinamosios kaltę patvirtinančio įrodymo“, – BNS sakė teismo atstovė Jurgita Urbanavičiūtė.

Išteisintosios naudai iš valstybės priteistos proceso išlaidos – 6,3 tūkst. eurų.

Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Prokuratūra kaltinamajai prašė skirti 2,5 tūkst. eurų baudą. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos prokuratūra prašė atmesti kaip neįrodytą, o neturtinę mažinti teismo nuožiūra.

Nukentėjusioji Dalia Cibulskienė prašė jai priteisti 14,5 tūkst. eurų neturtinę žalą ir 2,5 tūkst. eurų turtinę žalą.

Teismas šiuos ieškinius nuosprendžiu atmetė.

Savivaldybės tarybos narei buvo pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už dokumento klastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Už tai gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Įtarimai L. Radzevičiūtei buvo pareikšti dar 2019 metų rugpjūtį, ji savo kaltę neigė.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus prokurorų persiųstą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pareiškimą, į prokurorus kreiptasi 2019 metų gegužę gavus vieno savivaldos rinkimuose dalyvavusio kandidato pranešimą.

Tuometinė VRK pirmininkė teigė, kad iš komisijos surinktos bei patikrintos informacijos nebuvo galimybės nustatyti, ar tam tikra finansinė operacija buvo atlikta paties kandidato, ar pasinaudojant kandidato duomenimis, jo vardu. Kilus rimtų abejonių, buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.

Tarybos narė L. Radzevičiūtė teigė atlikusi piniginę operaciją už kitą Lietuvos centro partijos atstovę su partijos pirmininko Naglio Puteikio žinia.

Savivaldos rinkimuose L. Radzevičiūtė į miesto tarybą buvo išrinkta pagal Lietuvos centro partijos sąrašą.

42-ejų L. Radzevičiūtė buvo viena iš kandidatų kovo 5 dieną vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose į Alytaus miesto merus ir tarybos narius, ją iškėlė Lietuvos regionų partija. Ji mero rinkimuose surinko 2,88 proc. balsų, taip pat nepateko ir į naująją tarybą.

Prokuratūra kaltinamajai prašo skirti 2,5 tūkst. eurų baudą.

Civilinį ieškinį, dalyje dėl turtinės žalos, prokuratūra prašo atmesti kaip neįrodytą, o neturtinį mažinti teismo nuožiūra.

Nukentėjusioji Dalia Cibulskienė prašo jai priteisti 14,5 tūkst. eurų neturtinę žalą ir 2,5 tūkst. eurų turtinę žalą.

„Nuosprendis bus skelbiamas kovo 7 dieną“, – BNS sakė teismo atstovė Jurgita Urbanavičiūtė.

Savivaldybės tarybos narei pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už dokumento klastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Už tai gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Įtarimai L. Radzevičiūtei buvo pareikšti dar 2019 metų rugpjūtį. Politikė bylos perdavimą teismui sieja su artėjančiais savivaldos rinkimais. L. Radzevičiūtė anksčiau BNS sakė, kad turėjo informacijos, kad bus laukiama artėjančių savivaldos rinkimų ir, kad net nesant jokių svarių jos kaltės įrodymų, byla vis tiek keliaus į teismą prieš artėjančius savivaldos rinkimus.

Marijampolės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Žukauskas BNS yra sakęs, jog „ikiteisminio tyrimo trukmė betarpiškai susijusi su vienos iš proceso dalyvių probleminiu dalyvavimu procese“.

Byla teismui buvo perduota pernai birželį, ji išnagrinėta per penkis posėdžius.

Rugsėjo 2 dieną bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, kadangi kaltinamoji neturėjo advokato. Rugsėjo 28 dieną vykusiame posėdyje L. Radzevičiūtė davė parodymus. Kaltės dėl kaltinamajame akte inkriminuojamų veiksmų ji nepripažino ir teigė, jog tai yra nukentėjusiosios kerštas dėl nesėkmingai pasibaigusių rinkimų.

Lapkričio 9 dieną vykusiame posėdyje apklausti liudytojai.

Įtartina finansinė operacija

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus prokurorų persiųstą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pareiškimą, į prokurorus kreiptasi 2019 metų gegužės mėnesį gavus vieno savivaldos rinkimuose dalyvavusio kandidato pranešimą.

Tuometinė VRK pirmininkė teigė, kad iš komisijos surinktos bei patikrintos informacijos nebuvo galimybės nustatyti, ar tam tikra finansinė operacija buvo atlikta paties kandidato, ar pasinaudojant kandidato duomenimis, jo vardu. Kilus rimtų abejonių, buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.

