„Bleacher Report“ su LaVaru surengė klausimų-atsakymų sesiją, kurioje tėtušio ir buvo paklausta, ką jis mano apie tokį „Pistons“ sprendimą.

„Be abejo, galvojau apie LiAngelo atleidimą, – sakė LaVaras. – Detroito žmonės yra puikūs. Myliu jų fanus, tačiau organizacija yra verta skuduro. Jie nežino, kas yra geras žaidėjas. Daviau jiems naujokų biržos šaukimą už dyką!”

„LiAngelo turi pakankamai įgūdžių, kad galėtų žaisti ir sutelkti kitus. Kaip galima visa to atsisakyti? „Pistons“ savo pamoką išmoks skaudžiuoju būdu. Mano berniukai vis tiek žais kartu kažkurioje komandoje. Gelo gali puikiai pataikyti, tad tai, ką padarė „Pistons“, yra verta skuduro. Jie savo pamoką išmoks skaudžiuoju būdu“, – pridėjo LaVaras.

LiAngelo su „Pistons“ buvo sudaręs negarantuotą, minimalios vertės vienerių metų dvišalį kontraktą. Jeigu LiAngelo būtų sužaidęs rungtynes dukterinėje „Pistons“ komandoje G lygoje, jam būtų priklausiusi 50 tūkst. JAV dolerių premija.

„Pistons“ sužaidė dvejas ikisezonines rungtynes, tačiau LiAngelo ant parketo taip ir nepasirodė.

22-ejų metų 196 cm ūgio krepšininkas 2017-2018 metų sezone žaidė Prienų-Birštono „Vytaute“.

Po karjeros etapo Lietuvoje LiAngelo 2018 metais NBA naujokų biržoje savo pavardės neišgirdo.

Praėjusio sezono viduryje jis buvo sudaręs sutartį su G lygoje žaidžiančia Oklahomos „City Blue“, tačiau dėl nutraukto sezono aikštėje taip ir nepasirodė.

ESPN dirbęs, o šiuo metu „Stadium“ platformoje turinį kuriantis amerikietis pareiškė, kad LaVarui nebeskirs eterio laiko.

Goodmaną galutinai suerzino LaVaro pasisakymas apie tai, kad jo jaunėlis sūnus LaMelo 2020-ųjų NBA biržoje bus pašauktas pirmuoju numeriu.

„Jis taip pat sakė, kad LiAngelo taps NBA žaidėju. Sakė, kad „Lakers“ su Lonzo laimės titulą. Sakė, kad JBL (LaVaro kurta lyga) bus sėkminga.

Prisiimsiu daug priekaištų, bet to jau per daug. Daugiau jokio eterio“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė Goodmanas.

Po šiuo įrašu vartotojai netruko prisiminti, kad pats Goodmanas su Ballų šeima ilgą laiką bendravo itin artimai.

Žurnalistas taip pat keletą savaičių viešėjo Lietuvoje, kai čia žaidė LiAngelo ir LaMelo.

Tik po asmeninių pykčiu su LaVaru jis atsitraukė nuo Ballų gyvenimo ir tapo aršiu jų kritiku viešojoje erdvėje.

Žurnalistas Alexas Kennedy skelbia, jog LiAngelo jau turėjo privačius pokalbius su Fynikso „Suns“ ir Oklahomos „Thunder“ komandų atstovais.

Maža to, šiandien LiAngelo dirbo bendroje treniruotėje su kitais savojo šanso lauksiančiais talentais, o pratybas stebėjo 20 klubų skautai. Įsitaisęs šalia aikštelės sėdėjo ir LaVaras Ballas.

Skelbiama, jog po šių treniruočių Gelo laukia privačios pratybos „Golden State Warriors“, Los Andželo „Clippers“ ir „Lakers“ atstovų akivaizdoje.

Kennedy taip pat skelbia, kad Lonzo Ballas kitą kontraktą su Los Andželo „Lakers“ pasirašys su kukliais finansiniais įgeidžiais, kad klubas gautų daugiau talentingų krepšininkų.

Tą patį pasakė ir LaVaras Ballas, kuris pridėjo, kad didelių finansinių norų „Lakers“ komandoje neturėtų ir kiti jo sūnūs – LiAngelo bei LaMelo. Ballų šeima puoselėja svajonę, jog visi trys broliai „Lakers“ gretose taptų komandos draugais.

Tiek LaVaras, tiek ir LiAngelo toliau viešai reiškia mintis, jog jo ir brolio Lonzo tandemas „Lakers“ komandai būtų puikus pastiprinimas. Tiesa, nepaisant skambių pasisakymų, NBA naujokų biržos specialistai šaukimo LiAngelo iki šiol nežadėjo.

„Betsafe-LKL“ pirmenybėse LiAngelo šį sezoną vidutiniškai rinko po 12,6 taško, atkovojo po 2,9 kamuolio ir fiksavo 8,9 naudingumo balų vidurkį.

Prieš beveik mėnesį Lietuvą palikęs LaVaras Ballas JAV žiniasklaidoje prakalbo apie prieniškių rūbinėje įvykusią vagystę – dingo 16-mečio sūnaus LaMelo batai.

Pasak skandalingais pareiškimais pagarsėjusio tėtušio, tai padaryti galėjo vyresnieji „Vytauto“ krepšininkai, kurie jo sūnui pavydėjo gaunamo dėmesio, patys likę antrame plane.

LaMelo vardinių sportinių batelių kainos oficialioje „Big Baller Brand“ svetainėje siekia 400 JAV dolerių.

Nuo 14-ojo amerikietiško batų dydžio kainos šokteli net iki 600 JAV dolerių.

Iš pradžių artimai su Ballų šeimyna bendravęs, bet vėliau po kivirčo su LaVaru prieigos prie jos netekęs J. Goodmanas teigiamai pakalbėjo apie LiAngelo patirtį Lietuvoje, bet karčiai atsiliepė apie LaMelo atsidavimą darbui Prienų-Birštono „Vytauto“ komandoje.

„Priešingai nei LiAngelo, LaMelo nebuvo taip gerai. Jis minimaliai žaidė LKL, o vienas iš jo buvusių komandos draugų jį apibūdino kaip tingų ir arogantišką jaunuolį. Taip pat jis nebuvo visiškai įsitraukęs į tą visą procesą, rungtyniavo nedisciplinuotai, ką matėme ir anksčiau“, – ESPN laidoje pasisakė J. Goodmanas.

Tuo metu ESPN Los Andželo radijuje kartu su broliu LiAngelo ir tėvu LaVaru apsilankęs LaMelo tikino negirdėjęs apie JAV žiniasklaidoje mirgėjusias antraštes dėl jo požiūrio, bet tuoj pat rėžė, jog tokią nuomonę galėjo pareikšti ne „Vytauto“ krepšininkas, o būtent vyr. treneris Virginijus Šeškus.

„Manau, kad treneris paleido tokius gandus, – pareiškė LaMelo. – Netgi treniruotėse dirbau individualiai, o šansų rungtyniauti daug nesulaukiau. V. Šeškus vangiai norėjo žaisti su manimi ir LiAngelo, tad buvo išties sunku.“

Pas kokį trenerį LaMelo norėtų rungtyniauti?

„Pas tokį, kuris leistų daryti tai, ką moku geriausiai. Panašiai toks yra Bostono „Celtics“ treneris (Bradas Stevensas, – aut. past.)“, – atsakė 16-metis jaunuolis.

Tą patį klausimą uždavus LaVarui, kitokio atsakymo tikėtis nebuvo galima.

„Geras treneris yra toks, koks esu aš – padarantis visus kitus geresniais“, – emocingai atšovė LaVaras.

Pasak portalo, realybės šou kūrimo procesas Prienuose ir Birštone baigtas, tačiau apie viešnagę Lietuvoje Ballai savo gerbėjams dar kurį laiką pasakos savo realybės šou „Ball In The Family“ serijose.

Į Lietuvą krepšininkai LiAngelo Ballas (LiAndželas Bolas) ir LaMelo Ballas (LaMelas Bolas) atvyko sausio pradžioje, jie žaidė Prienų – Birštono „Vytauto“ krepšinio klube.

Pernai gruodžio pradžioje pasirašius kontraktą, Prienų ir Lietuvos vardas per kelias valandas nuvilnijo Jungtinių Valstijų žiniasklaidoje, televizijos pranešėjams vis bandant teisingai ištarti miesto ar klubo, kuriame jie žais, pavadinimą.

Šių krepšininkų pavardė pastaraisiais metais išgarsėjo dėl aštriai kalbėti mėgstančio jų tėvo LaVaro ir brolio Lonzo žaidimo NBA. Dalis žmonių juos lygina su Jungtinių Valstijų garsenybių Kardashianų (Kardašianų) šeima.

LaVaras Ballas pernai atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre, kai jį nedėkingumu apkaltino JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), teigiantis, kad padėjo jo sūnui LiAngelo išvengti kalėjimo dėl vagystės Kinijoje.

Apsauga iki pat durų palydėjo savąjį žavesį praradusią šeimyną, su kuria Virginijui Šeškui atsisveikinti neteko.

Jo vadovaujama ekipa tuomet dar bandė kabintis į rungtynes, bet išsigelbėti nepavyko – prieniškiai krito 69:73 ir nepasinaudojo proga pakilti iš LKL lentelės dugno.

„Jie dar kartą įrodė – atvažiavo daugiau dėl šou nei dėl krepšinio, – teigė V. Šeškus. Labai gaila, kad jie nesuprato, ką jiems davėme: žaidimo prasme, kiek nukentėjo mūsų treniruočių procesas. Aišku, jie mums irgi davė, bet mes suprantame, kad jie tikrai davė, padėjo, o jie tų dalykų nesupranta.“

– LaVaras pyko ant jūsų.

– Tegul jis pyksta, ką jis tik nori. Mes su juo nesikalbėjome pastaruoju metu. Yra taip, jeigu pasikalbi, kitą dieną vėl pykčiai. Geriau nesikalbėti. Mes nesame labai susipykę, bet to kontakto nėra. Mes žaidžiame, jis sau leidžia laiką, aš sau rėkauju.

– Sprendimas išvykti yra jų individualus ar sutarė abi pusės?