Tarybos narė L. Radzevičiūtė teigė atlikusi piniginę operaciją už kitą Lietuvos centro partijos atstovę su partijos pirmininko Naglio Puteikio žinia.

„Tai buvo kandidatė iš mūsų sąrašo – Dalia Cibulskienė. Ir su partijos pirmininko N. Puteikio žinia ji man norėjo duoti grynus pinigus. Aš už ją atlikau operaciją – įnešiau į pašto skyrių. Viskas. Centro partijos sąskaita tų pinigų nepriėmė, juos grąžino atgal tai moteriai, tą patarė padaryt pats partijos pirmininkas“, – BNS anksčiau yra sakiusi Alytaus tarybos narė.

Savivaldos rinkimuose L. Radzevičiūtė į miesto tarybą buvo išrinkta pagal Lietuvos centro partijos sąrašą.

Pernai Lietuvių tautininkų respublikonų sąjunga ir Lietuvos centro partija susijungė į jungtinę politinę organizaciją – Tautos ir teisingumo sąjungą (centristus – tautininkus).

L. Radzevičiūtė taip pat dirbo Seimo nario Mindaugo Puidoko patarėjų komandoje, o anksčiau dirbo Seimo nario N. Puteikio patarėja.

41-erių L. Radzevičiūtė yra viena iš kandidatų kovo 5 dieną vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose į Alytaus miesto merus ir tarybos narius, ją iškėlė Lietuvos regionų partija.

Byla Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams buvo perduota birželį, teismo posėdis kol kas nepaskirtas, BNS šią savaitę pranešė teismo atstovė Jurgita Urbanavičiūtė.

Prokuratūra apie bylos perdavimą teismui neskelbė.

Savivaldybės tarybos narei pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu.

Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Tyrė beveik trejus metus

Įtarimai L. Radzevičiūtei buvo pareikšti dar 2019 metų rugpjūtį. Politikė bylos perdavimą teismui sieja su artėjančiais savivaldos rinkimais.

„Tiesą sakant, jau prieš pusantrų metų turėjau informacijos, kad bus laukiama artėjančių savivaldos rinkimų ir, kad net nesant jokių svarių mano kaltės įrodymų, byla vis tiek keliaus į teismą prieš artėjančius savivaldos rinkimus. Taip ir įvyko“, – mano L. Radzevičiūtė.

Ji sakė besidžiaugianti galimybe savo tiesą ir nekaltumą įrodinėti teisme.

„Pagaliau man bus atrištos rankos atviriau kalbėti bei viešinti šios bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą“, – BNS sakė L. Radzevičiūtė.

Marijampolės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Žukauskas BNS sakė, jog „ikiteisminio tyrimo trukmė betarpiškai susijusi su vienos iš proceso dalyvių probleminiu dalyvavimu procese“.

Pagaliau man bus atrištos rankos atviriau kalbėti bei viešinti šios bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus prokurorų persiųstą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pareiškimą, į prokurorus kreiptasi tų metų gegužės mėnesį gavus vieno savivaldos rinkimuose dalyvavusio kandidato pranešimą.

Tuometinė VRK pirmininkė teigė, kad iš VRK surinktos bei patikrintos informacijos, nebuvo galimybės nustatyti, ar tam tikra finansinė operacija buvo atlikta paties kandidato, ar pasinaudojant kandidato duomenimis, jo vardu atliekant atitinkamą operaciją. Kilus rimtų abejonių, buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.

Tarybos narė L. Radzevičiūtė teigė atlikusi piniginę operaciją už kitą Lietuvos centro partijos atstovę su partijos pirmininko Naglio Puteikio žinia.

„Tai buvo kandidatė iš mūsų sąrašo – Dalia Cibulskienė. Ir su partijos pirmininko N. Puteikio žinia ji man norėjo duoti grynus pinigus. Aš už ją atlikau operaciją – įnešiau į pašto skyrių. Viskas. Centro partijos sąskaita tų pinigų nepriėmė, juos grąžino atgal tai moteriai, tą patarė padaryt pats partijos pirmininkas“, – BNS anksčiau yra sakiusi Alytaus tarybos narė.

Savivaldos rinkimuose L. Radzevičiūtė į miesto tarybą buvo išrinkta pagal Lietuvos centro partijos sąrašą.

Ji taip pat dirbo Seimo nario Mindaugo Puidoko patarėjų komandoje, o anksčiau dirbo Seimo nario N. Puteikio patarėja.

„Šiandien ryte tarybos narei buvo pareikšti įtarimai dėl galimo dokumentų klastojimo ar naudojimosi suklastotu dokumentu“, – BNS sakė Alytaus policijos atstovė Kristina Janulevičienė.