– Individualus. Jie ką sugalvoja, tą ir daro. Esmė, kad negalima taip elgtis. Įsivaizduokite, vaikai nori žaisti krepšinį, eiti į profesionalų krepšinį, ar čia yra pavyzdys, kaip reikia elgtis? Suprantu, kad myli šeimą, bet ir aš myliu savo vaiką. Kiek buvo momentų, kad aš leisdavau Gelo, o mano vaikas sėdėdavo ir jis gerai žaisdavo.

Nors būdavo tikrai visko, bet netgi aukodavau ir darydavau, kad jiems būtų geriau. Gaila, kad to nesuprato. Nesuprato, kad 16 metų vaikas vis dėlto nė vienoje pasaulio lygoje, ypač tokioje kaip LKL, negali žaisti pilnaverčio žaidimo. Tas yra baisiausia.

– Buvo pareiškimų, jog Melo dar liks ir kitą sezoną.

– Jeigu atsiversite viską, čia tų garsių pasisakymų buvo labai daug. Aš tikrai nesivėliau į tuos komentarus, bet kaip numaniau, taip ir yra – panašiai ir turėjo būti. Yra dar visokių dalykų, bet paliekame jų sąžinei.

– Jūs galvojate jiems rūpi?

– Tikrai ne.

– O jie jums? Ar seksite jų karjerų tęsinius?

– Dabar vis tiek žmones pažįsti, vis tiek įdomu, kaip jiems sekasi, ar draugas, ar ne draugas… Vis tiek tu pasižiūri. Aš piktumo jokio nelaikau. Man tik keista, pradžioje būna apsikabina, brolis, o paskui nešnekame. Manau, nereikia tada daryti tokių pareiškimų. Reikia laikyti tą distanciją.

– Jūs tikriausiai pavargote psichologiškai.

– Ir psichologiškai, ir visaip. Visapusiškai (juokiasi). Jeigu atvirai, realiai dabar aš atsigavęs, tos pergalės mane truputį atgaivino. Galima sakyti net ne truputį. Prieš tris savaites jūs patikėkite, kaip buvo sunku. Ir jų, atrodo, nesinori įžeisti, žmonės padėjo... Sunku tikrai. Kurie sekė, manau, supranta.

– Pergalės atėjo išvykus Tomui Dimšai. Ar galima susieti šiuos du dalykus?

– Aišku, dabar po laimėtų rungtynių galima pasakyti taip ar anaip, bet čia manau yra ne pagrindiniai dalykai. Manau, pagrindinis dalykas yra, jog mes nutarėme žaisti tik su Gelo. Tada po vienų rungtynių pasakiau, daug gavau feisbuke... Sakė: „Neduok Dieve, treneri, nes ką pasakėte, nedarysite“. Bet mes žaidėme ir tos trys pergalės iš to atėjo.

– Galbūt su tinkamu nusiteikimu tie vaikinukai galėtų padėti?

– Aš sakiau, kad Gelo gali kažkiek padėti. Esmė, kad jis būtų dar 20 proc. daugiau davęs, jei kiekvieną treniruotę, kiekvienas rungtynes šalia nebūtų tėvuko. Kai Gelo meta iš toli tokią nesąmonę, bėga atgal, bandai jam paaiškinti, kad nereikia, o tėvukas rėkia, kad mesk ir kitą ataką tokį.

LaVaras geros nuotaikos buvo ir po rungtynių, kurias „Vytautas“ 79:82 pralaimėjo „Dzūkijos“ komandai. Kaip įprasta, fotografavosi su būriu jį apspitusių žmonių, juokavo su pačiais mažiausiais gerbėjais, o šiems išsiskirsčius, ilgai diskutavo su Tomu Pačėsu.

„Neleisiu, kad Šeškaus veiksmai man sugadintų nuotaiką“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė vyriausiasis Ballas.

Tai buvo kitoks LaVaras. Jeigu anksčiau per žurnalistus jis siųsdavo žinutes treneriui Šeškui, kad jo sūnūs turėtų žaisti daugiau kartu arba stebėdavosi, kodėl jie nepradeda dvikovos starto penkete, tai šį kartą apie tai jis nebekalbėjo.

LiAngelo Alytuje pakilo nuo suolo ir per 27 minutes pelnė 14 taškų bei atkovojo 7 kamuolius. LaMelo apšilinėjo su komanda ir buvo pasirengęs žaisti, nepaisant to, kad prieš tai kelias dienas sirguliavo. Visgi „Vytauto“ rotacijoje šį kartą jam vietos neatsirado ir šešiolikmetis praleido trečias LKL rungtynes iš eilės. Paskutinį kartą per oficialią dvikovą jis aikštėje buvo vasario 11-ąją.

LaMelo pastaruoju metu ne tik nežaidžia, bet su savo komanda ir mažai treniruojasi.

Ballai praėjusią savaitę penkioms dienoms atsiskyrė nuo „Vytauto“ ir išvyko į Barseloną. LaVaras sako, kad ši kelionė buvo suplanuota gerokai prieš atvykstant į Lietuvą, todėl jos atsisakyti negalėjo. Kita vertus, jis pridūrė, kad per tas kelias dienas Ispanijoje jo sūnūs patobulėjo labiau, nei tai būtų padarę likę Prienuose.

„Nuo Šeškaus treniruočių mano berniukai tapo blogesni, – rėžė LaVaras. – Dėl to ir išvykome į Ispaniją, kad pakrautume vaikinus iš naujo. Šeškaus treniruotėse neskiriamas dėmesys fiziniam pasirengimui, jie nebėgioja ir apskritai nežiūri rimtai į treniruotes. Laimėti sunku, nes treneris žaidėjų neparuošia. Turime dvi treniruotes per dieną, bet kam? Mes du kartus po pusantros valandos kas dieną apsimetame, kad dirbame. Negali du kartus perbėgti per aikštelę ir tada ginčytis, kas prieš ką turi gintis. Tai – tiesiog laiko švaistymas.“

Matydamas, kad Šeškaus treniruočių nebepakanka, LaVaras pradėjo daryti tai, prie ko yra įpratęs – savo vaikus treniruoti pats.

„Po komandos treniruotės aš arba mano brolis pasirūpiname, kad vaikinai išmestų metimus, praktikuotųsi veržimąsi link krepšio, kovą dėl kamuolių, – aiškino LaVaras. – Gelo dėl to šiandien jautėsi kur kas labiau savimi pasitikintis ir pasiruošęs. Čia atsidūrėme tik dėl to, kad iki šiol sunkiai dirbome. Todėl nesvarbu, ką daro ar ką kalba Šeškus, mes dirbsime pagal savo metodiką. Dalyvausime jo treniruotėse, tačiau po to dar treniruosimės individualiai. Kas dieną.“

– Kokią susidarėte nuomonę apie „Vytauto“ treniruotes? – „BasketNews.lt“ paklausė LaVaro.

– Aš suprantu, kodėl jie pralaimi. Su tokiu trenerio mąstymu mes nieko nelaimėsime. Jis sako, kad nori patausoti savo žaidėjų kojas. Ne, tas kojas reikia paruošti, treniruoti. Tai – neteisingas požiūris. 

Iš šono žiūrint, atrodo, kad niekas nenori žaisti. Kas kartą, kai kažkas meta į krepšį, treneris demonstruoja blogiausią įmanomą kūno kalbą. Jis elgiasi kaip kvailys. Prametus metimą, jis skeryčiojasi rankomis ir plaikstosi. Negi tikrai nori žaisti tokio trenerio komandoje? Tai sukuria blogą atmosferą. 

Viskas prasideda nuo viršūnės. Jeigu viršuje nėra tinkamos lyderystės, jokie krepšininkai nežais iš visų jėgų. Bet aš dėl to nebesinervinsiu. Tiesiog pabaigsiu sezoną ir pasistengsiu, kad mano berniukai patobulėtų.

– Žmonėms jūsų išvykimas į Barseloną penkioms dienoms sezono viduryje gali atrodyti kaip neteisingas pasirinkimas.

– Treneris bando pasakyti, kad tai – kažkas blogo, bet jie čia nieko rimto vis tiek neveikia. Kelionė į Ispaniją buvo suplanuota seniai prieš mums atvykstant čia ir negalėjome to atsisakyti. Visgi žinojau, kad mums ta savaitė bus reikalinga, kad pakilnotume svarmenis ir sunkiai padirbtume tris valandas taip, kaip esame įpratę. Viskas pavyko puikiai.

Šeškui lengviausia skųstis, kad vaikinai išvyko atostogų. Mano vaikai neatostogauja. Mes žaidžiame („We ball“, – angl.). Gelo grįžo geresnės formos nei vaikinai, kurie čia buvo visą savaitę. Ką jie veikė tą laiką? Nieko. Dėl to mano vaikinams reikėjo išvykti, kad pasikrautų energijos. Tegul jie („Vytauto“ komanda) daro, ką nori, bet mes turime dirbti daugiau. Mes turime patys pasirūpinti fiziniu pasirengimu, papildomais metimais, prasiveržimais. Mums tuo reikia rūpintis patiems. Galime pasižiūrėti ir į mūsų pasiruošimą rungtynėms – jo nėra. Čia tiesiog švaistoma diena. Man gaila vaikinų, kad jie netobulėja.

– Kada nusprendėte, kad reikia dirbti papildomai?

– Treniruotėse Gelo išmeta gal 10-12 metimų. Tada pažiūriu, kad Gelo per rungtynes nesiveržia link krepšio, ir klausiu, kada tai treniravai? Jie to netreniruoja, jie neturi pratimų, skirtų tai tobulinti. Anksčiau į tai nekreipdavau dėmesio, sakydavau vaikams, kad darytų, kaip liepia treneris. O dabar žiūriu vis atidžiau ir matau, kad vyksta tas pats per tą patį. Todėl nusprendėme patys dirbti papildomai.

Jeigu Šeškus taip dirbo visada, tai yra priežastis, kodėl jie laimėjo tik 4 ar 5 kartus. Man dabar aišku, kodėl krepšininkai nenori žaisti greitai. Nemačiau, kad per treniruotes kas nors bėgiotų aikšteles. Neturiu nieko prieš žaidėjus, jie geri vaikinai, bet požiūris turi būti kitoks, jeigu nori būti laimėtojas. 