Pasak jos, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus prokurorų persiųstą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pareiškimą.

Kaip BNS informavo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, į prokurorus kreiptasi gegužės mėnesį gavus vieno savivaldos rinkimuose dalyvavusio kandidato pranešimą.

„Iš VRK surinktos bei patikrintos informacijos nebuvo galimybės nustatyti, ar tam tikra finansinė operacija buvo atlikta paties kandidato, ar pasinaudojant kandidato duomenimis, jo vardu atliekant atitinkamą operaciją. Kilus rimtų abejonių, buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą“, – teigė L. Matjošaitytė.

Tarybos narė L. Radzevičiūtė teigė atlikusi piniginę operaciją už kitą Lietuvos centro partijos atstovę su partijos pirmininko Naglio Puteikio žinia.

„Tai buvo kandidatė iš mūsų sąrašo – Dalia Cibulskienė. Ir su partijos pirmininko N. Puteikio žinia ji man norėjo duoti grynus pinigus. Aš už ją atlikau operaciją – įnešiau į pašto skyrių. Viskas. Centro partijos sąskaita tų pinigų nepriėmė, juos grąžino atgal tai moteriai, tą patarė padaryti pats partijos pirmininkas“, – BNS sakė Alytaus tarybos narė.

Politikė neigia, kad jai buvo pareikšti įtarimai.

„Aš jokių dokumentų nesu gavusi. Nieko aš nesu gavusi. Nesu gavusi jokių įtarimų“, – kalbėjo L. Radzevičiūtė.

Tyrimą atlieka Druskininkų policijos komisariatas, jį kontroliuoja Alytaus apylinkės prokuratūra.

Kovą vykusiuose savivaldos rinkimuose L. Radzevičiūtė į miesto tarybą buvo išrinkta pagal Lietuvos centro partijos sąrašą.

Ji taip pat dirba Seimo nario Mindaugo Puidoko patarėjų komandoje, o anksčiau dirbo Seimo nario N. Puteikio patarėja.

Daugiau nei trijų minučių trukmės vaizdo įrašu pasidalijo buvusi Naglio Puteikio padėjėja Seime Laura Radzevičiūtė.

„Kalbėti, daugiau negalima tylėti: – Kada pagaliau įgaus drąsos ir prabils eiliniai įkalinimo įstaigų pareigūnai ir kas pagaliau išdrįs DEMASKUOTI tikrąjį Kalėjimų departamento specialiosios prevencinės grupės veidą ir jų „darbelius“ bei „žygdarbius“?“, – socialiniame tinkle klausė L. Radzevičiūtė, pasidalijusi ir savo raštu, adresuotu prezidentui Gitanui Nausėdai, teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui, Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių komitetams bei žiniasklaidos atstovams. 

„Facebook“ nuotr.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kad vienas nuteistasis persirengęs nuotaka, kitas vaidina jaunikį. Tuo tarpu kiti kaliniai linksminasi. Įkalinimo įstaigos kieme galimai vartojami alkoholiniai gėrimai. Kur tuo metu buvo prižiūrėtojai, nėra aišku.

Kalėjimų departamentas gautą informaciją apie „vestuves“ vertina kaip galimybę identifikuoti veiklos spragas ir kreipiasi į visuomenę kviesdamas bendradarbiauti bei pranešti apie problemas, neleistiną nuteistųjų elgesį.

„Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius D. Sušinskas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, kuriame matyti teatralizuotą šou surengę nuteistieji, informuoja, kad Pravieniškių pataisos namai, bendradarbiaudami su Kalėjimų departamentu, pradėjo patikrinimą, siekdami nustatyti įvykio aplinkybes“, – pranešė Kalėjimų departamentas. 

Informuojama, kad visi nuteistieji supažindinami su vidaus tvarkos taisyklėmis, teisėmis ir pareigomis.

Kalėjimų departamento teigimu, įkalinimo įstaigose bausmę atlieka įvairūs žmonės: yra pozityvūs, elgesio pažangą rodantys nuteistieji, kurie atsakingai ruošiasi išeiti į laisvę, integruotis bendruomenėse. Tačiau yra ir tų, kurie linkę ignoruoti pataisos įstaigose nustatytą tvarką.

„Užtikriname, kad pataisos įstaigose nebus toleruojamos jokios subkultūros apraiškos, bandymas gyventi pagal savo supratimą. Bus taikomos visos teisėtos priemonės sustabdyti bet kokį psichinį ar fizinį smurtą pataisos namuose“, – akcentavo Jurga Mickienė, Imuniteto skyriaus viršininkė, atliekanti direktoriaus funkcijas.