– Ar Melo šiandien negalėjo žaisti dėl ligos?

– Melo galėjo žaisti. Jie („Vytauto“ treneriai) bandė jį paskubinti sugrįžti į aikštę prieš tai, ankstesnę savaitę. Dabar pasakiau Melo, kad tegul pabando žaisti. O treneris galiausiai jam vis tiek nedavė nė sekundės. Taigi dabar leisiu Melo visiškai pasveikti, nebeskubinsiu jo grįžti į aikštę. Jis šiandien galėjo išbėgti į aikštę bent truputį ir pabandyti kažką parodyti, bet treneris juo netikėjo. Čia susirinko daug žiūrovų, kurie norėjo jį pamatyti, bet Šeškus dabar dėl kai kurių priežasčių sprendimus priima pernelyg asmeniškai. Bet Melo vis tiek dirbs ir tobulės. Čia yra daug gerų žmonių, o mes irgi padedame komandai.

– Matėme jus savaitgalį viešintį Lenkijoje, dabar irgi ilgokai bendravote su Tomu Pačėsu.

– Tomas yra puikus, mes Lenkijoje daug kalbėjomės apie krepšinį, valgėme ir puikiai praleidome laiką. Man patinka jo krepšinio supratimas, žmonės jį gerbia. Mes tikrai skaniai pavalgėme, įdomiai pasikalbėjome ir pamatėme kitokias vietas. Jos – nuostabios. Aš su juo buvau susipažinęs anksčiau ir norėjau praleisti dar daugiau laiko. Mačiau, kad žmonės su juo elgiasi pagarbiai, pamaniau, kad jis, matyt, yra buvęs krepšininkas. Tada sužinojau, kiek jis pasiekęs, kad jis yra laimėtojas. Mane traukia tokie žmonės. Mes iš karto radome bendrą kalbą. Dabar turėsiu draugą Lenkijoje. Jis bet kada galės atvykti pas mane į Los Andželą. Su kai kuriais žmonėmis iš karto randi bendrą kalbą, su juo buvo būtent taip.

– Socialiniuose tinkluose iš karto buvo spėliojama, kad LaVaras Lenkijoje ieško savo sūnums naujos komandos.

– Tegul kalba. Europoje noriu susirasti kaip įmanoma daugiau draugų. Žmonės čia tokie tikri, kad neįtikėtina. Jūs Europoje bendraujate atvirai, o man tai labai patinka.

Varžybų organizatorius K.Budrys per Prienų–Birštono „Vytauto“ komandos vadovus įteikė amerikiečiams kvietimą dalyvauti 42-ojo turnyro lemiamose kovose.

Artimiausiu laiku šeimų varžybų organizatorius tikisi sulaukti Ballų šeimos galvos teigiamo atsakymo.

K.Budriui ir Lietuvos šeimų krepšinio lygos prezidentui Rimantui Cibauskui, kad plačiau svečiams iš JAV papasakotų apie senas tradicijas turintį renginį uostamiestyje, nereikės net važiuoti į Birštoną. Amerikiečiai atvyks į Klaipėdą, kai mūsų mieste vasario 17 ir 18 d. vyks Karaliaus Mindaugo taurės turnyro pusfinalis ir finalas bei snaiperių konkursas, kuriame varžysis LaMelas Ballas.

O 42-ajame turnyre, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, jau žinoma pirmoji šeima, laimėjusi pirmąsias atrankos varžybas. Bilietą į gegužės 25–27 d. vyksiantį finalą iškovojo Jocių komanda, kurioje žaidė giminės, įsikūrę Palangoje ir Plungėje.

Debiutantai pusfinalyje 71:55 nugalėjo Tamošauskus iš Mosėdžio (Skuodo r.), o finale 45:34 pranoko klaipėdiečius Remeikius.

Nugalėtojų penketuke išsiskyrė žinomas krepšininkas Evaldas Jocys, žaidęs garsiojoje Plungės „Olimpo“ komandoje, ir jaunoji Justė Jocytė, šalies jaunučių rinktinės narė. Ji pripažinta geriausia ekipos žaidėja.

Trečiąją vietą užėmė Tamošauskai, mažajame finale nesunkiai 42:24 įveikė Navardauskus iš Jakų (Klaipėdos r.), kurie prieš tai buvo pralaimėję ir Remeikiams 37:61.

Geriausiu Remeikių penketuko žaidėju pripažintas Vytautas, Tamošauskų – Jolanta, Navardauskų – Petras.

Į Klaipėdoje surengtą turnyrą, skirtą žinomam krepšinio specialistui Vladui Knašiui atminti, atvyko jo duktė Lilija Knašiūtė–Viskantienė. Viešnia K.Budriui už puikias varžybas įteikė Trispalvę.

Anot K.Budrio, finalinėse varžybose dalyvaus šeimos iš Anglijos, Ukrainos. Svečių iš šių šalių dar nėra buvę turnyre.

Dėl to, kad yra nemažai norinčių atvykti į Lietuvos pajūrį, šeimos Latvijoje ir Ukrainoje turės surengti savo atrankos varžybas.

Atrankos varžybos Lietuvoje dar vyks šešiuose miestuose arba miesteliuose.