„Teisėjų kolegija nusprendė J. Krasnicko skundą atmesti, nes nebuvo pateikta argumentų, kurie paneigtų pirmos ir apeliacinės instancijos teismų išvadų“, - per nutarties paskelbimą sakė teisėjas Eligijus Gladutis.

Taip pat teismas atsiliepė ir apie L. Radzevičiūtės pateiktą skundą. Abu proceso dalyviai nuosprendžio paskelbime nepasirodė.

J. Krasnickas teisme siekė įrodyti, jog L. Radzevičiūtė jį apšmeižė, tuo tarpu ji pati teigia buvusi apšmeižta J. Krasnicko, kuris apie ją viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Anksčiau šią bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad nei L. Radzevičiūtė, nei J. Krasnickas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

J. Krasnickas į teismą kreipėsi, teigdamas, kad L. Radzevičiūtės prieš kelerius metus paviešintas garso įrašas yra sumontuotas iš kelių skirtingų jo pasisakymų, sukuriant naujos prasmės teiginius, kurių jis nėra sakęs.

Viešai paskelbtame garso įraše buvo girdėti kaip J. Krasnickas, vartodamas daug necenzūrinių žodžių, keikia mažą mero atlyginimą ir valstybę, kalba apie „milijonų“ pasisavinimą ir išsipirkimą iš teisėsaugos institucijų.

„Aš perpratau mechanizmus, aš manau arba sėsiu, arba užsidirbsiu bent keturis milijonus iš karto. (...) Tai suprask mane kaip žmogų teisingai, aš linkęs sužaisti „va bank“, – J. Radzevičiūtės paviešintame įraše girdimas kalbantis J. Krasnickas.

Teisėsauga dėl šių aplinkybių 2015 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tačiau jis vėliau nutrauktas.

L. Radzevičiūtė savo ruožtu J. Krasnicką taip pat prašė pripažinti kaltu dėl šmeižto. Moteris teigė, kad politikas viešai siekė ją pažeminti, kai kalbėjo, jog įrašų paviešinimas buvęs „užsakymas“ artėjant rinkimams ir „atstumtos moters kerštas“.

VRK kreiptis į prokurorus ragino Zanavykų rinkimų apygardos komisija, ji įžvelgė, kad galėjo būti suklastoti dokumentai. Tačiau VRK nariai teigė nematantys pagrindo kreipimuisi į prokuratūrą.

„Per mažai aplinkybių kreiptis į Generalinę prokuratūrą“, – sakė VRK narė Olga Kilkinova.

Kita VRK narė Jūratė Lebedevienė tvirtino, kad parašus pretendentei rinko nekompetentingi asmenys, dėl to padaryta daug klaidų, neatitikimų.

VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, kyla abejonių dėl 229 įrašų. Pasak jos, rinkėjų parašų rinkimų lape, toje skiltyje, kur privalu nurodyti asmens dokumento numerį, buvo įrašyti telefonų numeriai arba šiaip neaiškūs skaičiai.

„Matyti, kad iš karto nebuvo užpildyti visi duomenys. Komisija atliko nedidelį tyrimą, susisiekė su tam tikru skaičiumi nurodytų asmenų, jie paaiškino, kad asmens tapatybės dokumento numerio nenurodė. Apygardos komisijos nariai atmetė parašus rinkusių asmenų suklydimo, neatidumo, neapdairumo galimybes, jie mano, kad pateikti duomenys asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų numeriai neatitinka objektyvios tikrovės ir galbūt yra išgalvoti“, – BNS sakė L. Matjošaitytė.

Jos teigimu, taip pat matyti, kad tie duomenys įrašyti kito asmens ranka.

„Ta „klaida“ kartojasi ir vienam, ir antram, ir trečiam įraše“, – pabrėžė ji.

VRK nutarė kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento vykdymo.

VRK neregistravo Centro partijos atstovės Lauros Radzevičiūtės kandidate į laisvą vietą Seime Zanavykų apygardoje, nes jai nepavyko surinkti būtinų 1 tūkst. rinkėjų parašų. Iš 1343 pateiktų parašų tinkamais pripažinti 882.

„Esu rami nei klastojau, nei ką dariau“, – BNS trečiadienį sakė L. Radzevičiūtė.

„Tai vertinu kaip politikavimą, neatmesčiau, kad arba VRK neturi ką veikti, arba iš nieko nori priskaldyti malkų“, – teigė ji.

L. Radzevičiūtės tvirtinimu, įrašų kita ranka buvo dėl to, kad žmonės su savimi nesinešioja asmens dokumentų.

„Situacija yra labai paprasta. Pavyzdžiui, mėlynių šventėje renkame parašus, ir žmogus neturi su savimi (asmens tapatybės – BNS) kortelės, bet jis tikrai nori pasirašyti. Jis savo ranka viską užpildo ir sutariame, kad paskambinsime po poros dienų ir jis padiktuos asmens tapatybės kortelės numerį. Paskambini ir žmogus padiktuoja ir tu įrašai savo ranka. Tikrai nematau čia kriminalo“, – aiškino politikė.

Ji apgailestavo, kad tokiais skundais gaišinamas teisėsaugos pareigūnų darbas.

„Bet tada nepatingėsiu ir kelsiu klausimą, kodėl rinkimų lapuose prašoma nurodyti gyvenamąją vietą, o jie, kai tikrina, tikrina deklaruotą gyvenamąją vietą. Šiuo atveju tiek rinkikas klaidinamas, tiek žmogus, kuris nori pasirašyti“, – sakė L. Radzevičiūtė.

Seimo nario rinkimai Zanavykų apygardoje numatyti rugsėjo 16 dieną. Ši apygarda apima Šakius bei kelias Kauno bei Vilkaviškio rajonų apylinkes.

Seimo nario vieta laisva čia liko, kai Zanavykų apygardoje išrinktas Mindaugas Bastys atsisakė parlamentaro mandato. Sprendimą trauktis iš Seimo jis priėmė, kai per apkaltą parlamente neužteko balsų panaikinti jo mandato ir dėl to prie Seimo surengtas tūkstantinis mitingas.

Konstitucinis Teismas M. Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.

L. Radzevičiūtė neregistruota, nes nesurinko būtino tūkstančio rinkėjų parašų: iš 1343 pateiktų parašų tinkamais pripažinti 882, tuo metu norint dalyvauti rinkimuose privalu surinkti ne mažiau kaip 1 tūkst. apygardos rinkėjų parašų.

Centro partijos vadovas Naglis Puteikis bei pati kandidatė iš pradžių nesutiko su apygardos komisijos atlikto parašų patikrinimo rezultatais ir paprašė iš naujo peržiūrėti netinkamais pripažinti parašus. VRK sprendimu tai buvo padaryta trečiadienį, tačiau rezultatas nepasikeitė.

„Patikrinimo metu nebeliko jokių abejonių, įtarimų, kad apygardos komisija tikrino įrašus netinkamai ar nesąžiningai. Ir Seimo narys N. Puteikis, ir L. Radzevičiūtė įsitikino, kad parašai buvo tikrinami tinkamai, ir pasakė, kad tikrai jokių pretenzijų daugiau neturi, pritaria Zanavykų rinkimų komisijos parašų tikrinimų aktui“, – sakė parašų perskaičiavime trečiadienį dalyvavusi VRK narė Svetlana Misevičienė.

N. Puteikis pripažino, kad po perskaičiavimo Centro partijos keltai kandidatei L. Radzevičiūtei pritrūko 73 parašų.

„Įsitikinome, kad 73 klaidos yra mūsų, – BNS trečiadienį sakė Centro partijos pirmininkas. – Tai dar vienas įrodymas, kad partijai, negaunančiai valstybės dotacijos, sunku rungtis su partijomis, gaunančiomis paramą.“

Sprendimą dėl kitų kandidatų registravimo VRK priėmė anksčiau šią savaitę – iš viso dėl Seimo nario mandato Zanavykų apygardoje kovos šeši politikai.

Tai – savarankiškai išsikėlęs Mindaugas Bastys, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė Irena Haase, Darbo partijos kandidatas Vigilijus Jukna, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, nepriklausomas kandidatas Mindaugas Tarnauskas bei Lietuvos socialdemokratų partijos keliamas Paulius Visockas.

Liberalų sąjūdžio iškeltas Haroldas Glauzeris Zanavykų apygardos rinkimų komisijai pats pripažino nesurinkęs reikiamų parašų.

Seimo nario rinkimai Zanavykų apygardoje numatyti rugsėjo 16 dieną. Ši apygarda apima Šakius bei kelias Kauno bei Vilkaviškio rajonų apylinkes.

Seimo nario vieta laisva čia liko, kai Zanavykų apygardoje išrinktas M. Bastys atsisakė parlamentaro mandato. Sprendimą trauktis iš Seimo jis priėmė, kai per apkaltą parlamente neužteko balsų panaikinti jo mandato ir dėl to prie Seimo surengtas tūkstantinis mitingas.

Konstitucinis Teismas M. Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.