„Krepšinis mūsų šalyje visais laikais buvo daugiau nei sportas. Tai neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, – tvirtino K.Budrys. – O šeima yra didžiausia mūsų vertybė. Džiaugiuosi, kad šeimų krepšinio varžybos nepraranda populiarumo. Atvirkščiai, rungtyniauti susiburia dar daugiau tėvelių, mamyčių, vaikų. Tokios šeimos būna tvirtos, o vaikai jose išauga sveiki, be žalingų įpročių. Sportuojančios šeimos – mūsų šalies vilties židiniai.“

„Nežinau, ko tikėjosi visi kiti, bet mano planas čia buvo likti iki sezono pabaigos. Girdėjau kalbų, kad mes dingsime po 3-4 savaičių. Ne! Mano vaikinai čia bus tol, kol baigsis sezonas“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ po paskutinių „Big Baller Brand“ Iššūkio rungtynių kalbėjo LaVaras Ballas.

Maža to, garsusis tėtušis jau žvelgia į kitą sezoną ir planuoja, kad jo jauniausiasis sūnus LaMelo tęs karjerą Prienuose.

„Kitą sezoną Melo čia sugrįš. Čia Melo komanda, Melo namai“, – pirštu rodydamas į Prienų arenos erdves, kurios palubėse kabo JAV vėliava, sakė LaVaras.

Sekmadienį vyriausiasis Ballas vadovavo Prienų–Birštono „Vytauto“ komandai per penktąsias BBB Iššūkio turnyro rungtynes su „Jonavos“ ekipa. Žaisdami pagal jo stilių, „Vytauto“ krepšininkai krepšį atakavo 121 kartą (pataikė 61), pelnė 151 tašką ir laimėjo penktąsias draugiškas rungtynes iš eilės.

Ši dvikova buvo vainikuota LaMelo Ballo trigubu dubliu (40 taškų, 11 atkovotų kamuolių, 10 rezultatyvių perdavimų). Per penkerias rungtynes 16-metis vidutiniškai pelnydavo po 27,6 taško, atlikdavo po 8 rezultatyvius perdavimus ir atkovodavo po 5,4 kamuolio.

Lygiai tokį patį taškų vidurkį BBB turnyre turėjo ir jo brolis LiAngelo, tačiau jo naudingumas – mažesnis.

„Vytautas“ jau planuoja antrąjį „Big Baller Brand“ turnyrą vasario 22-25 dienomis. Prienų–Birštono klubas išsiuntinėjo kvietimus Europos klubų jaunimo komandoms ir kviečia šiomis dienomis atvykti į draugišką turnyrą.

Šis turnyras vyktų per ilgos pertraukos vidurį. Prieniškiai vasario 4-ąją ir 11-ąją sužais LKL mačus su atitinkamai Kauno „Žalgiriu“ ir „Šiauliais“, o tada neturės nė vienų oficialių rungtynių iki pat kovo 4-osios.

„BasketNews.lt“ žiniomis, vasario 12-ąją Ballai trumpam paliks Lietuvą – jie visi išskris į Londoną, kur vyks „Big Baller Brand“ atributikos išpardavimas. Po poros dienų broliai LaMelo ir LiAngelo grįš į Prienus, o jų šeimos nariai išvyks į Los Andželą, kur vasario 16-18 vyks NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalis. Ten naujokų ir antramečių rungtynėse žais vyriausias Ballų sūnus Lonzo.

Tą patį savaitgalį Lietuvoje, Klaipėdoje, vyks Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketvertas ir jame LaMelo dalyvaus snaiperių konkurse. Po NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalio visa plati Ballų giminė sugrįš į Lietuvą.

Apie planus Lietuvoje ir trenerio darbą tinklalapis „BasketNews.lt“ sekmadienio vakarą kalbėjosi su LaVaru Ballu.

– Ar patinka, kai į jus kreipiasi „treneri“? – „BasketNews.lt“ paklausė LaVaro Ballo.

– Man patinka, kai į mane kreipiasi „Big Baller“. Bet gerai ir „treneri“, nes žmonės tave gali išvadinti blogesniais vardais.

– Jums šios pareigos nėra naujos, ar ne? Esate treniravęs savo sūnus vidurinės mokyklos komandoje.

– Man tai nieko naujo. Komandos treniravimas nėra sudėtingas darbas. Bet kas gali būti treneriu. Žinai ką, pasakysiu kai ką, dėl ko tikrai pašėlsite. Pažiūrėkite į Steve’ą Kerrą – jis yra trenerių „Milli Vanilli“ (populiarus vokiečių R&B duetas, susikūręs praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, vėliau paaiškėjo, kad jų muzika buvo vogta, perdirbta).

– Tai jis nėra treneris?

– Jis yra trenerių „Milli Vanilli“, o tai reiškia, kad gali užimti tą pačią vietą, kaip darė Luke’as Waltonas, ir laimėti 27 rungtynes iš eilės. Tereikia, kad su tavimi bėgtų stiprūs žirgai. Kartais geriausias treniravimas yra mažiau treniravimo, tačiau kai kurie treneriai bando vaizduoti, tarsi jie iš tiesų vadovautų savo žaidėjams. Kaip gali vadovauti KD, Stephui Curry, Draymondui Greenui ir Klay Thompsonui? Kaip juos treniruoti? Niekaip. Palik juos ramybėje ir leisk jiems žaisti. Jie tapo čempionais ir staiga visi kartoja „o, jis puikus treneris“. Tą komandą surinko Marcas Jacksonas, o dabar Steve’as Kerras įšoko į jo vietą ir bando prisiimti visus nuopelnus. Todėl aš jį vadinu trenerių „Milli Vanilli“. Nes jis ne MJ. Turiu omenyje ne Michaelą Jacksoną, o Marcą Jacksoną.

– Kalbant apie kitą MJ, Michaelą Jordaną, jis netapo NBA čempionu, kol jo nepradėjo treniruoti Philas Jacksonas. Tai gal treneris šį tą reiškia?

– Philas nusprendė, kad jis atsisės ir visą laiką atrodys atsipalaidavęs. Jį vadino „Zen master“. Kas kartą, kai jis patekdavo į bėdą, Philas tiesiog tikėjo dviem žaidėjais – Scottie ir Jordanu. Negali sakyti, kad Jordanas nelaimėjo tol, kol negavo trenerio. Jis nelaimėjo tol, kol Scottie nepradėjo žaisti, kaip reikia, kol komandoje neatsirado Dennisas Rodmanas. Treneris Philas tiesiog atsitraukė. Michaelas Jordanas yra žvaigždė, negali jam vadovauti. Patas Riley? Pasitraukė ir leido Magicui daryti, ką šis moka. Jis čempionas. Kaip gali tokius vaikinus treniruoti? Nereikia to daryti, jie ypatingi.

Melo yra toje pat kategorijoje, Gelo irgi ypatingas. Todėl aš tik atsitraukiu ir sakau: „Eikite ir pasiimkite pergalę“. Ir didžiąją dalį laiko taip ir būna – jie pasiekia pergales. Mokykloje jie laimėjo 60 rungtynių iš eilės. Kaip gali tai pasiekti? Turi būti nugalėtojas. Negali žengti į aikštę ir sakyti: „Tikiuosi, kad laimėsiu“. Mano berniukai laimi dažnai. Taip, jie išdarinėja triukus su kamuoliu, daro savo dalykus, bet jie – laimėtojai. Ir jeigu žaisi su jais ilgiau, laimėsi.

Visi bando išsiaiškinti, kodėl aš pasakiau, kad treneris Waltonas prarado komandos pasitikėjimą. Ar man kas nors tai pasakė? Ne, aš turiu dvi akis. Žiūriu rungtynes ir matau, kad niekas komandoje nesusimuša delnais. Pasakęs tai apie Luke'ą, žinojau, kad visi mane užsipuls, ir dėl to nesijaudinu, nes esu tai daręs ir anksčiau. Dabar visi nesijaudina dėl „Lakers“, o jaudinasi dėl mano pasisakymų apie Luke’ą. Kas nutinka, kai pasakai tokį dalyką, kaip pasakiau aš? Arba komanda visiškai atsiskirs, arba susiims. Jie po mano komentaro pradėjo skinti pergales. Bet jeigu aš nieko nesakysiu, kai jie pralaiminėja, tai jie toliau plauks toje pat valtyje kartodami, kad jie taps geresni, nes kol kas yra jauni. Komanda sureagavo taip, kad visi juos puola, todėl jiems reikia susiimti. Jie pradėjo laimėti, bet jiems reikėjo paskatinimo. Aš tai ir padariau.

– Šnekėjote apie trenerius NBA. Ar trenerių vaidmuo NCAA yra kitoks?

– Kitoks. Ten treneriai savo rankose laiko vaikų ateitį. NCAA trenerių ego yra kiek didesni, nes jie gauna atlyginimus, o žaidėjai – ne. Treneris niekur nedings, jis gali pasodinti žaidėją ant suolo, gali jo neleisti į aikštę. Jis laiko tavo ateitį savo rankose, todėl turi daugiau galios. Profesionalų krepšinyje uždirba visi – ir treneriai, ir žaidėjai, todėl krepšininkai gali galvoti, kad jie uždirbs pinigus net tada, kai nežais treneriui. Ir jeigu jis taip elgsis, treneris turės pasitraukti.

Pasisakiau apie Luke’ą ir visi pašėlo. Davidas Fizdale’as buvo atleistas, Earlas Watsonas buvo atleistas, Jasonas Kiddas buvo atleistas ir niekas nieko nepasakė. Taip tu gini savo žmones? O kai aš ką pasakau – ooo, skandalas! Tai yra verslas – jeigu neatlieki savo darbo, nesvarbu, kad esi nuostabus bičas, tu turi pasitraukti. Toks gyvenimas.

– Ar negalvojate, kad jūsų komentarai gali turėti neigiamą įtaką sūnui Lonzo? Žmonės gali pagalvoti, kad tai jis pasakoja dalykus iš komandos vidaus.

– Taip, bet čia žiniasklaidos darbas. Krepšinis yra pramoga, todėl žiniasklaidai yra naudinga spėlioti, kad istorija gautųsi geresnė. Užuot pasakius, kad LaVaras tiesiog šneka, kaip jis daro nuolatos, sukurpiama vos ne tokia istorija: Lonzo grįžta namo ir sako: „Tėti, turime pasikalbėti. Aš tau papasakosiu viską apie mūsų komandą!“

Žinote, ką Lonzo veikia savo laisvu laiku? Repuoja. Jis neturi laiko kalbėtis su manimi ir skųstis dėl savo komandos. Aš jam esu pasakęs – žaisk tam, kas tave treniruoja.

Tai, ką aš kalbu, neturi nieko bendro su Lonzo. Jis negali manęs sustabdyti, jis negali komentuoti mano kalbų. Lonzo daro, ką jam reikia daryti. Žmonės sako, kad Lonzo turėtų užtildyti savo tėtį, bet jis negali to padaryti, nes aš jo tėtis! Neįsivaizduoju, kad jis ateitų į namus ir sakytų: „Tėti, manau, tau reikia nustoti kalbėti.“ Aš jam atsakyčiau, kad paliktų mane ramybėje. Tu turi savo gyvenimą, aš – savo. Negali aiškinti kitiems, kaip jie turi elgtis. Gali pasakyti, koks rytoj bus oras, kada bus žemės drebėjimas ar panašiai, bet niekada nežinai, kas dedasi kito žmogaus galvoje.

– Ar prieš atvykdamas čia, įsivaizdavote, kad tapsite komandos treneriu?

– Neįsivaizdavau, kad būsiu treneriu, bet įsivaizdavau, kad padėsiu komandai. Ir jeigu to reikia, kad ši komanda įsibėgėtų, aš būsiu treneris. Man tai tinka. Noriu, kad mano vaikinams sektųsi, o kaip tai nutiks, jeigu mes nesuvienysime komandos? Negali du vaikinai daryti, ką jie daro. Visa komanda turi jais tikėti. Jiems reikia patikėti, kad ir jie gali taip žaisti bei laimėti. Ir tuo pačiu mėgautis žaidimu, o ne žiūrėti, ką daro kitas, ir stebėtis, kodėl tu nedarai to paties. Kai komandai sekasi, visi vieni kitus palaiko, visiems smagu. Žaidėjams, kuriuos leidžiu į aikštę, sakau, kad jiems nereikia stengtis padaryti visko. Jeigu esi metikas – mesk. Aktyviai ginkis, atkovok kelis kamuolius, tačiau svarbiausia – pataikyk.

Į rungtynes atėję žiūrovai nori pamatyti puolimą. Niekas niekada nėra pasakęs: „Bičiuli, ateik į rungtynes, parodysiu tau geriausiai besiginantį krepšininką, kurį esu matęs.“ Kam rūpi? Turi gintis, tačiau žiūrovai turi pamatyti smagių dalykų. Dėl ko jie ploja? Dėl kamuolio, skrodžiančio skylę. Jeigu išmeti 120 metimų, o pataikai 60, tai reiškia, kad žmonės 60 kartų paplos.

– Kaip galvojate, kur jūsų sūnūs per šį beveik mėnesį labiausiai patobulėjo?

– Didžiausias mano vaikinų progresas buvo tame, kad jie stabiliai kyla į viršų. Tą patį jie darė ir namie. Jie sunkiai dirba, todėl tobulės bet kur. Jie nori tobulėti ir jie tobulės. Jie nežiūrės į aplinką ir nesakys, kad jiems čia nepatinka.

LKL rungtynėse treneris Šeškus yra kiek susirūpinęs, kad jie yra jauni, kūnai dar nesubrendę, jie negali žaisti. Tai yra neteisinga. Mano berniukai gali žaisti bet kur. Svarbiausia yra pataikyti. Mano berniukai žino, kaip reikia laimėti, kaip reikia pataikyti į krepšį, kaip reikia žaisti krepšinį. Kai treneris labiau su jais susipažins, supras, kad sistema veikia, pasakys „vau, galime taip žaisti“. Nustokite žiūrėti, kokie jie jauni, o varžovai – suaugę. Tu arba gali žaisti, arba negali.

– Žinau, kad visada kalbate pozityviai, bet ar tikrai prieš atvykdamas į Lietuvą nė kiek nesijaudinote?

– Ne, neturiu dėl ko jaudintis. Čia atvykome tam, kad tobulėtume krepšinio aikštėje. Kol turi aikštelę ir maisto, viskas gerai. Kiti sakytų: „O, žmogau, negalime nueiti į klubą, nėra prabangių mašinų.“ Mano berniukai pramogas supranta kitaip. Jie čia du kartus per dieną eina į treniruotes, tai smagu. Tai darbas. Tai geriau nei sėdėti namie ir miegoti pietų miego. Einame į salę, išsikrauname, pavalgome, pamiegame, pažiūrime filmus, einame dirbti. Tai – geriausias dalykas. Žinojau, kad čia mano šeimai bus puiki situacija.

Man nerūpi, ką kalba visi aplinkui. Maždaug: „Gelo nepateks į NBA! Melo čia nieko neišmoks!“ Jie žais žaidimą, kurį myli. O kai kartą ar du per savaitę turi rungtynes, tai yra viskas, ko mums reikia. Mums nerūpi atlyginimas, nerūpi kameros. Jie nori ateiti ir žaisti.